Dėl "Lietuvių bendrinės tarties būtiniausių reikalavimų"

1.

ŽODYNO KLAIDOS

1.1.

Neteiktini vertinimai

Žodžiai

1.1.1.

apystova

= aplinkýbė: Nusikaltimo apystovas (= aplinkybes) tiria ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojai.

1.1.2.

gerbūvis

= 1. geróvė: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove); 2. aplinkà: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (= aplinką); 3. aplinkótvarka: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (= aplinkotvarkai).

1.1.3.

įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė

= įstãtymų leidė́jas, -a: Įstatymdaviai (= Įstatymų leidėjai) turi susirūpinti, kad ne visi gerbia valstybės įstatymus.

įstatymdavystė, įstatymleidystė

= įstãtymų leidìmas, leidýba: Įstatymdavystė (= Įstatymų leidimas) – nelengvas, tačiau kilnus darbas. Įstatymleidystė (= Įstatymų leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas.

1.1.4.

išsireikšti

= pasakýti, paréikšti: Ji ne visai tiksliai išsireiškė (= pasakė). Ar galima taip išsireikšti (= (pa)sakyti)? Kaip čia buvo išsireikšta (= pareikšta, pasakyta), statybos nejuda iš vietos.

išsireiškimas

= pósakis, pasãkymas: Mokytoja parinko gražių išsireiškimų (= posakių). Tokie pikti išsireiškimai (= žodžiai, pasakymai) spaudoje nevienija tautos.

1.1.5.

laisvanoris, -ė

= savanõris, -ė: Gelbėjimo darbų ėmėsi kariai, policininkai ir laisvanoriai (= savanoriai) miesto gyventojai.

laisvanoriškas, -a

= savanõriškas, -a: Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų.

laisvanoriškai

= sàvo nóru: Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru).

1.1.6.

nekuris, -i

= šióks tóks, šiokià tokià; tam tìkras, tam tikrà: Mokinys įgijo nekurį (= šiokį tokį) pasitikėjimą (šiek tiek pasitikėjimo) savimi. Po nekurio (= tam tikro; kiek) laiko ir mums reikės daryti remontą.

nekurie, -ios

= kai kuriẽ, kai kuriõs; šiokiẽ tokiẽ, šiókios tókios; kuriẽ ne kuriẽ, kuriõs ne kuriõs; víenas kìtas, vienà kità: Nekurias (= Kai kurias) mintis čia pacituosiu. Gali atsirasti nekurių (= šiokių tokių) įstatymo papildymų. Nekurie ligoniai (= Kai kurie; Kurie ne kurie ligoniai; Vienas kitas ligonis) nuo sunkių komplikacijų miršta.

1.1.7.

neužilgo

= netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; Veikiai) prasidės sėja.

1.1.8.

obalsis

= šū̃kis, devìzas: Tautinio išsivadavimo obalsiai (= šūkiai) padeda atgimti ir kalbai.

1.1.9.

pasėka

= padarinỹs, rezultãtas: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius).

1.1.10.

savistovus, -i

= savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a: Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką.

savistoviai

= savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas įpratęs savistoviai (= savarankiškai) tvarkytis. Sūnus jau savistoviai (= savarankiškai, nepriklausomai) gyvena.

savistovumas

= savarankiškùmas: Savistovumas (= Savarankiškumas) – geras žmogaus bruožas.

1.1.11.

stovyla(s)

= 1. statulà: Prie vartų pamatėme gipsines stovylas (= statulas); 2. figūrà: Toli priekyje dar galėjai įžiūrėti vyriškio stovylą (= figūrą).

1.1.12.

vienok

= bèt, tačiaũ, vìs dėlto: Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo.

Junginiai

1.1.13.

Su ant:

ant kiek

= kaĩp, kíek: Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.

ant kiek..., ant tiek

= kíek..., tíek: Ant kiek (= Kiek) išaugo kainos, ant tiek (= tiek) atlyginimai tikrai nepadidės.

ant savęs

= sáu, savarañkiškai: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi?

ant sveikatos

= į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis ant sveikatos (= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! [linkėjimas]

ant tiek

= taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.

1.1.14.

[būti (yra, buvo...)] (ne) kurse

= (ne)žinóti; bū́ti (ne)supažìndintam, -ai, (ne)susipažìnusiam, -iai, (ne)įsigìlinusiam, -iai: Dėl nutarimo manęs neklauskit – aš ne kurse (= nežinau; nesu susipažinęs; nesupažindintas). Jis kurse mūsų idėjos (= žino apie mūsų idėją; išmano, supranta mūsų idėją).

1.1.15.

[būti, eiti] pas save

= (bū́ti) sàvo kabinetè, kambaryjè ir kt.; (eĩti) į sàvo kabinètą, kam̃barį ir kt.: Viršininkas pas save (= savo kabinete). Einu pas save (= į savo kabinetą, kambarį).

1.1.16.

ir taip

= ir štaĩ; taĩgi; o dabar̃: Ir taip, (= Taigi; O dabar) laidą baigiame. Ir taip, (= Ir štai; Taigi) rungtynės baigėsi lygiosiomis.

1.1.17.

iš kalno

= iš añksto: Viskas iš kalno (= iš anksto) susitarta.

1.1.18.

Su kaip:

kaip kartas, kaip sykis

= kaip tìk: Kaip sykis (= Kaip tik) norėjau skambinti.

kaip tai

žr. 1.3.21.

kaip taisyklė

= paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai.

1.1.19.

Su kas:

kas liečia

= (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime.

kas link

= veiksmažodžių valdomieji linksniai ar linksniai su prielinksniais: Kas link tautybės, (= Tautybės; O tautybės tai) jie visi lietuviai. Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką, tai jai) mano vaikas visai negabus. Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik kas link pinigų (= pinigais). O kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju).

1.1.20.

prie ko

= kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= niekuo dėta).

1.1.21.

Su tai:

būk tai

= esą̃, nevà, girdì, kàd, lýg, tar̃tum: Žmonės kalbėjo, būk tai (= esą, kad, neva...) pinigai keisis.

