1. Ne prekybos patalpose sudaryta sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, atitinkanti vieną iš šių sąlygų:
1) sudaryta verslininkui ir vartotojui fiziškai esant kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos patalpos;
2) kurią pasiūlo sudaryti vartotojas ir yra šios dalies 1 punkte nurodytos sąlygos;
3) sudaryta verslininko prekybos patalpose arba naudojantis ryšio priemonėmis iš karto po to, kai verslininkas į vartotoją kreipėsi asmeniškai ir tiesiogiai jiems fiziškai esant kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos patalpos;
4) sudaryta per verslininko organizuotą ekskursiją, skirtą reklamuoti ir parduoti prekes ar paslaugas vartotojui.
2. Prekybos patalpomis laikomos nekilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas nuolat verčiasi mažmenine prekyba, ir kilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas paprastai verčiasi mažmenine prekyba.
3. Ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kurią turi sumokėti vartotojas, yra mažesnė už dvidešimt penkis eurus, netaikomi šis straipsnis, šio kodekso 6.2287 ir 6.22810 straipsniai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518
Nr. XII-2756, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26960
4. Ne prekybos patalpose sudarydamas sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. Informacija turi būti įskaitoma ir pateikiama aiškia ir suprantama kalba.
5. Verslininkas privalo pateikti vartotojui pasirašytos ne prekybos patalpose sudarytos sutarties kopiją arba šios sutarties patvirtinimą raštu popieriuje ar vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje.
6. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.
