1. Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis – patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, integracija į visuomenę, užimtumu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, kalinimo sąlygų gerinimu, buities poreikių užtikrinimu, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu.
2. Nuteistųjų kolektyvo tarybų sudarymo tvarką nustato teisingumo ministras.
3. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veiklai vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia patalpas, sudaro galimybes nuteistųjų kolektyvų tarybų nariams organizuoti susirinkimus ir bendrauti su nuteistaisiais bei aprūpina jų veiklai vykdyti būtinomis priemonėmis.
4. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai, vykdydami veiklą, privalo užtikrinti konfidencialumo principo įgyvendinimą ir neatskleisti nuteistųjų asmens ir su bausmės vykdymu susijusių duomenų kitiems asmenims be išankstinio nuteistojo sutikimo.
5. Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę:
1) priimti prašymus, skundus ir pasiūlymus iš kitų nuteistųjų;
2) gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas;
3) teikti siūlymus dėl nuteistųjų resocializacijos, integracijos į visuomenę, užimtumo, sveikatos priežiūros ir priklausomybės ligų gydymo organizavimo, kalinimo sąlygų gerinimo, buities poreikių užtikrinimo bei teisinio reglamentavimo tobulinimo;
4) pakviesti kitus nuteistuosius į nuteistųjų kolektyvų tarybų posėdžius.
5. Draudžiama persekioti nuteistųjų kolektyvų tarybų narius dėl jų veiklos nuteistųjų kolektyvo tarybose.
6. Nuteistųjų kolektyvų tarybų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų resocializacijos, integracijos į visuomenę, užimtumo, tinkamų bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo ir saugumo interesams.