(kaž)kada tai

= kažkadà, kitadõs, kadáise: Apie šunelių priežiūrą (kaž)kada tai (= kažkada, kitados, kadaise) mano jau rašyta.

(kaž)kaip tai

= 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis (kaž)kaip tai (= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš šios padėties.

(kaž)kas [(kaž)ko, (kaž)kam...] tai

= kažkàs (kažkõ, kažkám...), kažin kàs; kai kàs: Girdžiu, už durų (kaž)kas tai (= kažkas, kažin kas) šlama. (Kaž)ko tai (= Kažko; Ko nors) nauja nesugalvosi.

(kaž)kieno tai

= (kaž)kienõ, kažin kienõ: Palikti (kaž)kieno tai (= kažkieno) raktai ir piniginė.

(kaž)kodėl tai

= kažkodė̃l, kažin kodė̃l: Pavasarį man dažnai (kaž)kodėl tai (= kažkodėl, kažin kodėl) skauda galvą.

(kaž)koks [(kaž)kokio, (kaž)kokiam...], (kaž)kokia [(kaž)kokios, (kaž)kokiai...] tai

= 1. kažkóks (kažkókio, kažkokiám...), kažkokià (kažkokiõs, kažkókiai...): (Kaž) koks tai (= Kažkoks) žmogus tavęs ieškojo; 2. tam tìkras, tam tikrà: Statant užtvanką gali atsirasti ir (kaž)kokių tai (= tam tikrų) gamtos apsaugos pažeidimų.

(kaž)kuris tai, (kaž)kuri tai

= kurìs, kurì; kažkurìs, kažkurì; kažin kurìs, kažin kurì: (Kaž)kuris tai (= Kažkuris; Kažin kuris) kaimynas išbėgo pirmas ir vagį sučiupo.

(kaž)kur tai

= 1. kažkur̃, kažin kur̃: (Kaž)kur tai (= Kažkur; Kažin kur) paklydo mūsų šuniukas; 2. iš daliẽs: Gal aš kalbėdama (kaž)kur tai (= iš dalies) pasakysiu ir kitų nuomonę; 3. apiẽ, maždaũg, apýtikriai: Susitiksime (kaž)kur tai (= maždaug, apie) penktą.

1.2.

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos

1.2.1.

abuojas, -a

nevart. r. „abejingas, -a“: Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas).

abuojumas

nevart. r. „abejingumas“.

1.2.2.

apmokyti

nevart., jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys.

apmokymas

nevart. r. „mokymas, išmokymas“.

1.2.3.

apsidėti

žr. 1.4.28.

1.2.4.

apsieiti

nevart. r. „atsieiti, kainuoti“: Jų išlaikymas valstybei brangiai apsiėjo (= atsiėjo, kainavo).

1.2.5.

ap(si)jungti

nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“: apjungti (= sujungti) firmas, bankus, įmones ir pan.; apjungti (= suvienyti) pastangas, jėgas ir pan.; apjungti (= suburti) žmones, visuomenę, bendraminčius ir pan.; apsijungti (= susiburti) į draugiją, sąjungą ir pan.

ap(si)jungimas

nevart. r. „su(si)jungimas; su(si)vienijimas; su(si)būrimas“.

1.2.6.

apsivesti

= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti (kalbant apie merginą); susituokti.

1.2.7.

aptarnauti sąskaitą

= tvarkyti sąskaitą.

1.2.8.

apturėti

nevart. r. „turėti, patirti“: Kiek vargo apturėjau (= turėjau, patyriau) dėl to savo vaiko!

1.2.9.

atidaryti:

atidaryti akis

= atmerkti akis, atsimerkti;

atidaryti atminimo lentą, paminklą

= atidengti atminimo lentą, paminklą;

atidaryti čiaupą

= atsukti čiaupą;

atidaryti dujas, vandenį

= paleisti dujas, vandenį;

atidaryti knygą, sąsiuvinį

= atversti, atskleisti knygą, sąsiuvinį;

atidaryti skėtį

= išskleisti skėtį.

1.2.10.

atidengti:

atidengti kaltininką, nusikaltėlį

= nustatyti kaltininką, nusikaltėlį;

atidengti sąskaitą

= atidaryti sąskaitą.

1.2.11.

atidirbti

nevart. r. „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“: atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) metodiką, planą, projektą, technologiją ir pan.

1.2.12.

atkoreguoti

nevart. r. „(pa)koreguoti“: Mūsų komitetas šį projektą neseniai atkoregavo (= pakoregavo).

1.2.13.

atkrauti

nevart. r. „išsiųsti; išvežti“: Atkrovėme (= Išsiuntėme; Išvežėme) prekes į Vokietiją.

1.2.14.

atleisti

nevart. r. „(iš)duoti; parduoti“: atleisti (= (iš)duoti) knygą (skaitytojui); atleisti (= parduoti) prekę (pirkėjui).

atleidimas

nevart. r. „išdavimas; pardavimas“.

1.2.15.

atlieti

nevart. r. „nulieti, išlieti, padaryti ką liejant“: atlieti (= nulieti, išlieti) detalę, paminklą, skulptūrą ir pan.

1.2.16.

atmainyti

nevart. r. „panaikinti“: atmainyti (= panaikinti) įstatymą, nutarimą, potvarkį, susitarimą, nuosprendį ir pan.

1.2.17.

atmirti

nevart. r. „(iš)nykti, mirti, liautis egzistavus“: Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta).

1.2.18.

atreaguoti

nevart. r. „(su)reaguoti“: Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo).

1.2.19.

atredaguoti

nevart. r. „suredaguoti“: Tekstas prastai atredaguotas (= suredaguotas).

1.2.20.

atreguliuoti

nevart. r. „sureguliuoti“: Vairą reikėtų atreguliuoti (= sureguliuoti).

1.2.21.

atremontuoti

nevart. r. „suremontuoti“: Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.

