127 straipsnis. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas

1. Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimą, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai. Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai. Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2480, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17978

2. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip devynis mėnesius, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ilgiau kaip dvylika mėnesių.

3. Dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu prokuroras likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų, o kai suėmimas paskirtas ar pratęstas trumpesniam negu vieno mėnesio terminui, – likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki anksčiau paskirto ar pratęsto suėmimo termino pabaigos turi su pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, o jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius, nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip keturis mėnesius, – į apygardos teismą.

4. Prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino pratęsimo turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje išvardyti duomenys. Jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius, nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip keturis mėnesius, prokuroro pareiškime turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo.

5. Teismas negali atsisakyti patenkinti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo vien dėl tos priežasties, kad toks pareiškimas paduotas praleidus šio straipsnio 3 dalyje numatytus terminus.

6. Suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Nepilnametį suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip keturis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2556, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20293

7. Teisėjas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima nutartį pratęsti suėmimo terminą arba šio termino nepratęsti, arba šio termino nepratęsti ir skirti kitą kardomąją priemonę. Teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo imtasi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Teisėjo priimamos nutarties turinys nustatytas šio Kodekso 125 straipsnyje.

8. Jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo.

9. Kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Jei teismas perdavė bylą prokurorui, suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių.

10. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai.

11. Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.