Dėl kasos darbo organizavimo

1.1. Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisykles;

1.2. Neteko galios nuo 1998-06-06

Punkto naikinimas:

Nr. 659/4, 1998-06-02, Žin. 1998, Nr. 52-1432 (1998-06-05), i. k. 0981100NUTA000659/4

1. Šios taisyklės reglamentuoja visų (išskyrus kredito ir pašto įstaigas) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų bei organizacijų nepriklausomai nuo jų reguliavimo sferos ir nuosavybės formų (toliau vadinama – įmonės) kasų darbo organizavimo bei operacijų vykdymo ir įforminimo tvarką.

2. Kiti šiose taisyklėse vartojami sutrumpinimai:

vyriausiasis, vyresnysis buhalteris, vyriausiasis, vyresnysis finansininkas bei jų įgaliotieji pareigūnai – vyriausiasis finansininkas;

darbo užmokestis, premijos, nedarbingumo pašalpos, pensijos, stipendijos – darbo užmokestis;

pasas arba kitas asmens tapatybę liudijantis dokumentas – pasas;

kasos orderis arba jį pakeičiantis dokumentas – kasos orderis.

3. Visos įmonės savo lėšas privalo laikyti viename iš pasirinktų Lietuvos Respublikos bankų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos banke.

4. Visos įmonės savo kasose gali turėti grynų pinigų, kurių suma neturi viršyti limitų. Šiuos limitus kasmet nustato jos pačios, suderinusios su savo bankais. Svarbiausieji kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra gaunamos pajamos (įplaukos) bei išlaidos per mėnesį (išskyrus darbo užmokesčio išmokas). Prireikus kasos likučio limitai tikslinami bet kuriuo metu. Įmonės, parduodančios prekes (teikiančios paslaugas) gyventojams, pinigų apyvartos apskaitai privalo naudoti kasos aparatus.

5. Grynų pinigų priėmimo į banką ir gavimo iš jo tvarka nustatoma įmonės ir banko sutartyje, kurioje numatomi šalių įsipareigojimai ir atsakomybė.

Vienas iš įmonės įsipareigojimų – naudoti gautus iš banko grynus pinigus tik tiems tikslams (mokėjimui), kuriuos ji yra nurodžiusi savo čekiuose, gaudama pinigus.

6. Įmonės kasa priima pinigus pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas ir kasininkas.

7. Įmonės kasa išduoda pinigus pagal kasos išlaidų orderį arba kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kt.). Pažymėti specialiu spaudu, šie dokumentai pakeičia kasos išlaidų orderį. Tiek orderį, tiek šiuos dokumentus turi pasirašyti įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas.

Kai pridedamuose prie kasos išlaidų orderio dokumentuose (mokėjimo žiniaraštyje, prašyme išduoti pinigus, sąskaitoje ir kt.) yra įmonės vadovo leidimas išmokėti pinigus, jo parašas kasos išlaidų orderyje nebūtinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įmonės gali išduoti grynus pinigus žemės ūkio produktų ir žaliavų tiekėjams pagal paruošų kvitus. Tada darbo dienos pabaigoje išrašomas visos dienos kasos išlaidų orderis.

8. Kasininkas, išduodamas asmeniui pinigus pagal kasos išlaidų orderį, reikalauja pateikti pasą, užsirašo jo numerį, kas ir kada pasą išdavė. Orderyje pasirašo pinigų gavėjas. Jeigu kasos išlaidų orderis išrašytas keliems asmenims, jie pateikia savo pasus ir pasirašo atitinkamoje dokumento skiltyje (eilutėje).

Gaunant pinigus, pasirašoma rašalu arba tušinuku, nurodoma gautoji suma: litų – žodžiais, centų – skaitmenimis. Gaunant pinigus pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma.

9. Išduoti pinigus asmenims, kurie nėra šios įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius.

Kasininkas išduoda pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Jeigu pinigai išduodami pagal įgaliojimą, buhalterija nurodo orderio tekste (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardą ir pavardę. Jeigu pinigai išduodami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „Pagal įgaliojimą“. Pinigai pagal įgaliojimą išduodami laikantis reikalavimų, numatytų šių taisyklių 8 punkte. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio.

10. Išduodant pinigus asmeniui, kuris dėl ligos ar kitų priežasčių negali pasirašyti, jo prašymu gali pasirašyti kitas asmuo, tik ne šios įmonės buhalterijos arba kasos darbuotojas. Kasos išlaidų orderyje nurodoma faktiško pinigų gavėjo ir už jį pasirašiusio asmens pasų duomenys (numeris, išdavimo data, vieta, kas pasus išdavė).

