1994-03-31
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
0941100NUTA00000230
1994-04-09
Nutarimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ IR LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS BANKO VALDYBOS 1993 M. BIRŽELIO 24 D. NUTARIMO NR. 471 DALINIO PAKEITIMO
1994 m. kovo 31 d. Nr. 230
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 471 „Dėl užsienio paskolų ir finansinės paramos, gaunamos iš užsienio valstybių bei tarptautinių finansinių organizacijų“ (Žin., 1993, Nr. 26-607) šiuos pakeitimus:
1.1. nurodytuoju nutarimu patvirtintą Užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimo, paskirstymo ir grąžinimo tvarką išdėstyti nauja redakcija (pridedama);
1.2. nurodytojo nutarimo 1.2 punkto antrąją pastraipą išdėstyti taip:
„Valstybinė užsienio paskolų komisija atlieka šias funkcijas:
svarsto užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų kreditų pasiūlymus, įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi programą;
analizuoja Lietuvos valstybės užsienio skolos būklę, jos panaudojimo ir grąžinimo eigą ir prireikus teikia atitinkamus pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
nustato kriterijus, pagal kuriuos atrenkami projektai, kredituotini iš užsienio paskolų;
priima sprendimus dėl užsienio paskolų paskirstymo, perskirstymo ir panaudojimo ir teikia juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kai reikia nustatyti: paskolos dalį, kuri gali būti paskirstyta per konkrečius komercinius bankus; finansuotinus iš užsienio paskolų valstybinės reikšmės investicinius projektus; paskolų skyrimo gyvybiškai svarbioms valstybės ūkio šakoms palaikyti prioritetus; paskolų suteikimo, administravimo, grąžinimo sąlygas ir atsakomybę;
priima sprendimus ir teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijos suteikimo užsienio paskolai gauti“;
1.3. nurodytojo nutarimo 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
„3. Nustatyti, kad ministerijų ir kitų valstybinių tarnybų veikla tvarkant užsienio paskolas turi būti geriau derinama tarpusavyje, ir paskirstyti jų funkcijas šioje srityje taip:
3.1. Finansų ministerija:
3.1.1. apibendrina užsienio paskolų ir investicijų poreikį, rengia skolinimosi
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ IR LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LIETUVOS BANKO VALDYBOS 1993 M. BIRŽELIO 24 D. NUTARIMO NR. 471 DALINIO PAKEITIMO
1994 m. kovo 31 d. Nr. 230
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 471 „Dėl užsienio paskolų ir finansinės paramos, gaunamos iš užsienio valstybių bei tarptautinių finansinių organizacijų“ (Žin., 1993, Nr. 26-607) šiuos pakeitimus:
1.1. nurodytuoju nutarimu patvirtintą Užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimo, paskirstymo ir grąžinimo tvarką išdėstyti nauja redakcija (pridedama);
1.2. nurodytojo nutarimo 1.2 punkto antrąją pastraipą išdėstyti taip:
„Valstybinė užsienio paskolų komisija atlieka šias funkcijas:
svarsto užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų kreditų pasiūlymus, įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi programą;
analizuoja Lietuvos valstybės užsienio skolos būklę, jos panaudojimo ir grąžinimo eigą ir prireikus teikia atitinkamus pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
nustato kriterijus, pagal kuriuos atrenkami projektai, kredituotini iš užsienio paskolų;
priima sprendimus dėl užsienio paskolų paskirstymo, perskirstymo ir panaudojimo ir teikia juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kai reikia nustatyti: paskolos dalį, kuri gali būti paskirstyta per konkrečius komercinius bankus; finansuotinus iš užsienio paskolų valstybinės reikšmės investicinius projektus; paskolų skyrimo gyvybiškai svarbioms valstybės ūkio šakoms palaikyti prioritetus; paskolų suteikimo, administravimo, grąžinimo sąlygas ir atsakomybę;
priima sprendimus ir teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijos suteikimo užsienio paskolai gauti“;
1.3. nurodytojo nutarimo 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
„3. Nustatyti, kad ministerijų ir kitų valstybinių tarnybų veikla tvarkant užsienio paskolas turi būti geriau derinama tarpusavyje, ir paskirstyti jų funkcijas šioje srityje taip:
3.1. Finansų ministerija:
3.1.1. apibendrina užsienio paskolų ir investicijų poreikį, rengia skolinimosi programos projektus ir teikia juos Valstybinei užsienio paskolų komisijai;
