1. Distribucijos sutartyse šalys gali numatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisė. Tokių sąlygų kontrolę įstatymų nustatyta tvarka vykdo atitinkama institucija. Konkurencijos teisė gali nustatyti papildomas šių sąlygų galiojimo sąlygas (registracija ir pan.).
2. Jeigu yra įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, išimtinėje distribucijos sutartyje šalys gali numatyti:
1) sąlygą, kad distributorius negamins ir nepaskirstys prekių, kurios konkuruoja su sutartyje numatytomis prekėmis;
2) sąlygą, kad sutartyje nustatytas prekes distributorius pirks tik iš gamintojo (tiekėjo);
3) sąlygą, kad distributorius nevykdys pirkėjų paieškos ir nesteigs filialų ir atstovybių kitoje teritorijoje, negu nustatyta sutartyje.
3. Šalys neturi teisės nustatyti sutartyje prekių perpardavimo kainos ar kitokių išimtinių sąlygų, prieštaraujančių konkurencijos teisės reikalavimams.
