Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo

„Pasitraukusiu iš Lietuvos laikomas asmuo, kuris išvyko gyventi į kitas valstybes, išskyrus buvusią Sovietų Sąjungą bei jos okupuotas valstybes.

Norėdami atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį, asmenys, kurie buvo ištremti iš Lietuvos, kartu su prašymu atstatyti pilietybę pateikia ištrėmimo faktą patvirtinančius dokumentus, o asmenys, kurie buvo įkalinti ar nuteisti už pasipriešinimą okupaciniams režimams, pateikia nuteisimo ar įkalinimo faktą patvirtinančius dokumentus.

Asmenys ir jų šeimos nariai, atstatantys Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį, prašyme atstatyti pilietybę nurodo, ar jie nėra repatrijavę iš Lietuvos, ir dėl to pateikia įrodymus. Repatrijavimu laikomas išvykimas į etninę tėvynę arba apsigyvenimas etninėje tėvynėje.“

„3. Nustatyti, kad nuolat gyvenančiu Lietuvoje laikomas asmuo, jeigu jis teisėtai atvyko į Lietuvą ir:

yra įsigijęs pagal nuosavybės teisę ar neterminuotai išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys ir Lietuvos Respublikos piliečio pase ar jį atitinkančiame dokumente yra įrašas apie jo atvykimą gyventi į Lietuvą,

ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ar turi kitą apmokestinamą užsiėmimą Lietuvoje, gauna Lietuvoje legalią pensiją ar yra išlaikomas Lietuvoje kitų asmenų arba turi kitą legalų pragyvenimo šaltinį,

ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus moka Lietuvos teritorijoje pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius ar įstatymų nustatyta tvarka yra nuo jų atleistas,

ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus moka socialinio draudimo įmokas.

Asmuo, kuris kreipiasi dėl nuolatinės gyvenamosios vietos įrašymo į Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą, pateikia nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono policijos komisariato migracijos tarnybai dokumentus, patvirtinančius, kad yra įvykdytos visos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Migracijos tarnybos, patikrinusios pateiktus dokumentus ir įsitikinusios, kad asmuo iš tiesų nuolat gyvena Lietuvoje, pase ar jį atitinkančiame dokumente įrašo asmens nuolatinę gyvenamąją vietą.“

„8. Asmeniui, kuriam buvo nepagrįstai ar neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, Lietuvos Respublikos piliečio pasas negali būti išduotas, kol jo pilietybės klausimas nebus išspręstas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimų, pažymėjimų apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pripažinimas negaliojančiais sukelia pasekmes tik pilietybės dokumentų atžvilgiu.

Neteisėtai ir nepagrįstai išduotus Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimus, pažymėjimus apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos piliečio pasus paima Vidaus reikalų ministerijos migracijos tarnybos.

Asmenys, kuriems buvo nepagrįstai išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimai, pažymėjimai apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos piliečio pasai, privalo atiduoti šiuos dokumentus Vidaus reikalų ministerijos migracijos tarnyboms.

Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, privalo per 10 dienų raštu pranešti apie tai gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto, rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje.

Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.“