1.2.22.

atrestauruoti

nevart. r. „restauruoti“: Atrestauravome (= Restauravome) paveikslą ir freską.

1.2.23.

atsiekti

nevart. r. „pasiekti“: Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų.

atsiekimas

nevart. r. „laimėjimas, pergalė; atradimas“.

1.2.24.

atsinešti

nevart. r. „elgtis; žiūrėti (į ką)“: Po to įvykio jis atsineša (= žiūri) į mane labai draugiškai (elgiasi su manimi labai draugiškai).

atsinešimas

nevart. r. „elgesys; požiūris“.

1.2.25.

at(si)žymėti

nevart. r.: 1. „pa(si)žymėti“: Prašom at(si)žymėti (= pa(si)žymėti) bilietą; 2. „apdovanoti“: Geriausi darbuotojai buvo atžymėti (= apdovanoti) vertingomis dovanomis.

atžyma

nevart. r.: 1. „žyma; įrašas“; 2. „žymė; žymuo“.

1.2.26.

bendrai

nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (= Apskritai) jis neblogas žmogus.

1.2.27.

davinys

nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų daviniai (= duomenys) teikia vilčių.

1.2.28.

dėti(s):

dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.

nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.“;

dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.

nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

dėtis diržą, juostą ir pan.

nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta) ir pan.“;

dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan.

nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę ir pan.“

1.2.29.

gautis

nevart. savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas.

1.2.30.

gyvybingas, -a

nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a vartoti“: gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai ir pan.

1.2.31.

glaustas, -a:

glaustais terminais

= greitai, per trumpą laiką: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką).

1.2.32.

įjungti

nevart. r. „įrašyti, įtraukti“: įjungti (= įrašyti, įtraukti) į planą, sąrašą, komisiją ir pan.

1.2.33.

imti(s)

žr. 1.4.57.

1.2.34.

įnešti

– nevart. r.: 1. „pateikti“: įnešti (= pateikti) pasiūlymą ir pan.; 2. „įtraukti, įrašyti (į ką)“: įnešti (= įtraukti, įrašyti) į sąrašą, sutartį, protokolą ir pan.; 3. „įtraukti, įrašyti, padaryti (ką)“: įnešti (= padaryti) pataisą, pakeitimą, papildymą ir pan.

1.2.35.

įpakavimas

nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti popieriniame įpakavime (= popierinėje pakuotėje).

1.2.36.

išdirbti

nevart. r. „parengti, sukurti“: išdirbti (= parengti, sukurti) projektą, terminiją ir pan.

1.2.37.

išeiti:

išeinant iš ko

nevart. r. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo; atsižvelgiant į ką“: Nutarimas buvo priimtas išeinant iš susidariusios padėties (= atsižvelgiant į susidariusią padėtį).

1.2.38.

išieškoti:

išieškotas, -a

nevart. r. „išdailintas, -a, dailus, -i, prašmatnus, -i, elegantiškas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiškas, -a“: išieškotas, -a (= išdailintas, -a, prašmatnus, -i) dirbinys, forma ir pan. (apie meno kūrinį); išieškotas (= subtilus, rafinuotas) skonis; išieškotos (dailios, rafinuotos) manieros; išieškotas (= dailus, galantiškas) elgesys ir pan.

1.2.39.

išimti:

išimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan. (iš asmens)

= paimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan.;

dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. išėmimas (iš asmens)

= dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. paėmimas.

1.2.40.

išjungti

nevart. r.: 1. „išbraukti, atleisti“: išjungti (= išbraukti) iš plano, sąrašo, suvestinės ir pan.; išjungti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos, organizacijos ir pan.; 2. „išskaičiuoti, atimti“: išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos, vertės ir pan.

1.2.41.

išlaikyti

nevart. r. „išskaičiuoti“: išlaikyti (= išskaičiuoti) alimentus, mokesčius ir pan.

išlaikymas

nevart. r. „išskaičiavimas, išskaita“.

išlaikytas, -a

nevart. r. „santūrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“: Mano naujasis kaimynas – pavydėtinai išlaikytas (= santūrus, susitvardantis, susivaldantis) žmogus.

1.2.42.

išmetinėti (užmetinėti)

nevart. r. „prikaišioti, priekaištauti“: Tu jam dėl to neišmetinėk (neužmetinėk) (= neprikaišiok, nepriekaištauk).

išmetinėjimas (užmetinėjimas)

nevart. r. „prikaišiojimas, priekaištas“.

1.2.43.

išnešti

– nevart. r.: 1. „priimti“: išnešti (= priimti) nutarimą, sprendimą, nuosprendį ir pan.; 2. „duoti, pareikšti“: išnešti (= duoti, pareikšti) įspėjimą, papeikimą ir pan.; 3. „pateikti“: išnešti (= pateikti) pasiūlymą, protestą ir pan.

1.2.44.

(iš)pildyti:

išpildyti kūrinį

= atlikti kūrinį;

(iš)pildyti planą

= (į)vykdyti planą;

pildyti pareigas

= eiti pareigas.

1.2.45.

išpulti

– nevart. r.: 1. „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“: Užmokėk jam, kiek išpuola (= pridera, priklauso); 2. „pasitaikyti“: Kalėdos pernai išpuolė (= pasitaikė) gražios.

1.2.46.

išrišti

nevart. r. „išspręsti“: Kažin, kaip šį klausimą išriš (= išspręs) apskritis?

išrišimas

nevart. r. „išsprendimas“.

1.2.47.

išskirti

nevart. r. „(pa)skirti“: Išskyrė (= Paskyrė) sklypą namui statyti. Firmos vadovai išskyrė(= (pa)skyrė, davė) premijas.

1.2.48.

išstatyti sąskaitą

= pateikti, išrašyti sąskaitą.

1.2.49.

išstoti

nevart. r. „kalbėti; viešai pasirodyti“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti)? Dabar išstos (= pasirodys) ansamblis.

išstojimas

nevart. r. „kalba; viešas pasirodymas“.

