1. Teismui įeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius (jeigu jis yra) paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti.“ Visi esantieji posėdžių salėje atsistoja, paskui posėdžio pirmininko kvietimu sėda į savo vietas.
2. Teismo posėdį pradeda posėdžio pirmininkas ir praneša, kokia byla bus nagrinėjama.
3. Pranešama, kas atvyko į teismo posėdį. Teismas nustato atvykusiųjų tapatybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jeigu kas nors iš proceso šalių (jų atstovų) neatvyksta, informuojama, ar jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą.
4. Teismo posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas yra teismo posėdžių sekretorius (jeigu jis yra), kas yra specialistas, ekspertas, vertėjas, ir išaiškina proceso dalyviams jų teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas procesines jų teises ir pareigas, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau.
5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) arba vertėjas, specialistas ar ekspertas jame dalyvauja naudodamiesi informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), vertėjas, specialistas ar ekspertas pasižadėjimą pasako žodžiu. Teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1571, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25122
6. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos ir kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Proceso šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos proceso šalys (jų atstovai). Po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ar liudytojas jame dalyvauja naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), liudytojas pasižadėjimą pasako žodžiu. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1571, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25122
7. Teismas, matydamas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo šalys linkusios abipusėmis nuolaidomis išspręsti ginčą taikiai, pasiūlo ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Jeigu taikos sutarties sudaryti nepavyksta, teismas turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės.
8. Baigiamosios kalbos susideda iš pareiškėjo (pareiškėjų), atsakovo (atsakovų), trečiojo suinteresuoto asmens (asmenų) ar jų atstovų pasisakymų su konkrečiais galutiniais skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais ir atsikirtimais į jį. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusios proceso šalys (jų atstovai) dar kartą gali pasinaudoti replikos teise. Po baigiamųjų kalbų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems posėdžių salėje.
9. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, baigiamosios kalbos vyksta bendra tvarka.
