1. Auka laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui.
2. Aukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas.
3. Auka turi būti naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu aukos gavėjas yra juridinis asmuo, jis privalo tvarkyti visų operacijų, susijusių su paaukoto turto naudojimu, apskaitą.
4. Aukos tikslas gali būti išreiškiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavėjo prašymu ar veiksmais. Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi), – tik teismo leidimu.
5. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką. Ši taisyklė netaikoma buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės aukoms.
6. Aukoms netaikomas šio kodekso 6.467 straipsnis.
7. Paramos sutarčiai, kurios suma yra ne didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus atvejus, kai paramos dalykas yra nekilnojamasis daiktas, netaikomos šio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-3026, 2024-10-15, paskelbta TAR 2024-10-23, i. k. 2024-18354