1.2.50.

iššaukti

nevart. r. „sukelti“: iššaukti (= sukelti) ligą, reakciją, žemės drebėjimą ir pan.

iššaukiantis, -i, iššaukiamas, -a

nevart. r. „įžūlus, -i, provokuojamas, -a“: iššaukiantis (= įžūlus, provokuojamas) elgesys, žvilgsnis, tonas ir pan.

iššaukiančiai, iššaukiamai

nevart. r. „įžūliai, provokuojamai“.

1.2.51.

išvesti

nevart. r. „išbraukti, atleisti“: išvesti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan.

išvesti iš eksploatacijos

= nutraukti eksploataciją; sustabdyti; išjungti.

1.2.52.

išžiūrėti

nevart. r. „apsvarstyti, išnagrinėti“: išžiūrėti (= apsvarstyti, išnagrinėti) prašymą, siūlymą, skundą ir pan.

1.2.53.

įvesti:

įvesti į eksploataciją (eksploatacijon)

= atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; įjungti;

įvesti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.

nevart. r. „įtraukti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.“;

įvesti kamuolį į žaidimą

= paduoti (įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą;

įvesti pataisą, papildymą

= įtraukti, įrašyti, įdėti pataisą, papildymą.

1.2.54.

kurčias, -ia

nevart. r. „duslus, -i“: Nuaidėjo kurčias (= duslus) sprogimas.

1.2.55.

matomai (regimai)

nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: Matomai (Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą pasitarti. Matomai (Regimai), (= Turbūt) jau laikas eiti miegoti.

1.2.56.

nešti atsakomybę

= būti atsakingam, -ai, atsakyti.

1.2.57.

nuimti:

nuimti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.

= panaikinti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.;

nuimti greitį, tempą

= sumažinti greitį, tempą;

nuimti nuo kontrolės

= nutraukti kontrolę, liautis kontroliuoti, kontroliavus;

nuimti nuo pareigų

= atleisti iš pareigų;

nuimti premiją, priemoką

= neduoti, neskirti premijos, priemokos; nubraukti premiją, priemoką;

nuimti priežastis, (psichologinę) įtampą

= pašalinti, panaikinti priežastis, (psichologinę) įtampą;

nuimti skausmą

= numalšinti skausmą;

nu(si)imti apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.

nevart. r. „nu(si)auti, nu(si)mauti apavą, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;

nu(si)imti diržą, juostą ir pan.

nevart. r. „nu(si)juosti diržą, juostą ir pan.“;

nu(si)imti sagę, auskarus, laikrodį, žiedą ir pan.

nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“;

nu(si)imti nuo įskaitos

= iš(si)braukti, iš(si)rašyti, iš(si)registruoti iš įskaitos;

nu(si)imti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.

nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.“

1.2.58.

pajungti

– nevart. r.: 1. „privesti“ (kalbant apie komunikacijas): pajungti (= privesti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 2. „įjungti“ (kalbant apie tiekimo pradžią): pajungti (= įjungti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 3. „prijungti“: pajungti (= prijungti) variklį, skalbimo mašiną ir pan.

pajungimas

nevart. r. „privedimas; įjungimas; prijungimas“.

1.2.59.

pakelti:

pakelti klausimą, problemą

= iškelti klausimą, problemą;

pakelti duomenis, bylą ir pan.

= peržiūrėti, pa(si)tikrinti duomenis, bylą ir pan.

1.2.60.

paskaičiuoti

nevart. r. „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių vaistų dozę.

paskaičiavimas

nevart. r. „(tikslus) apskaičiavimas“.

1.2.61.

pastatyti

žr. 1.4.98.

1.2.62.

pašalinis (vaistų) veikimas

= šalutinis (vaistų) poveikis.

1.2.63.

pašvęsti

nevart. r. „skirti, dedikuoti“: Vakaras pašvęstas (= kirtas) poeto 100-ųjų metinių sukakčiai. Knyga pašvęsta (= skirta) lietuvių kovoms su kryžiuočiais.

1.2.64.

pavesti

nevart. r. „apvilti, apgauti; netesėti“: Jis ne kartą yra mus pavedęs (= apvylęs, apgavęs).

1.2.65.

pernešti

nevart. r. „pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti“: pernešti (= pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti) skausmą, sielvartą, netektį, nelaimę ir pan.

1.2.66.

perspėti

nevart. r. „užkirsti kelią, neleisti atsirasti“: perspėti ligą, nusikaltimą, nelaimę ir pan. (= užkirsti kelią, neleisti atsirasti) ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan.

1.2.67.

pervesti

nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas ir pan.

1.2.68.

peržiūrėti

nevart. r. „persvarstyti; iš naujo, dar kartą apsvarstyti“: peržiūrėti (= iš naujo, dar kartą apsvarstyti) bylą, klausimą, tvarką ir pan.

1.2.69.

praanalizuoti

nevart. r. „išanalizuoti“: Būtina praanalizuoti (= išanalizuoti) padėtį.

1.2.70.

prabalsuoti

nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).

prabėgti

nevart. r. „(nu)bėgti“: Kasdien prabėgu (= nubėgu) keletą kilometrų.

1.2.72.

pračiuopti

nevart. r. „apčiuopti, užčiuopti“: Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti (= užčiuopti).

1.2.73.

pradiktuoti

nevart. r. „padiktuoti“: Pradiktavau (= Padiktavau) visas pavardes telefonu.

1.2.74.

praeiti

nevart. r.: 1. „nueiti“: praeiti (= nueiti) atstumą, kelią, nuotolį; 2. „išeiti“: praeiti (= išeiti) kursą, mokyklą, mokslus (t. y. baigti kursą, mokyklą, mokslus); 3. „paeiti“: praeiti (= paeiti) į priekį, į kairę, į dešinę ir pan.; 4. „eiti“: Praeiti (= (Į)eiti) draudžiama.

praėjimas

nevart. r. „(į)ėjimas“: Praėjimas (= Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje.

1.2.75.

prafinansuoti

nevart. r. „finansuoti“: Šį projektą derėtų prafinansuoti (= finansuoti) iš rezervų fondo.

