1. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo paskelbti asmenį mirusiu įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų asmens mirtį.
TAR pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2113 įsigaliojimo (2017-01-01) pradėtos nagrinėti bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2113, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19700
2. Teismo sprendimo pripažinti asmenį mirusiu rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar paskutinė žinoma gyvenamoji, mirties vieta ir aplinkybė, kad asmens mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.
3. Jeigu byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas šio asmens mirties data gali pripažinti spėjamą jo žuvimo dieną. Tokiu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma konkreti spėjama asmens mirties data ir vieta.
4. Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šio asmens mirties vieta nurodoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta.