3.1.2. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą sudaro ir pasirašo paskolų ir garantijų sutartis su užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis;
3.1.3. sudaro iš Finansų ministerijos, Ekonomikos ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos banko atstovų, atrinktų projektų vykdytojų bei ekspertų darbo grupę užsienio paskolų sutartims rengti ir derinti;
3.1.4. vykdo užsienio paskolų, gautų Lietuvos valstybės vardu, ir užsienio paskolų, paimtų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, apskaitą, kontroliuoja, kaip vykdomi finansiniai įsipareigojimai, ir atlieka šių paskolų aptarnavimą;
3.1.5. teikia Lietuvos bankui paskolų grąžinimo ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymo grafikus;
3.1.6. vykdo išduotų ūkio subjektams ir komerciniams bankams užsienio paskolų, gautų Lietuvos valstybės vardu, ir paskolų, išduotų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, apskaitą ir panaudojimo kontrolę;
3.1.7. nustato paskolų gavėjams, išskyrus komercinius bankus, užsienio paskolų apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
3.1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Valstybinės užsienio paskolų komisijos sprendimą dėl paskolos skyrimo ar garantijos suteikimo, sudaro su paskolos gavėju sutartį, kurioje numatomos paskolos suteikimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygos, palūkanų ir kitų įmokų mokėjimo tvarka bei terminai;
3.1.9. administruoja užsienio paskolas, suteiktas toms valstybinėms įmonėms, už kurias visą turtinę atsakomybę prisiima Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
3.2. Ekonomikos ministerija:
3.2.1. teikia pasiūlymus dėl prioritetinių valstybės ūkio šakų plėtojimo krypčių ir formuoja investicijų strategiją;
3.2.2. rengia Valstybės investicijų programos projektus ir teikia juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
3.2.3. registruoja, nagrinėja ūkio subjektų paraiškas ir, atsižvelgdama į prioritetines valstybės ūkio plėtojimo kryptis bei Valstybės investicijų programą, teikia Valstybinei užsienio paskolų komisijai išvadas dėl ūkio subjektų paraiškų investiciniams projektams finansuoti iš Lietuvos valstybės vardu gaunamų paskolų bei paskolų, imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija;
3.3. Teisingumo ministerija atlieka užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, sutarčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijų juridinę analizę ir teikia Valstybinei užsienio paskolų komisijai, o prireikus ir bankams išvadas, ar šios sutartys atitinka Lietuvos Respublikos teisinius aktus;
3.4. šakinės ministerijos organizuoja jų reguliavimo sferoje esančių įmonių bei organizacijų investicinių projektų ir verslo planų rengimą; atsižvelgdamos į šakos prioritetus, įvertina, atrenka ir kartu su išvadomis pateikia Ekonomikos ministerijai investicinius projektus, o Finansų ministerijai – verslo planus importui;
3.5. komerciniai bankai, kuriems Lietuvos bankas suteikė teisę aptarnauti užsienio paskolas:
3.5.1. priima ir nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų, pageidaujančių gauti užsienio paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti, investicinius projektus ir verslo planus;
3.5.2. atlieka investicinių projektų, numatomų finansuoti per komercinius bankus, ekspertizę bei pretendento gauti paskolą ūkinės-finansinės veiklos analizę ir pateikia išvadas dėl rizikos prisiėmimo ir projektų aptarnavimo;
3.5.3. priima sprendimus dėl konkrečių ūkio subjektų finansavimo pagal nustatytas sąlygas;
3.5.4. kontroliuoja, kad paskolos būtų naudojamos pagal nustatytą paskirtį;
3.5.5. visiškai atsako už tai, kad suteiktos paskolos ir palūkanos už jas būtų laiku grąžintos.
4. Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindinis fiskalinis agentas užsienio paskolų aptarnavimo klausimais. Šalių funkcijos, teisės ir pareigos įforminamos tarpusavio sutartimis tarp Finansų ministerijos ir Lietuvos banko. Lietuvos bankas atrenka kitus bankus, kuriems, atsižvelgdamas į jų finansinę būklę ir nustatytų normatyvų vykdymą, pagal depozitines sutartis perveda lėšas smulkiam ir vidutiniam verslui bei investiciniams projektams kredituoti, nustato komerciniams bankams užsienio paskolų apskaitos ir atskaitomybės tvarką, kontroliuoja, kaip šie bankai naudoja jiems suteiktas užsienio paskolas ir vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl užsienio paskolų paskirstymo ir administravimo.
Jeigu komerciniai bankai nevykdo šių įsipareigojimų, Lietuvos bankas informuoja apie tai Valstybinę užsienio paskolų komisiją“.
