Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Sprendimas Sprendimo priėmimo data: 2025-12-16 Sprendimo numeris: KS-2025/114 Vertinamas asmuo: Sūduvos medžiotojų sąjunga Sūduvos medžiotojų sąjunga Teisės aktas, pagal kurį vertinta: Lobistinės veiklos įstatymas Sprendimo rezoliucinė dalis Pripažinti, kad į lobistų sąrašą neįrašyta Sūduvos medžiotojų sąjunga, atstovaujama valdybos pirmininko, pasirašiusi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Seimo nariams ir Ministrui Pirmininkui adresuotą ir pateiktą 2025 m. kovo 17 d. raštą „Dėl grėsmės Lietuvos Respublikai artimiausiu metu netekti 1,4 milijardo eurų“, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Visas sprendimo tekstas VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA SPRENDIMAS DĖL SŪDUVOS MEDŽIOTOJŲ SĄJUNGOS 2025 m. gruodžio 16 d. Nr. KS/ Vilnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis, Martinas Žaltauskas, atlikusi tyrimą dėl Sūduvos medžiotojų sąjungos veiklos atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms, n u s t a t ė : Tyrimo pagrindas ir dalykas Komisija, atsižvelgdama į paaiškėjusias aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 25 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, 2025 m. liepos 2 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl Sūduvos medžiotojų sąjungos, kurios teisinė forma yra asociacija (toliau – Asociacija), elgesio atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms. Sprendimą pradėti tyrimą Komisija priėmė gavusi informaciją, kad grupė asmenų, tarp kurių buvo ir Asociacija, atstovaujama valdybos pirmininko, 2025 m. kovo 17 d. raštu „Dėl grėsmės Lietuvos Respublikai artimiausiu metu netekti 1,4 milijardo eurų“ (toliau – Raštas) kreipėsi į
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Seimo narius ir Ministrą Pirmininką. Rašte, be kita ko, adresatams buvo pateikti siūlymai teisėkūros klausimais: 1) susilaikyti nuo Miškų įstatymo pataisų ar naujos redakcijos priėmimo; 2) tobulinti Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymus, juose numatant ūkininkavimo miškuose galimybes, bei šiuose įstatymuose aiškiai nurodyti atskirų institucijų kompetencijas ir atsakomybes; 3) kuo skubiau parengti ir teikti Seimui tvirtinti miškų ir miškų ūkio vystymo strategiją, joje nustatant tvaraus ūkininkavimo principus skirtingo prioriteto daugiafunkciuose miškuose, maksimalius ir minimalius tvarkaus miško naudojimo rodiklius, miškų išsaugojimo, atsparumo klimato kaitai didinimo tikslus ir t. t. Komisijos sprendimo pradėti tyrimą metu, kaip matyti iš Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos ,,Skaidris“ https://skaidris.vtek.lt/public/home/main duomenų: 1) nei Asociacija, nei jos valdybos pirmininkas nebuvo įrašyti į registruotų lobistų sąrašą; 2) dėl Rašte nurodytų pasiūlymų Asociacija skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos nepateikė. Nagrinėjamu atveju Komisijos tyrimo dalykas yra Asociacijos, kuri, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, veiksmų pasirašius LR Seimo Pirmininkui, LR Seimo nariams bei Ministrui Pirmininkui adresuotą bei pateiktą Raštą, atitiktis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nustatytos faktinės aplinkybės 1. Aplinkos ministerija Komisijai raštu nurodė, kad: 1.1. Vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2024 m. gruodžio 11 d. rezoliucija Nr. S-3750 „Dėl Vyriausybės išvados dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 ir Žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3939“, ir atsižvelgdama į Seimo valdybos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SV-S-17 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933“ projektą (toliau – ir Teisės akto projektas). 