1. Servitutas baigiasi:
1) jo atsisakius;
2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;
3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;
4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;
5) išnykus servituto būtinumui;
6) suėjus senaties terminui.
2. Servitutas gali pasibaigti tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus.
4. Dėl servituto pabaigos į viešą registrą gali kreiptis tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto savininkas.
