38 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas
1. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami:
1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą;
2) kai pareiškėjas skundą (prašymą, pareiškimą) atsiima;
3) kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui;
4) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
5) skundą (prašymą, pareiškimą) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti;
6) skundą (prašymą, pareiškimą) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą, pareiškimą) pateikė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo;
7) kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą;
8) kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas;
9) skundą (prašymą, pareiškimą) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas neprimoka trūkstamos žyminio mokesčio dalies;
10) kai žyminis mokestis sumokėtas neinicijavus teismo proceso ar procesinio veiksmo arba sumokėtas suklydus (nesant teisinio pagrindo mokėti žyminį mokestį).
2. Jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais atvejais žyminį mokestį šio įstatymo nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pagal žyminio mokesčio mokėtojo pareiškimą teismui dėl žyminio mokesčio grąžinimo, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, o šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu atveju žyminį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija grąžina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka pagal žyminio mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą prašymą.
4. Žyminis mokestis grąžinamas pagal teismo ar teisėjo nutartį, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per 2 metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.
5. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.
6. Šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XV-923, 2026-05-12, paskelbta TAR 2026-05-15, i. k. 2026-08258