1.2. Aplinkos ministerijos parengtas Teisės akto projektas per Teisės aktų informacinę sistemą (TAIS) 2025 m. vasario 25 d. buvo pirmą kartą paskelbtas ir pateiktas derinti (žr.: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3618af71f35211ef8e36d3cb9a713df7?positionInSearch Results=22&searchModelUUID=0fd23888-62d2-4f98-bde2-7127d06056ec; ministerijos pranešimas: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/naujame-misku-istatymo-projekte-didesne-misku- apsauga/). Asociacija pastabų dėl Teisės akto projekto Aplinkos ministerijai nepateikė. 1.3. Teisės akto projektas 2025 m. liepos 18 d. per TAIS sistemą buvo paskelbtas pakartotinai ir pateiktas suinteresuotiems asmenims derinti dar kartą (žr. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/8a2fe570639f11f0a19dcea0bcc863ad?jfwid=14rs7rjvug) . Asociacija pastabų dėl šio teisės akto Aplinkos ministerijai nepateikė. 1.4. Teisės akto projektu siekiami įgyvendinti tikslai – norint labiau apsaugoti miškus, siūlomas griežtesnis ūkininkavimo režimas saugomose teritorijose esančiuose miškuose. Nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose siūloma visiškai uždrausti pagrindinius miško kirtimus, o regioniniuose parkuose – juos riboti. Taip pat siūloma mažinti didžiausią leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo plotą regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose iki 1 ha. Ūkiniuose miškuose siūloma sumažinti maksimalų leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo plotą iki 4 ha (vietoj galiojančių 8 ha). Numatyta galimybė išmokėti kompensacijas visiems privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje visiškai uždraudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 1.5. Aplinkos ministerija 2025 m. balandžio 2 d. organizavo pastabų Teisės akto projektui aptarimą su socialiniais partneriais nuotoliniu būdu. Dalyvavo apie 90 suinteresuotų institucijų atstovų ir asmenų. Kvietimas į aptarimą buvo 2025 m. kovo 26 d. buvo paskelbtas viešai Aplinkos ministerijos tinklalapyje https://am.lrv.lt/lt/naujienos/aplinkos-ministerija-kviecia- aptarti-pasiulymus-kurie-gauti-vyriausybes-isvadai-del-misku-istatymo-projekto/. Šiame aptarime, kaip matyti iš užsiregistravusių asmenų sąrašo, Asociacijos atstovai nedalyvavo.
1.6. Ministro Pirmininko iniciatyva Vyriausybėje 2025 m. balandžio 24 d. įvyko susitikimas su politikais ir suinteresuotų institucijų atstovais Aplinkos ministerijos parengtiems pasiūlymams dėl Miškų įstatymo pakeitimų ir tolesnio bendradarbiavimo miškų politikos klausimais aptarti (žr. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/premjerui-ir-socialiniams-partneriams-pristatytos-rengiamo- misku-istatymo-projekto-svarbiausios-nuostatos/). 1.7. Asociacijos pasirašyto 2025 m. kovo 17 d. Rašto Aplinkos ministerija teigia negavusi. 2. Rašte, kurį, be kitų asmenų, 2025 m. kovo 17 d. pasirašė Asociacija, nurodoma, kad jo autoriai, kreipdamiesi į Seimo narius, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, atstovauja Lietuvos miškui sektoriui, „apimančiam miškininkystę bei medienos, baldų ir popieriaus pramonę“. Adresatų prašoma „neatidėliotinos reakcijos“. Raštas turi keturias struktūrines dalis: 1) Faktinė situacija: 2) Problematika; 3) Prognozuojamos pasekmės; 4) Sprendimai. Antroje rašto dalyje „Problematika“ teigiama, kad Lietuva nuo 2020 m. nebeturi aiškios miškų ūkio sektoriaus raidos strategijos, kuri apimtų ir biologinės įvairovės apsaugą. Esą „nesant tokios integruotos strategijos, einama lengviausiu keliu ir „prevenciškai“ saugomais skelbiami vis didesni ūkinei veiklai priskirti miškų plotai“. Toliau teigiama, kad „pastarojo meto valstybės institucijų sprendimai ir priimti teisinio reguliavimo pakeitimai nepagrįstai ir nepamatuotai riboja miškų ūkio veiklą, didina administracinę naštą“. Rašto autoriai konstatuoja, kad esant tokiai situacijai „artimiausiu metu Lietuvos Respublika netektų iki 1,4 milijardo eurų per metus sukuriamos vertės šalies viduje“. Raštu minėtoms valdžios institucijoms siūlomi tokie sprendimai: 1) Kuo