LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠALČININKŲ RAJONO TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS BŪKLĖS ŠALČININKŲ RAJONE
1994 m. sausio 28 d. Nr. 1-87
Šalčininkai
Šalčininkų rajono taryba NUSPRENDŽIA:
1. Pažymėti, kad rajono, miesto ir apylinkių savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai nepakankamai rūpinasi Valstybinės lietuvių kalbos statuso įgyvendinimu.
2. Rekomenduoti miestų, apylinkių ir gyvenviečių taryboms aptarti jiems svarbias ir aktualias valstybinės lietuvių kalbos problemas.
3. Atsižvelgiant į tai, kad rajono savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai atsako už valstybinės kalbos vartojimą, įpareigoti juos:
3.1. Raštvedyboje naudoti lietuviškus blankus, statistines formas, kvitus ir kitus dokumentus, tvarkyti raštvedybą ir susirašinėti su kitomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis valstybine kalba.
3.2. Įmonių, įstaigų ir organizacijų iškabas, skelbimus, viešuosius užrašus rašyti lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis.
4. Įpareigoti rajono Valdybą:
4.1. Iki 1994 m. kovo 1 d. surengti seminarą raštvedybos klausimais.
4.2. Registruojant firmas, uždarąsias akcines bendroves, individualias įmones, griežtai vadovautis 1992 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintomis „Firmų vardų darymo taisyklėmis“ ir jų pavadinimus derinti su rajono kalbininke.
4.3. Centralizuotai užsakyti visų apylinkių bendruosius raštų, pažymų ir kitų dokumentų blankus.
4.4. Remti gyventojų norą mokytis lietuvių kalbos, rekomenduoti pilnai ar iš dalies apmokėti jų kursus ar egzaminus.
4.5. Paruošti rajono teritorijos vietovardžių transkripcijos lenkų ir rusų kalbomis sąrašus.
5. Įpareigoti merus ir viršaičius:
5.1. Iki 1994 m. kovo 1 d. pristatyti rajono kalbininkei sąrašus žmonių, kuriems pagal pareigas arba darbą reikia bendrauti su gyventojais ir tvarkyti raštvedybą lietuvių kalba ir kurie privalo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminus atitinkamai kategorijai gauti.
5.2. Užtikrinti galimybę interesantams tvarkyti reikalus ir gauti dokumentus valstybine kalba.
5.3. Įsigyti aiškinamuosius (rusų-lietuvių, lenkų-lietuvių) ir terminų žodynus.
6. Įpareigoti rajono kalbininkę:
6.1. Kontroliuoti, kaip rajono savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos organizuoja lietuvių kalbos mokymą nemokantiems darbuotojams ir gyventojams.
6.2. Kartu su lietuvių kalbos metodinio centro metodininke, kultūros paveldo inspekcija „Šalčios“ laikraštyje aiškinti bendrinės kalbos normas, valstybinės kalbos vartojimą raštvedyboje, viešajame gyvenime, Lietuvos Respublikos įstatymus apie valstybinę kalbą.
7. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę skirti rajonui papildomai lėšų rajono gyventojų lietuvių kalbos mokymo bei testavimo išlaidoms.
8. Prašyti Kultūros ir Švietimo ministerijos Lietuvos aukštosiose mokymo įstaigose padidinti grupių skaičių, kuriose tautinių mažumų mokyklų abiturientai galėtų įsigyti lituanistų specialybę.
9. Ryšium su tuo, kad dėl lietuvių kalbos specialistų trūkumo rajono gyventojai neturi galimybių išmokti ir tobulinti lietuvių kalbos, prašyti Lietuvos Respublikos Seimą:
9.1. Valstybinių įstaigų, įmonių bei organizacijų vadovaujantiems ir gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams taikyti tik minimalius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus iki 1993m. gruodžio 31 d.
9.2. Iki 1993 m. gruodžio 31 d. valstybinėms įstaigoms, įmonėms bei organizacijoms leisti palaipsniui pereiti prie raštvedybos tvarkymo lietuvių kalba.
9.3. Netaikyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų asmenims, kuriems iki pensijos liko 5 metai.
10. Prašyti lietuvių kalbos mokymo centrą parengti specialią instrukciją (nepakankamai mokantiems lietuviškai) su jau užpildytų pažymų, nutarimų, potvarkių ir kitų dokumentų pavyzdžiais.
11. Sprendimo vykdymo kontrolę Tarybos Švietimo, kultūros sveikatos ir Socialinių reikalų nuolatinei komisijai ir apie šio sprendimo vykdymo kontrolę informuoti Tarybą kartą per pusmetį.