2. Nustatyti, kad laikinai, iki Lietuvos Respublikos Seimo išaiškinimo, esminiu turtiniu valstybės įsipareigojimu laikytinos gaunamos Lietuvos valstybės vardu ir imamos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija užsienio paskolos, kurių dydis viršija 10 mln. JAV dolerių.
MINISTRAS PIRMININKAS LIETUVOS BANKO VALDYBOS PIRMININKAS
ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS KAZYS RATKEVIČIUS
FINANSŲ MINISTRAS EDUARDAS VILKELIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir Lietuvos banko valdybos
1993 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 471
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir Lietuvos banko valdybos
1994 m. kovo 31 d.
nutarimo Nr. 230 redakcija)
UŽSIENIO PASKOLŲ, GAUNAMŲ LIETUVOS VALSTYBĖS VARDU, TAIP PAT IMAMŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GARANTIJA, GAVIMO, PASKIRSTYMO IR GRĄŽINIMO TVARKA
Bendroji dalis
1. Ši tvarka reglamentuoja užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, gavimą, paskirstymą bei grąžinimą ir nustato institucijas, kurios atsako už Lietuvos valstybės užsienio skolos valdymą.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
2.1. užsienio paskola – pinigų suma, gaunama ne iš Lietuvos Respublikos rezidentų – užsienio valstybių vyriausybių, tarptautinių finansinių organizacijų, bankų, kompanijų ir kitų institucijų ir grąžinama užsienio valiuta, prekėmis ar paslaugomis;
2.2. užsienio paskola, gaunama Lietuvos valstybės vardu, – paskola, dėl kurios sprendimą priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymu. Įgaliojimai pasirašyti paskolos gavimo sutartį išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu;
2.3. užsienio paskola, imama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, – Lietuvos Respublikos ūkio subjektų imama paskola, kurios grąžinimo garantiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus, pasirašo finansų ministras, o teisinę išvadą dėl suteiktos garantijos užsienio partnerio pageidavimu pasirašo teisingumo ministras. Sprendimą dėl paskolų, kurios sudaro esminį turtinį valstybės įsipareigojimą, garantijų suteikimo priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymu;
2.4. Lietuvos valstybės užsienio skola – užsienio paskolų, gautų Lietuvos valstybės vardu, taip pat imamų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija, suma;
2.5. oficialūs užsienio kredito šaltiniai – paskolos, gaunamos iš užsienio valstybių vyriausybių, tarptautinių finansinių organizacijų, bankų ir kitų juridinių asmenų;
2.6. užsienio paskola investicijoms – paskola investiciniams ūkio plėtojimo projektams finansuoti;
2.7. importo paskola – užsienio paskola importinėms prekėms, įskaitant įrengimus bei atsargines dalis, įsigyti;
2.8. valiutos stabilizavimo paskola – Tarptautinio valiutos fondo Paramos kredito programos paskola, skirta Lietuvos Respublikos pinigų stabilizavimo fondui sudaryti.
Užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu
3. Užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu, gali būti naudojamos šioms reikmėms:
3.1. prioritetinių ūkio šakų plėtojimo investiciniams projektams finansuoti (ilgalaikės paskolos);
3.2. žaliavų, energijos išteklių ir būtiniausių prekių importui, numatant efektyviai juos panaudoti (trumpalaikės paskolos);
3.3. mokėjimų balansui stabilizuoti;
3.4. pinigų sistemai stabilizuoti;
3.5. smulkiam bei vidutiniam verslui kurti ir plėtoti.
4. Iš užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, gali būti finansuojami tik tie investiciniai projektai, kuriems realizuoti reikia importo ir kuriais siekiama bent vieno iš šių tikslų:
4.1. sukurti darbo vietas Lietuvos gyventojams;
4.2. gaminti prekes ar teikti paslaugas eksportui;
4.3. gaminti prekes ar teikti paslaugas vidaus rinkai (jeigu tai pigiau, negu importuoti).
5. Užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu, sutartys gali būti pasirašytos tik Lietuvos Respublikos Seimui pritarus.
6. Užsienio paskola, gaunama Lietuvos valstybės vardu, paimama, išmokama bei grąžinama per Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindinį fiskalinį agentą – Lietuvos banką. Kai kuriais atvejais, suderinus su Lietuvos banku, šios funkcijos gali būti pavestos kitiems bankams.