skubiau parengti ir teikti Seimui tvirtinti „mokslu grįstą miškų ir miškų ūkio vystymo strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžti tvaraus ūkininkavimo principai skirtingo prioriteto daugiafunkciuose miškuose. Strategijoje būtina nustatyti aiškius minimalių ir maksimalių tvaraus miško naudojimo rodiklius. Taip pat svarbu įtvirtinti aiškius miškų išsaugojimo, atsparumo klimato kaitai didinimo tikslus“; 2) „Susilaikyti nuo skubotų ir nepamatuotų galiojančio Miškų įstatymo pataisų, ar naujos įstatymo redakcijos priėmimo, neturint Seimo patvirtintos miškų ir miškų ūkio vystymo strategijos.“ Teigiama, kad bet kokie siūlomi teisiniai pakeitimai turėtų būti pagrįsti visapusišku ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu vertinimu; 3) „Kuo skubiau imtis tobulinti Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymus, juose numatant ūkininkavimo miškuose galimybes.“ Miškų ekosistemos tvarumą siūloma grįsti ne tik „gamtosaugos tikslais, bet ir aktyvia miškininkyste“. Esą „daugeliu atveju, paliekant miškus savieigai, kyla grėsmė jų išretėjimui, mažėjančiam atsparumui ligoms ir kenkėjams“. Todėl Rašte teigiama, kad būtina „šiuose [Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų] įstatymuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atskirų institucijų kompetencijas ir atsakomybes“; 4) Prieš didinant saugomų teritorijų plotus atlikti Lietuvos miškuose esančių ir skirtingą statusą turinčių saugomų teritorijų inventorizaciją; 5) „Kategoriškai būtina išlaikyti dabartinį miškotvarkos modelį, kuris yra tvarus, pagrįstas daugiamečiais moksliniais tyrimais ir atitinka Forest Europe gaires, kurias ratifikavo 45 Europos šalys.“ 3. Iš esmės analogiška problematika ir siūlomi sprendimo būdai buvo išdėstyti ir 2025 m. kovo 21 d. Ignalinoje Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos iniciatyva sukviestos Aukštaitijos miško savininkų sueigos priimtoje rezoliucijoje (toliau – Rezoliucija). Šiame dokumente teigiama, kad sueiga susirinko reaguodama į „Aplinkos ministerijos siekius naujajame Miškų įstatyme įtvirtinti papildomus ženklius apribojimus bei draudimus ūkininkavimui miškuose, ypač skaudžiai galinčius paliesti ~ 130-150 tūkst. ha privačių miškų savininkus, kurių nuosavybė yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų. Jei šie aplinkosaugininkų siekiai bus realizuoti, daugelis miškų savininkų liks tik popieriniais miško „valdytojais“, be jokių realių teisių į savo nuosavybę. Tuo pat metu Seime jau skinasi kelią tos pačios Aplinkos ministerijos anksčiau per Vyriausybę pateikti bei Seimo narių papildomai registruoti nauji apribojimai per Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, paliesiantys ~22 proc. miškų“. Todėl, kaip teigiama, atsižvelgiant į „galimas įvedamų naujų draudimų pasekmes, iš to kylančius aktualiausius privačių miško savininkų klausimus ir problemas, siekiant didinti Lietuvos privataus miškų ūkio sukuriamą vertę,
užtikrinti konkurencingumą“, kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos politines partijas ir Lietuvos Respublikos Seimo narius, prašant „neatidėliotinos reakcijos priimant jų kompetencijai priskiriamus sprendimus“. Rezoliucijoje konstatuojama, kad jeigu „Aplinkos ministerijos inicijuojamos pataisos bus priimtos, privatūs miškų savininkai kasmet neteks iki 48 mln. eurų pajamų. Ilgalaikėje perspektyvoje, privačių miškų savininkai negalės ekonominei veiklai panaudoti 1,5 milijardo eurų vertės nuosavų miškų“. Atsižvelgiant į tai, Rezoliucijoje yra prašoma Vyriausybės išvadoje nepritarti Aplinkos ministerijos siūlomoms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I- 671 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3933 numatytoms teisinio reguliavimo priemonėms. Ministro Pirmininko prašoma pavesti Aplinkos ministerijai parengti valstybės finansines galimybes atitinkančius pasiūlymus ir atsisakyti perteklinio reguliavimo iniciatyvų. Rezoliuciją pasirašė Aukštaitijos miško savininkų sueigos iniciatorius bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas. 4. 