1.2.76.

pragalvoti

nevart. r. „apgalvoti“: Šis sprendimas gerai pragalvotas (= apgalvotas).

1.2.77.

prakeliauti

nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: Tą vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 km.

1.2.78.

praklausyti

nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: praklausyti (= perklausyti) įrašą, praklausyti (= išklausyti) paskaitą ir pan.

1.2.79.

prakomentuoti

nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) per televiziją.

1.2.80.

prakonsultuoti

nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę dėstytojas jau prakonsultavo (= (pa)konsultavo).

1.2.81.

prakontroliuoti

nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: Prakontroliuokite (= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų pateiktos laiku.

1.2.82.

pramatyti

nevart. r. „numatyti“: Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (= numatyti).

pramatymas

nevart. r. „numatymas“.

1.2.83.

praplaukti

– nevart. r.: 1. „nuplaukti“: praplaukti (= nuplaukti, t. y. įveikti) atstumą, distanciją, nuotolį ir pan.; 2. „perplaukti“: praplaukti (= perplaukti) baseiną, ežerą, tvenkinį ir pan.

1.2.84.

praskambėti

nevart. r. „nuskambėti, suskambėti“: Jos balse praskambėjo (= nuskambėjo) nepasitenkinimo gaidelė.

1.2.85.

pravažiuoti

nevart. r. „važiuoti, įvažiuoti, nuvažiuoti“: Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama. Pravažiuoti (= Įvažiuoti) į kiemą reikia iš kitos pusės. Mums liko pravažiuoti (= važiuoti, nuvažiuoti) 5 km.

pravažiavimas

nevart. r. „(į)važiavimas“: Už pravažiavimą (= važiavimą, kelionę) be bilieto jums teks mokėti baudą. Pravažiavimas į teritoriją draudžiamas (= Įvažiuoti į teritoriją draudžiama).

pravažiuojantis, pravažiuojamas bilietas

= nuolatinis, mėnesinis bilietas.

1.2.86.

pravesti

nevart. r.: 1. „nutiesti, įvesti“: Laidai neturi būti pravedami (= tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“: Pravesti (= Išvesti, nubrėžti) liniją.

1.2.87.

pribūti

nevart. r. „ateiti, atvykti“: Skirtu laiku jis taip ir nepribuvo (= neatėjo, neatvyko).

1.2.88.

priešakinis, -ė

nevart. r. „pažangus, -i“: priešakinė (= pažangi) idėja, mintis, pasaulėžiūra, priešakinis (= pažangus) mąstymas ir pan.

1.2.89.

prigulėti

nevart. r. „priklausyti, priderėti, pareiti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera). Tai priguli (= priklauso, pareina) ne nuo žmogaus valios.

1.2.90.

priimti vaistus

nevart. r. „gerti, vartoti vaistus“.

1.2.91.

prileisti trūkumų

= padaryti, pridaryti trūkumų; leisti atsirasti trūkumams.

1.2.92.

rastis

nevart. r. „būti“: Mūsų būstinė randasi (= yra) Kaštonų gatvėje. Kur tu dabar randiesi (= esi)?

1.2.93.

regimai

žr. 1.4.55.

1.2.94.

reiškia

nevart. r. „vadinasi, taigi“: Reiškia (= Vadinasi), tu rytoj neateisi? Reiškia, (= Taigi) dirbsime iki vėlumos.

1.2.95.

sąstatas

nevart. r. „sudėtis“: komandos, komiteto, tarybos ir pan. sąstatas (= sudėtis).

1.2.96.

sekantis, -i

nevart. r.: 1. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): [...].

sekančiai

nevart. r. „taip, šitaip“.

1.2.97.

skaityti

nevart. r.: 1. „laikyti“ (ką kuo): Jis manęs žmogum neskaito (= nelaiko); 2. „manyti, būti tam tikros nuomonės, būti įsitikinusiam, -iai“: Skaitau (= Manau), kad jūsų nuomonė nėra teisinga.

1.2.98.

statyti:

statyti grafiką, planą, tvarkaraštį

= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį;

statyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus

= (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus;

statyti kandidatūrą

= (iš)kelti kandidatūrą;

statyti klausimą, reikalavimą, sąlygą

= (iš)kelti klausimą, reikalavimą, sąlygą;

statyti pažymį

= (pa)rašyti pažymį;

statyti protokolą

= (su)rašyti protokolą;

statyti tikslą

= (iš)kelti tikslą;

statyti kelią, dujotiekį

= (nu)tiesti kelią, dujotiekį;

statyti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.

nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.“;

statyti telefoną

nevart. r. „(į)vesti telefoną“.

1.2.99.

aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga)

nevart. r. „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga)“.

1.2.100.

stovis:

ligonio, pastato stovis

= ligonio, pastato būklė;

dvasinis, moralinis stovis

= dvasinė, moralinė būsena.

1.2.101.

talpinti

nevart. r. „dėti, spausdinti“ (pvz., laikraštyje).

1.2.102.

tūlas, -a

nevart. r. „toks, -ia, kažkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne kuris, kuri ne kuri“: Tūlas (= Vienas; Kažkoks) amerikiečių bankininkas užsisakė portretą.

1.2.103.

užbėgimas

nevart. r. „bėgimas“ (bėgimo varžybų etapas).

1.2.104.

uždaryti:

uždaryti akis

= užmerkti akis, užsimerkti;

uždaryti čiaupą

= užsukti čiaupą;

uždaryti knygą, sąsiuvinį

= užversti, užskleisti knygą, sąsiuvinį;

uždaryti sąrašą, kartoteką

= baigti (pildyti, rašyti) sąrašą, kartoteką;

uždaryti skėtį

= suglausti skėtį.

1.2.105.

užėjimas

nevart. r. „ėjimas“ (ėjimo varžybų etapas).

1.2.106.

užinteresuoti

nevart r. „suinteresuoti, sudominti“: Svarbiausia – užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) pirkėją.

