Dėl tarnybinių ir vardinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo

1.1. Lietuvos Respublikos Seimo, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Vyriausybės nariams, Prezidentūros, Seimo aparato, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos ginklų fondo, ministerijų, departamentų, kitų valstybinių tarnybų darbuotojams, einantiems atitinkamas pareigas, taip pat teisėjams ir teismų antstoliams leidžiama laikyti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą.

Šių institucijų vadovai, o dėl teisėjų ir teismų antstolių – Teisingumo ministerija pateikia Vidaus reikalų ministerijai prašymus kartu su sąrašais tarnybų bei pareigų, kurias einantiems darbuotojams (taip pat ir pavaldžių įmonių, įstaigų bei organizacijų) leidžiama laikyti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, ir, remdamiesi Vidaus reikalų ministerijos patvirtinta instrukcija, nustato šių ginklų išdavimo, laikymo, nešiojimo bei naudojimo tvarką.

Šis nutarimas nereglamentuoja Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, prokuratūros, Saugumo tarnybos tarnybinių šaunamųjų ginklų laikymo, nešiojimo bei naudojimo tvarkos;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1402, 1995-10-31, Žin., 1995, Nr. 91-2047 (1995-11-08), i. k. 0951100NUTA00001402

1.2. individualius leidimus nešioti tarnybinius šaunamuosius ginklus išduoda Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas, miestų ir rajonų bei transporto policijos komisariatai trejiems metams. Šie leidimai galioja tik vykdant tarnybines pareigas, ir tai įrašoma leidimuose;

1.3. teisę apdovanoti asmenis vardiniais šaunamaisiais ginklais turi Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

1.4. Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Saugumo tarnybos vadovai gali apdovanoti vardiniais šaunamaisiais ginklais savo pareigūnus už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, už pasižymėjimą vykdant ypatingas valstybines užduotis, sulaikant pavojingus nusikaltėlius;

1.5. visi vardiniai šaunamieji ginklai registruojami Vidaus reikalų ministerijoje jos nustatyta tvarka. Leidimus laikyti ir nešioti vardinius šaunamuosius ginklus išduoda Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas trejiems metams;

1.6. tarnybiniai ir vardiniai šaunamieji ginklai (taip pat ir savigynai) naudojami laikantis būtinosios ginties reikalavimų;

1.7. atsiradus aplinkybėms, neleidžiančioms turėti vardinio šaunamojo ginklo, arba mirus jį turėjusiam asmeniui, būtina kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kuri grąžina šį ginklą jį dovanojusiai tarnybai.

Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į tarnybos, dovanojusios vardinį šaunamąjį ginklą, vadovo rekomendaciją, vidaus reikalų ministro leidimu šis ginklas gali būti paliekamas artimiausiam šeimos nariui kaip relikvija.

3.1. identifikuoti tarnybinius ir vardinius šaunamuosius ginklus;

3.2. perduoti Lietuvos ginklų fondui gyventojų ir organizacijų padovanotus, parduotus ar kitaip perleistus, taip pat konfiskuotus ginklus bei šaudmenis, laikomus policijos komisariatuose ir kitose įstaigose bei organizacijose (išskyrus paimtus atlygintinai lygiavamzdžius ir graižtvinius medžioklinius šautuvus, kuriuos turi realizuoti parduotuvės, turinčios Vidaus reikalų ministerijos leidimus prekiauti ginklais komiso pagrindais);

3.3. atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas, papildyti instrukciją „Dėl šaunamųjų ginklų, pneumatinių pistoletų, šautuvų ir arbaletų bei šaudmenų įsigijimo, pervežimo, saugojimo, apskaitos, identifikavimo, naudojimo, nešaunamųjų ginklų gamybos, tirų ir šaudyklų atidarymo, medžioklinių stendų, ginklų remonto įmonių įsteigimo, prekybos šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, medžioklinių peilių įsigijimo ir laikymo tvarkos“.

4.1. visi juridiniai asmenys gali perduoti vieni kitiems tarnybinius šaunamuosius ginklus tik vidaus reikalų ministro ar Policijos departamento generalinio komisaro įsakymu;

4.2. tarnybiniai šaunamieji ginklai įgyjami tik Lietuvos ginklų fondo parduotuvėje.

6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 905 „Dėl tarnybinių ir vardinių šaunamųjų ginklų laikymo ir nešiojimo“ (Žin., 1992, Nr. 36-1121), išskyrus 1 punktą;

6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 12 d. potvarkį Nr. 128p.