2025 m. kovo 26 d. su Ministru Pirmininku oficialiai susitiko keturiems juridiniams asmenims atstovaujantys asmenys: Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas ir Medienos perdirbimo asociacijos direktorius. Informacija apie šį susitikimą tą pačią dieną buvo paskelbta socialiniame tinkle Facebook (žr. nuorodą: https://www.facebook.com/lietuvosmiskai.lt/posts/pfbid02ae95Tu8JXRvEaWqTiDvq SK57v4z5JLd3qL14G2dv6T6G34PoaJnvSFXPxNk1hFktl). Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pranešime apie minėtą įvykį teigiama, kad Lietuvos miškų ūkio sektoriui atstovaujančių asociacijų vadovai susitiko su Premjeru siekdami aptarti naujojo Miškų įstatymo projekto poveikį šalies ekonomikai, miškų ūkiui, baldų ir medienos apdirbimo pramonei, bei privataus sektoriaus susirūpinimą dėl nuosavybės teisių apsaugos. Pagrindinės aptartos problemos: 1) Miškų ūkio, medienos perdirbimo ir baldų pramonės konkurencingumo užtikrinimas; 2) Aplinkosauginių iniciatyvų derinimas su privačių miško ir žemės savininkų teisėmis; 3) Siūlomi apribojimai miškų ūkyje ir jų poveikis ekonomikai; 4) Valstybės įsipareigojimai kompensuoti ūkinės veiklos ribojimus. Susitikimo metu asociacijų vadovai išreiškė susirūpinimą, kad planuojami nauji miškų ūkinės veiklos apribojimai gali ne tik sumažinti miškų ūkio konkurencingumą, bet ir daryti neigiamą poveikį šalies regionų ekonomikai, darbo vietoms ir investicijoms. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad be tinkamo kompensavimo už veiklos apribojimus privataus miškų sektoriaus veikla gali būti rimtai sutrikdyta. Asociacijų atstovų konstatuota, kad „naujojo Miškų įstatymo projekto poveikis gali būti milžiniškas“, todėl teigiama, kad „<...> būtina užtikrinti subalansuotus sprendimus, kurie nekenktų nei ekonomikai, nei miškams, nei nuosavybės teisėms“. Asociacijų atstovai nurodo, kad tikisi „tolesnio konstruktyvaus dialogo su Vyriausybe, siekiant užtikrinti tvarią miškų ūkio plėtrą ir sąžiningą požiūrį į miško ir žemės savininkų teises“. Šis susitikimas su Ministru Pirmininku buvo aptartas minėtųjų keturių asociacijų atstovų, tarp kurių buvo ir Asociacijos direktorius, spaudos konferencijoje, 2025 m. kovo 26 d. surengtoje BNS konferencijų salėje (žr. nuorodą: https://sc.bns.lt/view/item/503772). Spaudos konferencijos pranešime rašoma, kad „išsamiau problematika pateikiama 2 pridėtuose dokumentuose“, t. y. 2025 m. kovo 17 d. Rašte ir 2025 m. kovo 21 d. Rezoliucijoje. Vyriausybės kanceliarija dėl 2025 m. kovo 26 d. įvykusio asociacijų atstovų susitikimo su Ministru Pirmininku Komisijai nurodė, kad šiame susitikime nebuvo priimta jokių sprendimų (susitarimų), nes „susitikimo tikslas buvo aptarti bendrą situaciją miškų ūkio sektoriuje ir išklausyti asociacijų atstovų požiūrį į šio sektoriaus pramonės šakų plėtojimo problemas“. Susitikimas įvyko atsižvelgiant į asociacijų atstovų Ministrui Pirmininkui adresuotą 2025 m. kovo 17 d. Raštą. 5. Seimo kanceliarija Komisijai raštu nurodė, kad 2025 m. kovo 17 d. Raštas, adresuotas Seimo Pirmininkui, buvo atsiųstas 2025 m. kovo 20 d. iš Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidento elektroninio pašto dėžutės. Šis raštas Seimo kanceliarijos dokumentų