7. Užsienio paskolos, gaunamos Lietuvos valstybės vardu, Valstybinės užsienio paskolų komisijos sprendimu gali būti paskirstomos taip:
7.1. paskolos, skiriamos investiciniams projektams finansuoti ir smulkiam bei vidutiniam verslui plėtoti, gali būti perduodamos komerciniams bankams, jeigu:
7.1.1. jie prisiima visą riziką ir garantuoja, kad paskolos ir palūkanos už jas bus laiku grąžintos;
7.1.2. moka metinę palūkanų normą, 5 procentais didesnę už valstybės skolinimosi kainą;
7.1.3. ima ne didesnę kaip 5 procentų maržą;
7.1.4. vykdo sąlygas, pagal kurias turi būti naudojamos šios paskolos.
Ūkio subjektai, pretenduojantys gauti užsienio paskolą smulkiam bei vidutiniam verslui plėtoti, pateikia komerciniams bankams, kuriems Lietuvos bankas suteikė teisę aptarnauti užsienio paskolas, paraiškas paskolai gauti, investicinius projektus (verslo planus) ir kitus dokumentus pagal komercinių bankų reikalavimus.
Komerciniai bankai atlieka investicinių projektų (verslo planų) ekspertizę, įvertina turtinę atsakomybę bei paskolos gražinimo galimybes ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo konkrečiam ūkio subjektui.
Lietuvos bankas, Valstybinei užsienio paskolų komisijai patvirtinus jo pasiūlytus komercinius bankus, Finansų ministerijos pavedimu perveda komerciniams bankams lėšas ir prisiima atsakomybę už šios paskolos dalies realizavimą.
Paskolos suteikimas komerciniam bankui įforminamas depozitine sutartimi tarp Lietuvos banko ir komercinio banko, joje nustatomos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė;
7.2. paskolos investiciniams projektams (daugiau kaip 0,5 mln. JAV dolerių) finansuoti, kuriems pritarė Ekonomikos ministerija (Investicinių projektų ekspertų komisija), šakinė ministerija ir kurie gauna komercinio banko garantiją bei Lietuvos banko išvadą dėl šios garantijos realumo, suteikiamos ūkio subjektams per atitinkamą komercinį banką su sąlyga, jeigu komercinis bankas:
7.2.1. moka metinę palūkanų normą, 5 procentais didesnę už valstybės skolinimosi kainą;
7.2.2. ima ne didesnę kaip 5 procentų maržą;
7.2.3. prisiima visą turtinę atsakomybę ir investicinio projekto nesėkmės atveju sumoka visą paskolos ir palūkanų už jas sumą;
7.3. paskolas, skiriamas valstybinės reikšmės projektams įgyvendinti, kurių įgyvendinimo rizikos neprisiėmė komerciniai bankai, visiškai administruoja Finansų ministerija pagal Valstybinės užsienio paskolų komisijos nustatytas sąlygas.
Ūkio subjektai, pretenduojantys gauti užsienio paskolą investiciniam projektui realizuoti per Valstybinę užsienio paskolų komisiją, pateikia Ekonomikos ministerijai (Investicinių projektų ekspertų komisijai) paraišką paskolai gauti, investicinį projektą, įmonės registracijos pažymėjimo nuorašą, įmonės įstatų nuorašą, reikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus, šakinės ministerijos tarpininkavimo raštą (išvadą), komercinio banko garantinį raštą (jeigu jis prisiima riziką) bei Lietuvos banko išvadą dėl garantijos realumo. Prireikus Investicinių projektų ekspertų komisija gali pareikalauti iš ūkio subjektų ir kitų duomenų.
Investicinių projektų ekspertų komisija per mėnesį išnagrinėja pateiktą medžiagą ir pateikia Finansų ministerijos Tarptautinių finansinių santykių departamentui savo pasiūlymus ir išvadas dėl tikslingumo teikti klausimą svarstyti Valstybinėje užsienio paskolų komisijoje.
Finansų ministerijos Tarptautinių finansinių santykių departamentas registruoja paraiškas paskoloms gauti, per 4 savaites atlieka investicinių projektų finansinę analizę ir pateikia išvadas Valstybinei užsienio paskolų komisijai;
7.4. paskolos, skirtos žaliavų ir energijos išteklių importui ir gyvybiškai svarbioms valstybės ūkio šakoms remti, ūkio subjektams suteikiamos laikantis Valstybinės užsienio paskolų komisijos nustatytos paskolų naudojimo bei grąžinimo tvarkos ir sąlygų, kurios po to įrašomos sutartyse, sudaromose tarp paskolų realizavime dalyvaujančių šalių.