1.2.107.

užkrauti akumuliatorių

nevart. r. „įkrauti akumuliatorių“.

1.2.108.

užmanyti

nevart. r. „sumanyti, sugalvoti“: Jam pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šio uždavinio sprendimą.

užmanymas

nevart. r. „sumanymas“.

1.2.109.

užmetinėti

žr. 1.4.42.

1.2.110.

užnešti

nevart. r.: 1. „užtepti; užkrėsti“: užnešti (= užtepti) dažų, glaisto; užnešti (= užkrėsti) tinko ir pan.; 2. „pažymėti“: užnešti (= pažymėti) kontūrus, taškus ir pan.

1.2.111.

už(si)pilti automobilį, traktorių ir pan.

nevart. r. „į(si)pilti, pri(si)pilti (degalų) į automobilį, traktorių ir pan.“;

už(si)pilti benzino, kitų degalų (į automobilį)

= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų degalų.

1.2.112.

užplaukimas

nevart. r. „plaukimas“ (plaukimo arba irklavimo varžybų etapas).

1.2.113.

už(si)dėti

žr. 1.4.28.

1.2.114.

užskaityti

nevart. r. „įskaityti“: Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= įskaitomas) taškas.

užskaita

nevart. r. „įskaita“: Atlikus užskaitą (= įskaitą) įmonių skolos sumažėjo.

1.2.115.

užvažiavimas nevart. r.:

1. „važiavimas“ (automobilių, dviračių, motociklųir pan. varžybų etapas); 2. „jojimas“ (žirgų lenktynių etapas); 3. „pamaina (sanatorijoje, poilsio namuose)“.

1.2.116.

užvežimas (pvz., prekių)

nevart. r. „ko nors atvežimas (pvz., prekių), pristatymas“.

1.2.117.

vesti:

save vesti (vesti save)

= elgtis: Diskotekoje jis save vedė (= elgėsi) tiesiog nepakenčiamai;

vedantis, -i, vedantysis, -čioji specialistas, -ė

= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji specialistas, -ė;

vedantis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.

= svarbiausias, pagrindinis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.;

vedantysis ratas, velenas

= varantysis ratas, velenas.

1.2.118.

vieningas, -a

nevart. r. „vienodas, -a“: vieningi (= vienodi) mokesčiai, tarifai ir pan.

1.2.119.

žinoti

nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino (= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius.

2.

ŽODŽIŲ SANDAROS KLAIDOS

2.1.

Svetimi žodžių elementai

2.1.1.

-arėja, -erėja

– skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.:

batarėja

= batèrija;

galanterėja

= galantèrija

galerėja

= galèrija

loterėja

= lotèrija

oranžerėja

= oranžèrija

2.1.2.

-avas, -ava

– būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

bordavas, -a

= bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a

dangavas, -a

= dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à

fioletavas, -a, violetavas, -a

= violètinis, -ė

kerzavas, -a: kerzavi

= kerzìniai (bãtai)

kremavas, -a

= krèminis, -ė, krèmo spalvõs

lelijavas, -a

= lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs

morkavas, -a

= mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs

pliušavas, -a

= pliušìnis, -ė

ružavas, -a

= rõžinis, -ė, raũsvas, -à

smėliavas, -a

= smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs

šaliavas, -a

= šãlinis, -ė (apýkaklė)

vyšniavas, -a

= vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs

2.1.3.

-avoti

– veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

baliavoti

= puotáuti, pokyliáuti

bėdavoti

= bėdóti, skų́stis

dėkavoti

= dėkóti

komandavoti

= komandúoti, įsakinė́ti

meistravoti

= meistráuti

ponavoti

= ponáuti

žiemavoti

= žiemóti

2.1.4.

da- (neda-)

– priešdėlis, pvz.:

dabėgti

= pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo

dadėti

= pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas

dadirbti

= baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu

daeiti

= 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo)

daėsti

= 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo)

daleisti

= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus

damokėti

= primokė́ti

dapilti

= pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti

darašyti

= prirašýti

dasiekti

= pasíekti

dasigauti

= nusigáuti (iki ko nors)

dasiprotėti

= susiprotė́ti, susipràsti

davesti

= 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo

nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a

= 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi

nedakepėlis, -ė

= nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià

nedamuštas, -a

= 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi

nedateklius

= neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das

2.1.5.

-dėjas, -a

– daiktavardžių elementas, pvz.:

geradėjas, -a

= geradarỹs, -ė̃

niekadėjas, -a

= niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė

piktadėjas, -a

= piktadarỹs, -ė̃

2.1.6.

-ikas

– skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.:

kubikas

= kùbas, kubẽlis, kubiùkas

pufikas

= pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas.

2.1.7.

-(in)yčia

– daiktavardžių priesaga, pvz.:

cukrinyčia

= cùkrinė

druskinyčia

= drùskinė

kiaulinyčia

= kiaulìdė

langinyčia

= langìnė

pipirnyčia

= pipìrinė

rūkinyčia

= (mėsos, žuvų) rūkyklà

varpinyčia

= var̃pinė

2.1.8.

-ka, -kė

– priesagos (ar baigmenys):

a) bendrinių daiktavardžių, pvz.:

čigonka

= čigõnė, čigoniùkė

damkė

= (šãškių) damà

draugelka

= draugùžė

etažerka

= etažèrė, knỹginė

giedorka

= giedótoja, giesminiñkė

kaimynka

= kaimýnė, kaimynė̃lė

kumelka

= kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė

mašinka

= mašinė̃lė

mergelka

= mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė

miesčionka

= miesčiónė

razinka

= razinà, džiovìnta vỹnuogė

sardelka, sardelkė

= sardèlė

vagilka

= vagìlė, vagìšė

b) asmenvardžių, pvz.:

Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska (= Stasys, Staselis, Stasiukas)

2.2.

Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais

2.2.1.

Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti:

a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.:

asmeniniai

= ãsmeniškai

besąlyginiai

= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ

dvasiniai

= dvãsiškai

ekonominiai

= ekonòmiškai

eksperimentiniai

= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais

esminiai

= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų

fiziniai

= fìziškai

išoriniai

= išóriškai

materialiniai

= materialiaĩ

meniniai

= mẽniškai

orientaciniai

= apýtikriai; maždaũg

plytiniai (raudonas)

= plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs

principiniai

= iš prìncipo

psichiniai

= psìchiškai

šimtaprocentiniai

= šimtù pròcentų

teoriniai

= teòriškai

tiesioginiai

= tiesióg(iai)

tradiciniai

= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją

vidiniai

= iš vidaũs, vidumì

vidutiniai

= vidutìniškai

Išimtis: begalìniai

b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.), pvz.:

bejausmiai

= bejaũsmiškai, be jaũsmo

bejėgiai

= bejė̃giškai

beprasmiai

= beprãsmiškai, be prasmė̃s

betiksliai

= betìksliškai, be tìkslo

civiliai

= civìliškai

dviprasmiai

= dviprãsmiškai

vieninteliai (galimas, -a)

= vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à)

Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai.

2.2.2.

Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis:

a) -ėjas, pvz.:

atskiedėjas

= skiedìklis

atskyrėjas

= (tẽpalo) skyrìklis

autopakrovėjas

= automobìlinis krautùvas

įkrovėjas

= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis

išėmėjas

= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis

išjungėjas

= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas

išleidėjas

= (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas

išskyrėjas

= (benzìno, riebalų̃) skirtùvas

išspaudėjas (sulčių)

= sulčiãspaudė

jungėjas

= jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga

kasėjas

= (tranšė́jų) kasìklis

klojėjas

= (vam̃zdžių) klotùvas

nuėmėjas

= (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas

nuleidėjas

= (šiùkšlių) nuleistùvas

pakėlėjas

= kėlìklis; kéltuvas

pakrovėjas

= krautùvas

paleidėjas

= (automãtinis) paleidìklis

pastūmėjas

= stūmìklis

perjungėjas

= pérjungiklis, jungìklis

praskiedėjas

= skiedìklis

purškėjas

= (trąšų̃) purkštùvas

sanpraleidėjas

= sanitãrinė švaryklà

skiedėjas

= skiedìklis

sugėrėjas

= (kvapų̃) gėrìklis

sukėlėjas (putų)

= putõkšlis

surinkėjas

= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas

sutepėjas

= teptùvas; tepìklis

tręšėjas

= (želdinių̃) tręšìklis

b) -ovas, pvz.:

autoatsakovas

= atsakìklis

c) -tojas, pvz.:

apšildytojas, apšiltintojas

= šildytùvas; šil̃talas

aušintojas

= aũšalas; aušintùvas

balintojas

= balìklis, bãlalas

baltintojas

= baltìklis, bal̃talas

braižytojas

= braižỹklė

dalytojas

= (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas

drėkintojas

= (óro) drėkintùvas

formuotojas

= (blòkų) formuotùvas

gaivintojas

= (óro) gaivìklis

gaudytojas

= (tranų̃) gaudỹklė

grąžintojas

= (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis

greitintojas

= greitintùvas

ieškotojas

= (ceñtro) ieškìklis

išryškintojas

= (fotogrãfijos) rỹškalas

kietintojas

= kietìklis, kiẽtalas

maišytojas

= (smė̃lio) maišýtuvas

masažuotojas

= masažuõklis

minkštintojas

= minkštìklis

pagreitintojas

= greitìklis; greitintùvas

paskirstytojas

= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

pašalintojas

= (rūdžių̃) valìklis

pašildytojas

= šildytùvas

prailgintojas

= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas)

ryškintojas

= rỹškalas

sėsdintojas

= nusodintùvas

skirstytojas

= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

standintojas

= standìklis

stiprintojas

= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas

sukietintojas

= kietìklis

tirpintojas

= tirpìklis

treniruotojas

= treniruõklis

užpildytojas

= ùžpildas

valytojas

= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas

žadintojas

= (į́tampos) žadintùvas

2.2.3.

Priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.:

ganytojinis, -ė

= ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas)

gydytojinis, -ė

= gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai)

mokytojinis, -ė

= mókytojų (pvz., pasitarimas)

rašytojinis, -ė

= rašýtojų (pvz., spauda)

skaitytojinis, -ė

= skaitýtojų (pvz., klubas)

vertėjinis, -ė

= vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija)

2.2.4.

Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iška veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti pvz.:

švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai)

2.2.5.

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam, o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti, pvz.:

Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes

2.3.

Neteiktini sudurtiniai žodžiai

2.3.1.

Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų

pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis)

2.3.2.

Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.:

agrochemtarnyba

= agrochèmijos tarnýba

dietgydytojas, -a

= (gýdytojas, -a) dietològas, -ė

genplanas

= generãlinis plãnas

genrangovas

= generãlinis rangõvas

medsesuo

= medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ

politekonomija

= polìtinė ekonòmija

vetpunktas

= veterinãrijos pùnktas

vyrgydytojas, -a

= vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja

vyrinžinierius

= 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė

Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan.

3.

LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

3.1.

Vardininkas nevartotinas:

3.1.1.

neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais:

(atsi)rasti(s)

pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą).

būti (yra, esti, būna, buvo...)

pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių).

daugėti (gausėti)

pvz.: Susirgimai (= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo).

įvykti

pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse.

kilti

pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių.

mažėti

pvz.: Nelaimingi atsitikimai (= Nelaimingų atsitikimų) buityje nemažėja. Šiemet ūkyje sumažėjo karvės (= karvių) ir kiaulės (= kiaulių).

pasitaikyti

pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų).

3.1.2.

kreipiniui reikšti

pvz.: Vairuotojas (= Vairuotojau), atidarykit duris. Birutė (= Birute), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (= pranešėjau), jums liko 10 minučių.

Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo.

3.2.