valdymo sistemoje buvo užregistruotas 2025 m. balandžio 4 d. ir Seimo Pirmininko pavedimu perduotas Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. 6. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Komisijai raštu patvirtino, kad Raštas 2025 m. balandžio 4 d. buvo registruotas Lietuvos Respublikos Seimo Dokumentų valdymo sistemoje DVS ir Seimo Pirmininko sekretoriato pavedimu „spręsti“ nukreiptas Aplinkos komiteto biuro vedėjai. Žodinio pasitarimo su Aplinkos komiteto pirmininku metu nutarta Rašto nesvarstyti ir perduoti jį visiems komiteto nariams susipažinti. Vienas iš Aplinkos komiteto narių, reaguodamas į DVS pavedimą „susipažinti“ su minėtu Raštu, DVS įrašė komentarą „siūlau padaryti parlamentinę kontrolę ir šiuo klausimu“ ir Raštą adresavo Aplinkos komiteto pirmininkui, komiteto biuro vedėjai ir dar vienam komiteto nariui. 2025 m. balandžio 16 d. Aplinkos komiteto posėdyje svarstant darbotvarkės tvirtinimo klausimą, vienas iš komiteto narių pateikė pasiūlymą žodžiu aptariamą klausimą išbraukti iš darbotvarkės, nes, jo manymu, šio klausimo svarstymo metu nėra laikomasi nešališkumo principo, t. y. nėra tinkamai atstovaujama visoms nevyriausybinėms organizacijoms, ir pareikalavo, kad į Aplinkos komiteto posėdį būtų pakviesti dalyvauti Raštą pasirašę asmenys, taip sudarant galimybę pasisakyti visoms suinteresuotoms grupėms. Aplinkos komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pastabas, įtraukė Rašto svarstymą į 2025 m. balandžio 30 d. komiteto posėdžio darbotvarkę, klausimo Nr. 6 „Dėl Komitete gautų raštų, susijusių su miškų ūkio problemomis“. Klausimo svarstymo metu buvo pristatyti du Aplinkos komitete gauti raštai: Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos 2025 m. balandžio 11 d. rezoliucija ir Raštas. Rezoliuciją ir Raštą pasirašiusiems asmenims, dalyvavusiems posėdyje, buvo sudaryta galimybė pristatyti savo pozicijas ir dalyvauti diskusijoje. Posėdžio metu konstatuota, kad Aplinkos komitetas išklausė pateiktą informaciją ir pasiūlymus. Jokių Aplinkos komiteto sprendimų dėl rezoliucijoje ir Rašte išdėstytų pasiūlymų įgyvendinimo nebuvo priimta. Komiteto pirmininkas informavo, kad tolesnės diskusijos komitete vyks tada, kai Vyriausybė ir Aplinkos ministerija Seimui pateiks galutinę Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 redakciją. Komisija neturi duomenų, kad šiuose Seimo Aplinkos komiteto posėdžiuose kviestinio asmens statusu būtų dalyvavę Asociacijos atstovai. 7. Sūduvos medžiotojų sąjunga jungia ir jos nariais iš esmės yra medžiotojų klubai ir būreliai. Komisijos turimais duomenimis, 2025 m. pradžioje Asociacijoje buvo 23 nariai, tarp kurių ir viena verslo įmonė – UAB „Dangų centras“. 8. Nurodoma, kad Asociacija „aktyviai dalyvauja atstovaudama savo narių, tuo pačiu ir visų Lietuvos medžiotojų, interesams valstybės institucijose. Asociacijos atstovai aktyviai dalyvauja su medžiokle susijusių teisės aktų kūrimo bei derinimo procesuose. Sūduvos Medžiotojų sąjunga yra organizacija, kuri sprendžia savo narių medžioklės poreikių tenkinimo uždavinius. Pagrindinis Asociacijos tikslas yra organizuoti savo nariams įvairius su medžiokle susijusius renginius, atstovauti medžiotojų interesams valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose tiek regiono, tiek šalies mastu, o, esant reikalui, ir už Lietuvos ribų, glaudžiai bendradarbiauti su aplinkos, miškų žinybomis, sprendžiant faunos globos problemas, rūpintis medžioklės kultūros ir medžiotojų kvalifikacijos kėlimu, racionaliu medžioklės ūkio tvarkymu“ (žr. https://www.suduvos- medziotojai.lt/?page_id=888). 9. Asociacija ir (ar) jai oficialiai atstovaujantys asmenys Rašto pasirašymo, pateikimo ir svarstymo metu nebuvo registruoti lobistai. Asociacijos paaiškinimas Asociacijos valdybos pirmininkas Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad Aplinkos ministerija 2021 m. Nacionaliniam miškų susitarimui parengti sukvietė įvairių sektorių grupes. Sūduvos medžiotojų sąjunga buvo priskirta medžioklės sektorinei grupei. 2024 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl miškų politikos“, kurioje buvo išdėstytas Seimo požiūris dėl ilgalaikių subalansuotų miškų politikos krypčių. 2025 m. pavasarį Aplinkos ministerija parengė ir visuomenei pateikė derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame buvo siūloma patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo projektą.