11. Išmokėjimo žiniaraščio pirmajame lape, kur yra įrašas, kad leidžiama išmokėti pinigus, pasirašo įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas, nurodę bendrą sumą žodžiais ir išmokėjimo terminą.

Vienkartinė darbo užmokesčio išmoka pavieniams asmenims paprastai įforminama kasos išlaidų orderiu.

12. Neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko nurodytą laikotarpį, kasininkas privalo:

13. Kasos pajamų bei išlaidų orderius ir jų kvitus, taip pat juos pakeičiančius dokumentus buhalterija turi pildyti tiksliai ir aiškiai rašalu arba tušinuku. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje.

Kasos pajamų bei išlaidų orderiuose nurodomas jų išrašymo pagrindas ir išvardijami prie jų pridedami dokumentai.

Draudžiama duoti kasos pajamų bei išlaidų orderius arba juos pakeičiančius dokumentus asmenims, įmokantiems arba gaunantiems pinigus.

Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.

14. Priėmęs kasos pajamų bei išlaidų orderius, kasininkas privalo patikrinti:

15. Jeigu neįvykdytas nors vienas šių taisyklių 14 punkto reikalavimų, kasininkas grąžina dokumentus buhalterijai tinkamai įforminti.

16. Pinigus gavęs arba išmokėjęs kasininkas nedelsdamas pasirašo kasos pajamų bei išlaidų orderius, o prie jų pridėtus dokumentus pažymi spaudu ir atitinkamu įrašu: pajamų dokumentus – „Gauta“, išlaidų – „Išmokėta“, be to, nurodo orderio numerį ir datą.

17. Prieš perduodama į kasą, buhalterija visus kasos pajamų bei išlaidų orderius registruoja atitinkamuose registracijos žurnaluose.

18. Kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos tokia pat tvarka, tačiau pildomi atskiri žurnalai bei blankai.

19. Sugadinti kasos pajamų bei išlaidų orderiai ir kvitai perbraukiami kryžmai, antrojoje pusėje parašoma priežastis ir pažymima registracijos žurnale. Tokius dokumentus patikrina vyriausiasis finansininkas ir patvirtina savo parašu. Sugadinti dokumentai laikomi kartu su kitais kasos dokumentais.

20. Visos priimtos ir išmokėtos pinigų sumos apskaitomos kasos knygoje. Jeigu apskaita kompiuterizuota, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai.

Kiekviena įmonė pildo tik vieną kasos knygą, kurios lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas apie kasos knygos lapų skaičių tvirtinamas įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais.

Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkinį popierių tušinuku, cheminiu pieštuku arba rašalu. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais.

Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko bei vyriausiojo finansininko parašais.

21. Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį. Kasdien, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda antrąjį atplėšiamąjį lapą (dienos įrašų kasos knygoje nuorašą) su kasos pajamų bei išlaidų dokumentais į buhalteriją kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo buhalterijos darbuotojas, priėmęs šiuos dokumentus.

Jeigu įmonėje atliekamų dienos operacijų suma neviršija 50 litų, kasininko apyskaitos gali būti sudaromos kartą per 5 dienas.

22. Įmonės vyriausiasis finansininkas privalo kontroliuoti, kad tinkamai būtų tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai, kaip ją tvarkyti, kasininkui yra privalomi. Apskaitos darbuotojai, turintys teisę pasirašyti kasos dokumentus, negali net ir laikinai vykdyti kasininko pareigų.

23. Jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti, ir trūkstama suma išieškoma iš kasininko. Gryni pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, kitose organizacijose – į jų pajamas.

24. Prasidėjus darbo dienai, vyresnysis kasininkas išduoda kitiems kasininkams avansus išlaidų operacijoms, o šie pasirašo jų priimtų ir išmokėtų pinigų apskaitos knygose.

25. Pasibaigus darbo dienai, kasininkai privalo atsiskaityti už gautus avansus bei priimtus pagal pajamų dokumentus pinigus, o kasos likutį bei operacijų dokumentus perduoti vyresniajam kasininkui, kuris pasirašo kasininkų priimtų ir išmokėtų pinigų apskaitos knygose.

