LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
AKTAS
DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO APSKAIČIAVIMO UŽ 1993 METUS
1994 m. sausio 18 d. Nr. 6N
Vilnius
Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas 1993 metais buvo pakeistas ir papildytas gegužės 11d. įstatymu Nr. I-152, liepos 13d. įstatymu Nr. I-212 ir gruodžio 9d. įstatymu Nr. I-326 bei Lietuvos Respublikos Seimo liepos 15d. nutarimu Nr. I-234.
Ryšium su šiais pakeitimais ir papildymais paaiškiname kai kuriuos pelno mokesčio apskaičiavimo klausimus.
l. Pelno mokesčio tarifai yra šie: 24% apmokestinamojo pelno, iki 1993m. liepos 1d. panaudoto investicijoms, 10% apmokestinamojo pelno, nuo 1993m. liepos 1d. panaudoto kapitalinėms investicijoms, ir 29% kito apmokestinamojo pelno.
2. Pelnas, panaudotas kapitalinėms investicijoms, yra: pelnas, kuris panaudotas savos įmonės ilgalaikiam turtui ir nematerialiam ilgalaikiam turtui įsigyti bei nebaigtai statybai.
Pelnas, panaudotas kapitalinėms investicijoms, apskaičiuojamas atskirai už 1993m. pirmąjį pusmetį ir už 1993m. antrąjį pusmetį.
3. Kapitalinių investicijų sumą sudaro per ataskaitinį laikotarpį perduotos eksploatuoti pagrindinės priemonės, įsigytas nematerialus turtas ir išlaidos nebaigtai statybai.
Apmokestinamojo pelno, panaudoto kapitalinėms investicijoms, suma apskaičiuojama iš kapitalinių investicijų sumos atėmus kitus (ne pelno) investicijų šaltinius, tai yra per apyskaitinį laikotarpį įmonėje paliekamų palūkanų už naudojimąsi valstybiniu kapitalu sumą, pagrindinių priemonių realizavimo rezultatą, amortizacinių atskaitymų pagal mokestinius normatyvus sumą ir skolintas lėšas, panaudotas kapitalinėms investicijoms.
4. Jeigu mokėtojas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į kelias mokesčio lengvatas, nuo 1993 m. liepos 1 d. teikiama tik viena (didžiausia) lengvata. Pelno mokesčio lengvatos nustatytos šiuose įstatymuose: Mažųjų įmonių įstatyme, Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatyme ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo IV skyriuje.
Pavyzdžiui, bendros įmonės pelnas apmokestinamas šia tvarka:
1)pelnas, tenkantis Lietuvos investicijos daliai įmonės kapitale:
panaudotas investicijoms iki 1993 07 01 – 24%
panaudotas investicijoms po 1993 07 01 – 10%
kitas pelnas – 29%
2) pelnas, tenkantis užsienio investicijos daliai įmonės kapitale:
panaudotas investicijai iki 1993 07 01 – 7,2%
panaudotas investicijai po 1993 07 01 – 3%
kitas pelnas – 8,7%
Jeigu bendra įmonė turi mažosios įmonės statusą, tai pelną, tenkantį užsienio investicijos daliai, apmokestina pasirinktinai – arba pagal nurodytą pavyzdį (taikydama tik Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytas mokesčių lengvatas), arba taikydama tik Mažųjų įmonių įstatyme nustatytas lengvatas.
5. Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 straipsnyje nustatyta mokesčių lengvata taikoma tik pelno daliai, tenkančiai užsienio investicijai įmonės įstatiniame (nuosavame) kapitale nepriklausomai nuo to, ar pelnas išvežtas į užsienį, ar panaudotas dividendams išmokėti.
6. Nuo 1993 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatytiems labdaros davėjams ar rėmėjams du kartus iš apmokestinamojo pelno atimamos faktiškai padarytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos išlaidos, skirtos labdarai ir paramai, bet ne daugiau kaip 40% apmokestinamojo pelno.
7. Įmonės išlaidos, susijusios su leidimų (licencijų) verstis licencijuojama veikla (tarp jų ir leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais) įsigijimu, priskiriamos būsimųjų laikotarpių išlaidoms ir į gamybos ar cirkuliacijos kaštus įskaitomos per leidimo galiojimo laikotarpį lygiomis dalimis pradedant 1993 m. kovo mėnesiu.
8. Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, į biudžetą išieškoma nuo sumažinto apmokestinamojo pelno apskaičiuota pelno mokesčio suma ir dvigubo jos dydžio bauda. Šios baudos apskaičiuojamos pagal pelno mokesčio tarifą, kurį reikia taikyti įmonėje, atsižvelgiant į jai taikomas mokesčių lengvatas.
9. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio laiku nesumokėjus už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5% delspinigių. Nuo papildomai apskaičiuotų pelno mokesčio sumų, nuo kurių apskaičiuotos įstatymo 15 straipsnyje nustatytos dvigubo dydžio baudos, delspinigiai neskaičiuojami.
10. Darbuotojų skaičius mažojoje įmonėje – tai didžiausias skaičius darbuotojų, dirbusių įmonėje kuriuo nors ataskaitinio laikotarpio, už kurį skaičiuojamas pelno mokestis, momentu.
11. Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 20 d. įstatymu Nr. I-130 žemės ūkio įmonės, apmokestintos lengvatiniu 10% dydžio pelno mokesčiu, 1993 metais atleistos nuo šio mokesčio.
Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. gegužės 11 d. įstatymu Nr. I-152 nustačius specializuotoms paslaugas žemės ūkiui teikiančioms įmonėms, kurių įplaukos iš šių paslaugų sudaro ne mažiau kaip 60 procentų realizavimo įplaukų, lengvatinį 10 procentų pelno mokesčio tarifą, šios įmonės pelno mokesčio nuo 1993m. liepos 1d. irgi nemoka.
12. Įmonės, mokančios pelno mokesčio avansinius mokėjimus, išėmimo koeficientą gali apskaičiuoti kaip santykį už praėjusį ketvirtį apskaičiuotos pelno mokesčio sumos su to ketvirčio realizavimo pajamomis, suderinusios tai su miesto (rajono) valstybine mokesčių inspekcija (Lietuvos Respublikos 1993 12 09 įstatymas Nr. I-326).
13. Įmonėms pageidaujant, išėmimo koeficientas gali būti apskaičiuotas kaip santykis praėjusiais metais sumokėto pelno mokesčio sumos su tų metų realizavimo įplaukomis (Finansų ministerijos 1990 12 17 rašto Nr. 54 N nustatyta tvarka).
14. Mokėtojo prašymu, kai pelno mokesčio sumos yra nedidelės ir sudaro ne daugiau kaip 20000 Lt per praėjusį ketvirtį arba 80000 Lt per praėjusius metus (atsižvelgiant į tai, pagal kurį laikotarpį – metus ar ketvirtį skaičiuojamas išėmimo koeficientas), miesto (rajono) valstybinė mokesčių inspekcija gali nustatyti sumokėjimo terminą vieną kartą per mėnesį arba visiškai atleisti nuo avansinių mokėjimų.
FINANSŲ MINISTRAS EDUARDAS VILKELIS
______________