2025 m. vasario 25 d. Aplinkos ministerija viešai kreipėsi į visuomenę (https://am.lrv.lt/lt/naujienos/naujame-misku-istatymo-projekte-didesne-misku-apsauga/), prašydama teikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės akto iki kovo 19 d. Pradėjus Vyriausybės išvados dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto, kuris būtų paskutinis iš trijų susijusių įstatymų dėl miškininkystės sistemos pertvarkos, derinimo procesą su visuomene ir paskelbus derinimo procedūras, viešoje erdvėje 2025 m. kovo 13 d. paskelbtas straipsnis: „A. Gaižutis, D. Dumbrava. 1,5 mlrd. vertės privatūs miškai – Vyriausybės taikiklyje: ambicingi siekiai ar tiesiog turto nusavinimas?“, kuriame buvo pateikta analizė apie galimas grėsmes valstybei dėl miškininkystės sistemos pertvarkos. Lietuvos miškininkystės sektoriuje veikiantys miškininkystės sektoriaus, akademinio pasaulio, miško pramonės, miško ir žemės savininkų organizacijų, taip pat medžiotojų atstovai nusprendė siūlymus dėl teisės aktų derinimo proceso metu pateikti bendros peticijos forma. Esą Asociacija, pasirašydama Raštą, išreiškė pritarimą minėtame straipsnyje pateiktai analizei. Be to, kaip teigia, pasirašyti Raštą paskatino ir „tuo pat metu Lietuvoje vykusi plati diskusija dėl finansavimo krašto gynybai šaltinių paieškos“. Todėl Asociacija, būdama pilietiškai aktyvi ir išimtinai siekdama naudos tik valstybei, laikė pareiga „informuoti Lietuvos Respublikos valdžią, kaip Asociacijos pastangų naudos gavėją, dėl galimos milijardinių sumų netekties Lietuvos biudžetui“. Raštą pasirašę asmenys yra oficialaus Nacionalinio miškų susitarimo proceso dalyviai. Rašte pateikti siūlymai yra Nacionalinio miškų susitarimo proceso išdava. Rašto tikslas nebuvo siekti, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai. Norėta tik „atkreipti dėmesį dėl galimų pasekmių“. Todėl Asociacijos veiksmai neatitinka Įstatyme nurodytų lobistinės veiklos požymių. Sūduvos medžiotojų sąjungos nuomone, konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, negali būti laikomi lobistine veikla. Nagrinėjamu atveju buvo pareikšta nuomonė, kuria siekiama atkreipti dėmesį į problemas, o ne siūlomas konkretus įstatymo ar jo įgyvendinamojo teisės akto projektas. Komisijos 2025 m. gruodžio 16 d. posėdyje Asociacijos atstovai nedalyvavo. Teisinis veikos vertinimas ir motyvai Lobistinės veiklos įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (1 straipsnio 1 dalis). Lobistinė veikla Įstatyme apibrėžta kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (2 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Pabrėžtina, kad lobistinė veikla nėra tik atlygintina profesinė veikla, – ja užsiimantiems asmenims netaikomi specialieji išsilavinimo ar apmokestinimo reikalavimai. Šiuo specialiuoju įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų arba kitos organizacijos ar jų padalinio siekis daryti teisėkūrai įtaką, už kurią įstatymų leidėjas nustatė pareigą viešai atsiskaityti (deklaruoti) visuomenei, tam nustatęs specialią tvarką Įstatymo 10 straipsnyje. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, be kita ko, yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lobistinės veiklos naudos gavėjas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurių interesais siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kurie siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos (2 straipsnio 4 dalis). Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo (6 straipsnio 2 punktas). Iš aptartojo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pagrindiniai Įstatymo tikslai yra du: kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų Įstatymo nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo
priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas. Vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Pabrėžtina, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062- 629/2021 ir kt.). Komisijos tyrimo metu nustatyta, kad: 1) Asociacija, atstovaujama valdybos pirmininko, pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Seimo nariams ir Ministrui Pirmininkui adresuotą ir pateiktą 2025 m. kovo 17 d. Raštą. Šiame rašte buvo pateikta kritinių pastabų ir atitinkamų siūlymų dėl Aplinkos ministerijos parengto Teisės akto projekto, kuriuo siūlyta Miškų įstatyme nustatyti griežtesnį ūkininkavimo režimą saugomose teritorijose esančiuose miškuose. Pavyzdžiui, Rašte nurodoma „kuo skubiau parengti ir LR Seimui tvirtinti teikti miškų ir miškų ūkio vystymo strategiją“, raginama „susilaikyti nuo skubotų ir nepamatuotų galiojančio Miškų įstatymo pataisų ar naujos įstatymo redakcijos priėmimo“ ir „kuo skubiau imtis tobulinti Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymus, juose numatant ūkininkavimo miškuose galimybes“. Miškų ekosistemos tvarumą siūloma grįsti ne tik „gamtosaugos tikslais, bet ir aktyvia miškininkyste“; 2) Raštą gavo ir jame išdėstytus pasiūlymus svarstė: Ministras Pirmininkas 2025 m. kovo 26 d. susitikime su miškininkystės sektoriuje veikiančių atstovaujančių asociacijų atstovais; Seimo Aplinkos komitetas 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 30 d. posėdžių metu; 3) Raštas buvo pasirašytas vykstant konsultavimuisi su visuomene dėl Aplinkos ministerijos parengto Teisės akto projekto – Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933“; 4) Asociacija nei Rašto, nei savo pastabų raštu Aplinkos ministerijai dėl ministerijos parengto Teisės akto projekto nepateikė. Atsižvelgiant į Komisijos tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normas konstatuotina, kad aptariamas Asociacijos, kurios narė, be kita ko, yra ir verslo įmonė, pasirašytas Raštas, kuriuo Seimo Pirmininko, Seimo narių ir Ministro Pirmininko buvo prašoma imtis veiksmų, kad Aplinkos ministerijos parengtam Teisės akto projektui, kuriame siūloma sugriežtinti ūkininkavimo sąlygas tam tikros kategorijos miškuose, ir pateiktiems siūlymams nebūtų pritarta ir kuriame Asociacija pateikė savo nuomonę bei siūlymus dėl Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų nuostatų, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lobistinės veiklos apibrėžimą. Nagrinėjamu atveju aptariamą veiksmą atliko juridinis asmuo – Asociacija, ad hoc siekdama, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, be kita ko, reglamentuojantis ūkinę veiklą miškuose, būtų nustatytas Asociacijos siūlomu būdu. Įtaką buvo siekiama daryti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams – Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariams (Premjerui), kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigas ir funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant Asociacijos Rašte nurodytus teisės aktų projektus ir juos priimant. Komisija nenustatė duomenų, kuriais vadovaujantis Asociacijos pasirašytą 2025 m. kovo 17 d. Raštą būtų galima priskirti prie Įstatymo 7 straipsnyje išvardytų išimčių, kai veikla, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese, nelaikoma lobistine. Nagrinėjamu atveju Komisija nustatė esant esminių lobistinei veiklai būdingų kriterijų (elementų), t. y. 1) subjektiškumą, – į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Seimo narius ir Ministrą Pirmininką, kaip į lobistinę įtaką galinčius patirti asmenis, pagal kompetenciją kreipėsi Asociacija; 2) Asociacija į minėtuosius subjektus kreipėsi dėl konkrečių teisės aktų; 3) Asociacija kreipimesi (Rašte) nurodė, kokių teisės aktų nuostatos turėtų būti (ne)pakeistos, (ne)peržiūrėtos ir kodėl; 4) Asociacija Rašte pateikė ne tik nuomonę dėl teisėkūros, bet ir