Už avansus, skirtus darbo užmokesčiui mokėti, kasininkai privalo atsiskaityti paskutinę nustatyto termino dieną. Neišmokėtus pagal žiniaraščius pinigus kasininkai privalo atiduoti į kasą kasdien. Jie atiduodami vyresniajam kasininkui kasininkų užantspauduotuose krepšiuose ar paketuose, nurodžius pinigų sumą ir patvirtinus parašu. Vyresnysis kasininkas už priimtus krepšius ar paketus su pinigais pasirašo priimtų ir išmokėtų pinigų apskaitos knygoje.

26. Kasoje laikomų, taip pat imamų iš banko, gabenamų ir atiduodamų į banką pinigų saugumą privalo užtikrinti įmonės vadovas. Jis įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai ir tada, kai dėl jo kaltės nesudarytos reikiamos pinigų saugojimo sąlygos. Kasos patalpos turi būti įrengtos pagal Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas. Jos turi būti izoliuotos, durys operacijų metu rakinamos iš vidaus. Įeiti į kasos patalpas pašaliniams asmenims draudžiama.

27. Visus grynus pinigus įmonė laiko seifuose, kurie, pasibaigus kasos darbui, rakinami ir antspauduojami kasininko lako antspaudu. Naudojamus seifų raktus saugo kasininkas, o raktų dublikatus kasininko užantspauduotuose paketuose, dėžutėse ar pan. – įmonės vadovas.

Draudžiama laikyti kasoje tai įmonei nepriklausančius grynuosius pinigus ir kvitus.

28. Prieš atidarydamas kasos patalpas ir seifus, kasininkas privalo apžiūrėti, ar nepažeisti užraktai, durų bei langų grotos ir antspaudai.

Pastebėjęs, kad antspaudai, užraktai, durų bei langų grotos sulaužyti ar kitaip pažeisti, kasininkas privalo tuoj pat informuoti įmonės vadovą, kuris apie tai nedelsdamas turi pranešti policijai. Jai leidus, įmonės vadovas, vyriausiasis finansininkas ir kasininkas patikrina esamus pinigus ir kitas kasoje saugomas vertybes. Patikrinti reikia iki kasos operacijų pradžios. Po to trimis egzemplioriais rašomas tikrinimo aktas, kurį pasirašo visi jame dalyvavę asmenys. Vienas akto egzempliorius atiduodamas policijai, kitas išsiunčiamas įmonės steigėjui, o trečiasis lieka įmonėje.

29. Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių saugumą bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo.

30. Priimdamas kasininką į darbą, įmonės vadovas privalo supažindinti jį su šiomis taisyklėmis. Po to kasininkas pasirašo visiškos materialinės atsakomybės už patikėtus pinigus ir kitas vertybes sutartį (toliau vadinama – visiškos materialinės atsakomybės sutartis).

31. Kasininkas negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų tos pačios įmonės darbuotojai.

32. Jeigu įmonėje yra tik vienas kasininkas, laikinai jo pareigas galima pavesti kitam darbuotojui, bet tik vadovo rašytiniu įsakymu. Su šiuo darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

33. Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą arba jį ūmai palieka (dėl ligos ar kitos priežasties), jam patikėtus pinigus ir kitas vertybes perskaičiuoja kitas kasininkas ir perima juos dalyvaujant įmonės vadovui bei vyriausiajam finansininkui. Surašomas vertybių perdavimo aktas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.

34. Kai įmonėje yra daug struktūrinių padalinių, pagal rašytinį vadovo įsakymą darbo užmokestį, be kasininko, gali išmokėti kiti asmenys, su kuriais taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nes jiems tenka visos kasininko teisės ir pareigos.

Jeigu apskritai nėra etatinio kasininko, vykdyti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems įmonės darbuotojams.

Išmokėti darbo užmokestį negalima pavesti darbuotojams, kurie susiję su jo skaičiavimu (buhalteriams, sąskaitininkams, tabelininkams ir kt.).

35. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įmonėje turi būti daroma netikėta kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami visi esami pinigai ir patikrinamos kitos kasoje laikomos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės (išskyrus kooperatines ir visuomenines organizacijas) vadovo įsakymu paskirta komisija. Komisija rašo kasos revizijos aktą. Jeigu kasoje nustatomas pinigų ar kitų vertybių trūkumas arba perteklius, akte nurodoma suma ir trūkumo arba pertekliaus priežastys.

Kooperatinėse ir visuomeninėse organizacijose kasos revizijas daro revizijų komisijos.

36. Bankų įstaigos turi teisę gauti iš įmonių duomenis apie jų kasos apyvartą pagal įplaukų šaltinius ir pinigų naudojimo tikslinę paskirtį.

37. Įmonių vadovai, vyriausieji finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių.