Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 4, užtikrinantis tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau įtvirtintos Konvencijoje ir jos Protokole Nr. 1, iš dalies pakeistas Protokolu Nr. 11
1963 m. rugsėjo 16 d., Strasbūras
Straipsniams pavadinimai suteikti ir jų tekstai pakeisti pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas nuo jo įsigaliojimo 1998 m. lapkričio 1 d.
Šio Protokolo signatarių, Europos Tarybos narių, vyriausybės,
pasiryžusios imtis priemonių, kad bendromis pastangomis užtikrintų tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau yra įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje, I skyrių ir Konvencijos protokolo Nr. 1, pasirašyto 1952 m. kovo 20 d. Paryžiuje, 1–3 straipsnius,
s u s i t a r ė:
1 straipsnis. Draudimas įkalinti dėl skolos
Niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės.
2 straipsnis. Judėjimo laisvė
1. Kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą.
2. Kiekvienas asmuo turi teisę išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios.
3. Šių teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
4. 1 dalyje nurodytos teisės pagal įstatymą atskirose srityse gali būti apribotos, jei tai pateisinama demokratinės visuomenės interesais.
3 straipsnis. Draudimas išsiųsti piliečius
1. Niekas negali būti, ėmusis individualių ar kolektyvinių priemonių, išsiųstas iš tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritorijos.
2. Niekam negali būti atimta teisė atvykti į tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritoriją.
4 straipsnis. Draudimas kolektyviai išsiųsti užsieniečius
Kolektyviai išsiųsti užsieniečius yra draudžiama.
5 straipsnis. Taikymas teritorijose
1. Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pasirašydama ar ratifikuodama šį Protokolą arba bet kada vėliau, gali pateikti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, kokiu mastu ji įsipareigoja šio Protokolo nuostatas taikyti tose pareiškime nurodytose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga.
2. Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis, pateikusi pareiškimą pagal ankstesnę šio straipsnio dalį, gali tam tikrais laiko tarpais pateikti naują pareiškimą, pakeičiantį ankstesnio pareiškimo sąlygas arba nutraukiantį šio Protokolo nuostatų taikymą kurioje nors teritorijoje.
3. Pareiškimas, pateiktas pagal šį straipsnį, laikomas pateiktu pagal Konvencijos 56 straipsnio 1 dalį.1
4. Kiekvienos valstybės teritorija, kurioje šis Protokolas taikomas pagal tos valstybės ratifikavimo ar jo priėmimo dokumentą, ir kiekviena teritorija, kurioje Protokolas taikomas tai valstybei pateikus pareiškimą pagal šį straipsnį, apibūdinant valstybės teritoriją pagal 2 ir 3 straipsnius yra laikomos atskiromis teritorijomis.
5. Kiekviena valstybė, padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, bet kada vėliau gali vienos ar kelių pareiškime minimų teritorijų vardu pareikšti, kad pripažįsta Teismo kompetenciją nagrinėti fizinių asmenų, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų grupių peticijas, pateiktas pagal Konvencijos 34 straipsnį dėl visų ar kai kurių iš 1–4 šio Protokolo straipsnių.2
6 straipsnis. Ryšys su Konvencija1
Aukštosios Susitariančiosios Šalys šio Protokolo 1–5 straipsnius laiko papildomais Konvencijos straipsniais ir atitinkamai taiko visas Konvencijos nuostatas.
7 straipsnis. Pasirašymas ir ratifikavimas
1. Šį Protokolą gali pasirašyti Europos Tarybos narės, Konvencijos signatarės; jis ratifikuojamas kartu su Konvencija arba ją ratifikavus. Jis įsigalioja deponavus penktąjį ratifikavimo dokumentą. Toms valstybėms, kurios Protokolą ratifikuoja vėliau, jis įsigalioja joms deponavus savo ratifikavimo dokumentus.
2. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kuris visoms valstybėms narėms praneša apie šį Protokolą ratifikavusias valstybes.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti savo vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.
Priimta 1963 m. rugsėjo 16 d. Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Generalinis sekretorius kiekvienai valstybei signatarei siunčia patvirtintas jų kopijas.
___________________
1 Tekstas pakeistas pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas.
2 Tekstas pridėtas pagal Protokolo Nr. 11 (ETS, Nr. 155) nuostatas.