konkrečius siūlymus, kokius veiksmus atlikti ir nuo kokio elgesio susilaikyti reikėtų rengiant, svarstant ir priimant konkrečius teisės aktus. Nustačius, kad Asociacija Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Seimo nariams ir Ministrui Pirmininkui adresuotą ir pateiktą 2025 m. kovo 17 d. Raštą pasirašė nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais Asociacija vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Komisija nagrinėjamu atveju nekvestionuoja Asociacijos teisės, atstovaujant savo interesams, teisėtais būdais teikti įvairius siūlymus ir pastabas dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo. Komisijos, prižiūrinčios Įstatymų nuostatų laikymąsi, nagrinėjimo dalykas – situacijų, kai lobistinę veiklą vykdo ir jos nedeklaruoja nustatyta tvarka į lobistų sąrašą neįrašyti asmenys, atitikties šio įstatymo reikalavimams teisinis įvertinimas. Todėl šiuo konkrečiu atveju Komisijos vertinimui Rašte ir Asociacijos paaiškinime išdėstyti argumentai dėl atitinkamų teisės aktų nuostatų ekonominio, socialinio, ar ekologinio pagrįstumo teisinės reikšmės neturi. Asociacijos Komisijai nurodytas argumentas, kad konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai, susiję su rengiamų teisės aktų nuostatomis, nelaikytini lobistine veikla, šiuo konkrečiu atveju vertintini kritiškai. Asociacijos raštas buvo adresuotas ne Teisės akto projektą rengusiai Aplinkos ministerijai, bet kitiems teisėkūros procese dalyvaujantiems subjektams. Nei Rašto, nei Asociacijos pastabų dėl rengiamo Miškų įstatymo projekto Aplinkos ministerija teigia negavusi. Aplinkos ministerija Komisijai nurodė, kad Nacionalinio miškų susitarimo proceso dalyviams nebuvo suteikta jokių išskirtinių teisių teisėkūros srityje (plačiau apie susitarimą žr. https://nacionalinismiskususitarimas.lt/). Be to, dauguma šio proceso dalyvių buvo miškų ir gamtos apsaugos srities mokslininkai, specialistai, ekspertai, praktikai, o Miškų įstatymo projektas teiktas derinti socialiniams partneriams, miškų srities specialistams, „kurių nuomonė miškų aktualiais klausimais ypač svarbi, nepriklausomai nuo jų dalyvavimo Nacionaliniame miškų susitarime“. Ministerijos teigimu, „šiuo metu Nacionalinio miškų susitarimo procesas yra baigtas“. Asociacijos veikloje nario teisėmis dalyvauja verslo įmonė UAB „Dangų centras“. Esant tokioms aplinkybėms Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka vien to, kad Asociacija, kaip, be kita ko, nurodė ir šio juridinio asmens atstovas Komisijai teiktame paaiškinime, „buvo pareiškusi nuomonę“ dėl Aplinkos ministerijos rengiamo teisės akto projekto. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : 1. Pripažinti, kad į lobistų sąrašą neįrašyta Sūduvos medžiotojų sąjunga, atstovaujama valdybos pirmininko, pasirašiusi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Seimo nariams ir Ministrui Pirmininkui adresuotą ir pateiktą 2025 m. kovo 17 d. raštą „Dėl grėsmės Lietuvos Respublikai artimiausiu metu netekti 1,4 milijardo eurų“, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Sprendimo kopiją išsiųsti Sūduvos medžiotojų sąjungai. 3. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt. Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos. Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai Virginija Aleksejūnė - už Darijus Beinoravičius - už
Tomas Blinstrubis - už Gediminas Sakalauskas - prieš Martinas Žaltauskas- už
