1. Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad daiktai turi būti pristatyti pirkėjui, pardavėjas privalo pristatyti daiktus į pirkėjo nurodytą vietą, o kai ji nenurodyta, – į pirkėjo gyvenamąją vietą.
2. Pardavėjas privalo pristatyti daiktus juos perduodamas pirkėjui arba perleisdamas jų valdymą jam ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
3. Sutartis laikoma įvykdyta nuo daiktų įteikimo pirkėjui, o kai pirkėjo nėra, – nuo jų įteikimo asmeniui, kuris pateikia kvitą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį sutarties sudarymą ar teisę priimti pristatomus daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.
4. Jeigu pardavėjas neįvykdė savo pareigos pristatyti daiktus per sutartyje ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pirkėjas pateikia reikalavimą pristatyti daiktus per papildomą protingą terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes. Jeigu pardavėjas nepristato daiktų per pirkėjo nustatytą papildomą terminą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pardavėjas atsisakė pristatyti daiktus arba jeigu pristatymas per sutartyje nustatytą terminą turi esminės reikšmės atsižvelgiant į visas su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, arba jeigu prieš sutarties sudarymą pirkėjas pranešė pardavėjui, kad daiktų pristatymas per sutartyje nustatytą terminą turi esminės reikšmės. Šiais atvejais pardavėjui nepristačius daiktų per sutartyje ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pirkėjas turi teisę nedelsdamas vienašališkai nutraukti sutartį.
6. Kai sutartis nutraukiama, pardavėjas nedelsdamas turi grąžinti pirkėjui visas jo sumokėtas sumas. Be to, pirkėjas turi teisę pasinaudoti kitais šiame kodekse nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-700, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00069
