Priimtas nagrinėti prašymas ištirti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, nenumatančios galimybės juridinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, atitiktį Konstitucijai

Konstitucinis Teismas 2026 m. liepos 2 d. sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalis (2023 m. birželio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas juridinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė turtinės ar neturtinės žalos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi atidėjęs kasacinės bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjo ginčijamoje BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nukentėjusiuoju pripažinti tik fizinį asmenį.

Pareiškėjo vertinimu, BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra pakankamas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumui užtikrinti ir juridinio asmens teisei kreiptis į teismą tinkamai įgyvendinti. Savo prašyme pareiškėjas kelia legislatyvinės omisijos, t. y. tokios teisinio reguliavimo spragos, kurią draudžia Konstitucija, klausimą.

Lygindamas BPK nuostatas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo (kuriuo gali būti pripažįstamas ir juridinis asmuo) procesinių teisių, pareiškėjas pažymi, kad baudžiamajame procese nukentėjusiajam suteiktų teisių turinys yra platesnis už civiliniam ieškovui suteiktų teisių turinį.

Pareiškėjas, savo prašyme nurodęs, kad fizinių ir juridinių asmenų prigimtis, taigi ir jų teisinis statusas skiriasi, kartu pažymi, kad esant tam tikriems teisiniams santykiams fizinių ir juridinių asmenų teisinis statusas yra vienodas. Pareiškėjo teigimu, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23 straipsnį, savininkų nuosavybės teisės turi būti ginamos nepriklausomai nuo jų prigimties, rūšies, savybių ar ypatumų, pagal Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, juridinio asmens dalykinė reputacija ginama taip pat, kaip ir žmogaus garbė ir orumas (2.24 straipsnio 8 dalis). Remdamasis, be kita ko, oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl iš Konstitucijos kylančios valstybės pareigos užtikrinti nuosavybės teisės, žmogaus orumo apsaugą, pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nuo nusikalstamos veikos nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys vertinami skirtingai, nors tais atvejais, kai nusikaltimu padaroma turtinė ar neturtinė žala, tarp šių asmenų nėra tokio pobūdžio skirtumų, kurie objektyviai pateisintų diferencijuotą teisinį reguliavimą. Dėl to BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo baudžiamajame procese nustatyta mažiau teisių juridiniams asmenims, palyginti su fiziniais asmenimis, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Grįsdamas savo abejones dėl ginčijamo BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, pareiškėjas pažymi, kad juo nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems juridiniams asmenims neužtikrinama teisė kreiptis į teismą visais baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais, taigi neužtikrinamas realus ir veiksmingas juridinių asmenų teisių gynimas, paneigiamas juridinio asmens teisėtas lūkestis, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi, pareiškėjo vertinimu, šiuo teisiniu reguliavimu nesudarytos prielaidos užtikrinti veiksmingą juridinio asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, teisių apsaugą, jis, pasak pareiškėjo, taip pat prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3268/content.