Ūkio subjektai, pretenduojantys gauti paskolą importui, pristato Finansų ministerijos Tarptautinių finansinių santykių departamentui šakinės ministerijos tarpininkavimo raštą (išvadą) ir verslo planą (nurodydami jame konkretų importo poreikį bei jo paskirtį), komercinio banko garantinį raštą bei Lietuvos banko išvadą dėl garantijos realumo, prireikus ir kitus dokumentus. Jeigu importo poreikis viršija 50 tūkst. JAV dolerių, žaliavos ir prekės turi būti perkamos konkurso būdu.
8. Jeigu paskolos sutartyje tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio kreditoriaus yra išdėstyti kitokie reikalavimai, negu numatytieji šioje tvarkoje, reikia vadovautis užsienio paskolos sutarties reikalavimais, o prireikus teikti klausimą svarstyti Valstybinei užsienio paskolų komisijai.
9. Užsienio paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu, suteikimo, grąžinimo, palūkanų, taip pat kitų įmokų mokėjimo pagal sutartį pagrindinės sąlygos ir tvarka nustatomos Finansų ministerijos ir paskolos gavėjo sutartyje.
10. Visas užsienio paskolas, gautas Lietuvos valstybės vardu ir perduodamas konkretiems projektams finansuoti, privalo grąžinti jas gavęs ūkio subjektas ar už jį garantavęs bankas ta valiuta, kuria paskola buvo gauta. Ši tvarka taikoma ir palūkanoms bei kitoms įmokoms, mokamoms pagal sutartis.
11. Kad ir kur būtų investuojamos lėšos, sutartyse turi būti numatyta paskolos grąžinimo tvarka.
Užsienio paskolos, imamos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijos dėl užsienio paskolų, kurias ima ūkio subjektai, paprastai neteikiamos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šias garantijas suteikia tik perėjimo į rinką laikotarpiu. Teikiant garantijas, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kaip ir teikiant užsienio paskolas ir neviršijant nustatytos valstybės skolinimosi apimties.
13. Pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl paskolų garantijų suteikimo pateikia Valstybinė užsienio paskolų komisija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus, garantiją pasirašo finansų ministras, o teisinę išvadą dėl suteiktos garantijos užsienio partnerio pageidavimu pasirašo teisingumo ministras.
14. Norint gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantiją dėl užsienio paskolos, pateikiama tokia pat medžiaga, kaip ir paskolai gauti. Kartu pateikiama investicinio arba komercinio banko, per kurį numatoma realizuoti projektą, išvada.
15. Už suteiktą garantiją imama iki 3 procentų užsienio paskolos sumos vienkartinė rinkliava. Konkretų rinkliavos dydį nustato Valstybinė užsienio paskolų komisija priklausomai nuo rizikos laipsnio.
Rinkliava užsienio paskolos valiuta sumokama į Finansų ministerijos garantijų sąskaitą. Šiomis lėšomis disponuoja Finansų ministerija. Prireikus šios sąskaitos lėšas ministerija naudoja mokėjimui pagal išduotus garantinius įsipareigojimus.
Apskaita ir atskaitomybė
16. Kiekvienai užsienio paskolai, gautai Lietuvos valstybės vardu, Finansų ministerija atidaro Lietuvos banke sąskaitą, iš kurios lėšos pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pavedimus pervedamos šiame nutarime nustatyta tvarka komerciniams bankams ar ūkio subjektams. Paskolos terminui pasibaigus, lėšos grąžinamos į šią sąskaitą.
Pakartotinai paskola išduodama iš tos pačios sąskaitos.
17. Paskola turi būti grąžinama užsienio ir tarptautinėms organizacijoms ar bankams iš tos Finansų ministerijos sąskaitos, į kurią buvo pervestos paskolos lėšos iš užsienio.
18. Palūkanas už gautą paskolą komerciniai bankai ir ūkio subjektai perveda į atskirą Finansų ministerijos vardu atidarytą sąskaitą Lietuvos banke.
Iš šios sąskaitos Finansų ministerija atsiskaito (išskyrus pačios paskolos grąžinimą) su užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis ar bankais, suteikusiais paskolą Lietuvos valstybės vardu.
19. Užsienio paskolų apskaita tvarkoma pagal jų rūšis, trukmę, oficialius paskolų šaltinius ir kitus duomenis, kurių reikia Lietuvos valstybės užsienio skolai efektyviai valdyti.
20. Ūkio subjektai, gavę užsienio paskolą ar garantiją, kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos, pateikia Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui ataskaitą apie paskolos naudojimo ir grąžinimo būklę pagal Finansų ministerijos nustatytą formą. Šią ataskaitą pateikia ir bankai, kuriems leista vykdyti užsienio paskolų operacijas.
21. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku kas ketvirtį informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Lietuvos valstybės užsienio skolos būklę.
______________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.