Lietuvos Respublikos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas lituanistinių mokyklų užsienyje bendruomenėms Mokslo ir žinių dienos proga
Mieli mokiniai, mokytojai, mokyklų vadovai, darbuotojai, brangūs tėveliai, visa lietuvių bendruomene, broliai ir sesės kalboje, istorijoje, meilėje Lietuvai,
visos valstybės, visos visuomenės savo kalendoriuose turi pasižymėjusios ypatingas, atmintinas dienas, susijusias su reikšmingais tautos ir šalies įvykiais. Galime pagrįstai didžiuotis, kad mūsų valstybė, mūsų žmonės, į ypatingos, išskirtinės reikšmės sąrašą įtraukė ir Mokslo ir žinių dieną – vadinasi, esame brandi, išsilavinimo, kultūros, pažinimo vertę pripažinusi tauta. Rugsėjo pirmąją mes švenčiame ne tik mokslo metų pradžią – švenčiame mūsų bendrą įsipareigojimą lavintis, šviestis, augti, sustiprinti jaunąsias kartas žiniomis, gebėjimais, vertybėmis.
Sveikinu Jus visus su jaunatviškiausia ir spalvingiausia mūsų švente – Rugsėjo 1-ąja, Mokslo ir žinių diena. Būkite pasveikinti nuo mažiausio iki didžiausio – visi, atveriantys duris į bekraštį patyrimų, augimo, atradimų pasaulį. Galbūt šiemet tik pirmieji Jūsų žingsniai link mokyklos, galbūt išsiruošėte užkopti į baigiamąjį mokymosi laiptelį – visi dalinkimės pažinimo džiaugsmu. Nesvarbu, kiek Jums metų, esate mokytojai ar mokiniai – neabejokite, Mokslo ir žinių visatoje kiekvieną sykį įmanoma patirti smalsumo šventę pagavus žinojimo paukštę. Ant šios paukštės sparnų keliaujama link svajonių suaugystės, link brandos, link savo galių išsipildymo.
Jūs, mieli lituanistinių mokyklų mokiniai, prisiimate dar didesnį įsipareigojimą – skirti savo laiką, jėgas mokymuisi, peržengiančiam oficialias mokinių pareigas. Daugelis Jūsų lankysite mokyklas savaitgaliais, po pamokų, mokysitės daugiau dalykų, nei mokosi kiti šalies, kurioje gyvenate, vaikai. Esate gražiausias pavyzdys, džiuginantis mus, Lietuvoje ir pasaulyje plačiai išsibarsčiusius lietuvius. Jūs ir Jūsų Mokytojai tarytum lietuvių Bočiai, supylę Lietuvos žemėje daugiau kaip 1000 piliakalnių, kasdien statysite lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, etninės kultūros tvirtoves savo širdyse. Po kruopelę, po posmelį lietuviško eilėraščio ar dainos, po žingsnelį lietuvių liaudies šokio, po sakinį lietuvių kalba mamai, tėčiui, seneliams, Lietuvai. Galbūt – ir man, Lituanistinio ugdymo užsienyje globėjai, o gal ir mano sutuoktiniui – Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai.
Mes visada laukiame Jūsų žinučių ir gyvų susitikimų, Jūsų įžvalgų ir laiškų. Mums visada šventė išgirsti Jūsų linkėjimus ir Jūsų sėkmės lituanistinėse mokyklose liudijimus. Dėkojame Jums, kad saugote lietuvių kalbą, tęsiate tradicijas ir kuriate Lietuvos istoriją, auginate mūsų tautą už jūrų ir vandenynų bei vystote jos ateitį.
Mieli tėveliai, seneliai, vaikų artimieji! Tai Jūs kantriai rodote ir nuolat tiesiate mažam vaikui kelią arčiau Lietuvos. Nesvarbu, kaip geografiškai esame nutolę, kokios kultūrinės įvairovės girios mus skiria, – būtent Jūsų dėka esame greta vienas kito. Remdamiesi vienas į kitą, į mūsų Sielų stiprybę dirbame reikšmingą ateičiai ir Lietuvai darbą – auginame mažuosius tais šviesos ir tiesos žodžiais, kurie išveda mūsų valstybę į laisvę ir klestėjimą per visus istorijos vingius.
Prieš miegą skaitoma pasaka ar dainuojama lopšinė krinta į vaiko širdelę lyg sunokusios gilės, iš kurių ir auga mūsų visų stiprybės ąžuolynas – priklausymo Lietuvai jausmas. Ačiū Jums už drąsą, ryžtą, pasiaukojimą – būtinus palydovus saugant ir stiprinant gimtąją kalbą, kultūrą, vertybes kitose kultūrinėse aplinkose.
Lituanistines mokyklas drąsiai galime įvardinti mūsų stiprybės ąžuolynais. Tai pačios geriausios energijos sankaupos vietos, į kurias patekęs visada pasijunti augąs. Mielieji mokytojai, mokyklų steigėjai, vadovai, esate tikri šio ąžuolyno sergėtojai, rūpintojėliai, puoselėtojai. Didžiuojamės Jūsų vidine jėga, išsiveržiančia gebėjimu sutelkti, įkvėpti, pradžiuginti, išmokyti, kuri kyla sudėtingiausiomis aplinkybėmis iš brandžiausių žmogiškumo gelmių. Mums Jūs esate tai, kas mūsų protėviams buvo žyniai, kriviai – išminčiai, supratę, kad svarbiausias žmogaus pašaukimas – dalintis. Dalintis ne tik laikinomis gėrybėmis, bet ir tuo, kas amžiais nepraranda vertės – gerumu, meile artimui, sukauptais žinių ir kultūros lobiais. Džiaugiamės, kad mūsų tauta turi tokių iškilių ir stiprių asmenybių.
Mielieji, mūsų valstybė išdidžiai kelia Baltojo riterio vėliavą, simbolizuojančią kelią į ateitį ir pergalę prieš tamsumas, prašalindama kliūtis tiems, kurie tvirtai žengia į šviesą, teisingumą, taiką ir bendrystę. Būkime stiprūs šiame kelyje, nepaleiskime mūsų rankų ir širdžių jungties – Lietuvos. Ginkime ir kurkime jos šviesią, prasmingą ateitį taip, kaip moko mūsų Vytis, – išdidžiai pakėlę galvas, nebijodami sunkumų. Juk geriame iš mokslo ir žinių šaltinio, maitinamės lietuvių kalbos ir istorijos stiprybe, turime vienas kitą. Esame ir būsime kartu Vienybėje.
Gražios ir prasmingos Rugsėjo 1-osios šventės, džiugių, praturtinančių naujų mokslo metų!
Aukime kartu bendrystėje vardan Tėvynės Lietuvos!