Kilmininkas nevartotinas:

3.2.1.

veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:

prieiti ko

= prieĩti ką̃, prie kõ: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės).

siekti ko (kiekio reikšme)

= síekti ką̃: Žuvies svoris siekė kilogramo (= kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (= du metrus).

3.2.2.

skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau

pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius).

3.3.

Naudininkas nevartotinas:

3.3.1.

veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

atitikti kam

= atitìkti ką̃: Nuorašas atitinka originalui (= originalą).

neatitikti kam

= neatitìkti kõ: Pasiūla dar neatitinka paklausai (= paklausos).

kreipti dėmesį kam

= kreĩpti dė̃mesį į ką̃: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (= į pažangumą; skiriame pažangumui). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (= į tą šurmulį).

linkti kam

= liñkti į ką̃: Jis labai linkęs mokslui (= į mokslą)

panašus, -i kam

= panašùs, -ì į ką̃: Sūnus labai panašus tėvui (= į tėvą).

prisitaikyti kam

= prisitáikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų).

sutelkti dėmesį kam

= sutel̃kti dė̃mesį į ką̃: Dabar sutelkime dėmesį šiai schemai (= į šią schemą).

užjausti kam

= užjaũsti ką̃: Visi užjautėme bendradarbei (= bendradarbę).

3.3.2.

daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis

pvz.: Jis yra čempionas 50 km distancijai (= 50 km distancijos čempionas). Padarytas nuostolis 200 litų sumai (= 200 litų (sumos) nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (= už 5000 litų).

3.3.3.

konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis

pvz.: Šiai dienai (= Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (= Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90 % bulvių. Šiai valandai (= Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (= pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai.

Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.

3.3.4.

su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti

pvz.: Išėjo pietums (= pietų, pietauti). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Teatras išvažiavo gastrolėms (= į gastroles, gastroliuoti, gastrolių). Vykstame oficialiam vizitui (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito).

3.4.

Galininkas nevartotinas:

3.4.1.

neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko)

pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų). Visi mes darome klaidas (= klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (= du [puodelius] juodos kavos) ir vieną arbatą (= vieną [puodelį, stiklinę] arbatos). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę.

3.4.2.

tiesioginiam objektui reikšti greta neigiamojo veiksmažodžio (vietoj kilmininko)

pvz.: Nedarinėk duris (= durų)! Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)? Šiuos užrašus(= Šių užrašų) nevadinčiau reportažu.

3.4.3.

su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas

pvz.: Išėjo linus (= linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (= paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (= dokumentų). Išjojo tėvynę (= tėvynės) ginti.

3.5.

Įnagininkas nevartotinas:

3.5.1.

objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais (gausėti, daugėti, prikimšti, prigrūsti, prikrauti ir pan.)

pvz.: Fonoteka gausėja įrašais (= Fonotekoje gausėja, daugėja įrašų). Kišenės prikimštos pinigais (= pinigų). Lentynos prikrautos knygomis (= knygų).

3.5.2.

kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais (dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ir pan.)

pvz.: Jis dosnus pažadais (= pažadų). Kraštas gausus miškais ir upėmis (= Krašte gausu miškų ir upių). Praėjęs teatro sezonas buvo turtingas naujais spektakliais (= Praėjusį teatro sezoną buvo daug, gausu naujų spektaklių). Ar esi turtingas pinigais (= pinigų)?

3.5.3.

veikėjui ar būsenos sukėlėjui (bet ne priemonei) reikšti su neveikiamosios rūšies dalyviais

pvz.: Bičiulis buvo priblokštas tuo įvykiu (= to įvykio). Buvome nuliūdinti tokiu jo elgesiu (= tokio jo elgesio; Mus nuliūdino toks jo elgesys).

3.5.4.

daiktavardžių įnagininkas su veiksmažodžio būti formomis – nuolatiniam (nekintamam) būviui reikšti

pvz.: Šio leidinio steigėju (= steigėjas) yra mūsų institutas. Sprendžiant iš akcento, jis galėjo būti prancūzu (= prancūzas). Kas buvo šios infekcijos priežastimi (= priežastis)?

3.5.5.

būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas – būviui reikšti

vietoj vardininko: Sąraše jis buvo pirmuoju (= pirmasis), todėl atrodė tokiu patenkintu (= toks patenkintas). Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)?

vietoj kilmininko:

Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo);

vietoj naudininko:

Lengva žmogui būti geru (= geram), sunkiau – teisingu (= teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (= profesionalesniam);

vietoj galininko:

Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę). Kas jį tokiu (= tokį) padarė?

Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.

3.6.

Vietininkas nevartotinas:

3.6.1.

būsenos patyrėjui reikšti

pvz.: Jame (= Jam) netikėtai kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį).

3.6.2.

veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti

pvz.: Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (= sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs). Menkai nusimanau mašinose (= apie mašinas). Jis neblogai nusimano ekonomikoje (= apie ekonomiką; išmano ekonomiką). Ką jis nutuokia toje tapyboje (= Ką jis nutuokia, išmano apie tą tapybą)? Prisipažino meilėje (= Prisipažino mylįs, kad myli; Pasisakė mylįs, kad myli).

3.6.3.

daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.:

apimtyje

pvz.: Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelius tyrimus).

atstume

pvz.: Kelių metrų atstume (= atstumu; už kelių metrų; per kelis metrus) pamačiau gyvatę.

aukštumoj(e)

pvz.: Vakar tu pasirodei aukštumoj (= gerai, puikiai, pagirtinai).

būklėje

pvz.: Pastatai palikti apgailėtinoje būklėje (= apgailėtini, apgailėtinos būklės). Namas yra avarinėje būklėje (= avarinis; avarinės būklės; Namo būklė avarinė).

dvitomyje (tritomyje...)

pvz.: Raštai išleisti dvitomyje (= dvitomiu, dviem tomais).

egzemplioriuje

pvz.: Tekstas perrašytas trijuose egzemplioriuose (= trimis egzemplioriais). Išspausdink penkiuose egzemplioriuose (= penkis egzempliorius).