Dėl draudžiamojo įvykio (Taisyklių A IV dalies 1.2 papunkčio a), b), c), d), e) dalys)

Ginčo byla Nr. 2025-01104 LIETUVOS BANKO TEISĖS IR LICENCIJAVIMO DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL X. X. IR AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ GINČO NAGRINĖJIMO 2025-07-28 Nr. 429-167 Vilnius Lietuvos bankas gavo X. X. (toliau – pareiškėjas) kreipimąsi, kuriuo prašoma išnagrinėti tarp pareiškėjo ir AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – draudikas) kilusį ginčą. N u s t a t y t a: Pareiškėjas su draudiku sudarė būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria draudiko parengtų Būsto draudimo taisyklių Nr. 0671 (toliau – Taisyklės) pagrindu ir draudimo variantu „Maksimalus“ buvo apdraustas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir jame esantis namų turtas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimo sutartis). Draudimo laikotarpis – nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. 2024 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas draudikui pateikė pranešimą apie apdraustam namų turtui padarytą žalą, t. y. apie akvariumo, talpinančio 3 000 litrų vandens, siūlės atšokimą: „Trūko 3000 L akvariumo siūlė, - ko pasekoje reikėjo staigiai išleisti visą vandenį ir ardyti akvariumą, kad užkirsti kelią didelio kiekio vandens išsiliejimui“ (toliau – Įvykis). 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas draudikui pateikė vietos, kurioje buvo akvariumas, ir į lauką išneštų išardyto akvariumo stiklų nuotraukas bei UAB „Nordeka“ 2024 m. rugsėjo 27 d. akvariumo apžiūros aktą (toliau – apžiūros aktas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad „vienos akvariumo kraštinės klijavimo siūlės vidinė dalis atšokusi per visą ilgį. Kadangi klijavimo siūlė prarado savo savybes vandens spaudimas pradėjo lenkti stiklą į išorę. Hermetiškumą užtikrina tik 1.5 mm - 2 mm klijavimo siūlės likutis. Nesiimant priemonių 3000 L vandens spaudimas siūlę nuplėš artimiausiu metu“. Kartu pridėta UAB „Nordeka“ sudaryta akvariumo demontavimo ir naujo akvariumo montavimo pasiūlymas (darbų sąmata) 7 606,16 Eur sumai. Atsižvelgdamas į tai, kad draudikui pareiškėjas nepateikė informacijos ir objektyvių įrodymų apie tai, jog siūlės atšokimas įvyko dėl kokio nors mechaninio poveikio, ir į tai, kad akvariumas, kaip buvo galima suprasti iš pareiškėjo pateiktos 2017 m. sausio 2 d. sąskaitos išankstiniam mokėjimui, buvo įsigytas prieš beveik 7 metus, draudikas priėjo, jo teigimu labiausiai tikėtinos išvados, kad akvariumo siūlė atšoko ne dėl staigaus ir netikėto įvykio ar proceso, o dėl natūralaus nusidėvėjimo, tęstinio, ilgalaikio, nuolatinio poveikio – didelio (trijų tonų) vandens kiekio daromo poveikio. 2024 m. spalio 15 d. draudikas, nustatęs, kad Įvykio aplinkybės neatitinka jokio draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio ir priešingai – atitinka nedraudžiamųjų įvykių sąlygas, Įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Draudikas apie sprendimą pareiškėją informavo tiek telefonu, tiek raštu. 2024 m. spalio 21 d., t. y. praėjus beveik savaitei po draudiko sprendimo Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, pareiškėjas dar kartą kreipėsi į draudiką, nurodydamas kitas, naujai paaiškėjusias Įvykio aplinkybes: „Laba diena, aiškinantis akvariumo siūlės atsisluoksniavimo aplinkybes, paaiškėjo, kad dukra, pasilipusi ant kėdės, maitino žuvis. Tam padaryti reikėjo atidaryti 2,5 x 0,8 m. dydžio sunkų baldinės plokštės dangtį. Dukrai uždarant dangtį, ji prarado pusiausvyrą ir truktelėjo jį žemyn, ko pasekoje visa jėga trenkėsi į akvariumą. Vaikas labai išsigando ir bijojo prisipažinti, kad buvo priėjusi prie akvariumo, tačiau tik po kurio laiko apie tai papasakojo. Manome, kad šis įvykis galėjo turėti tiesioginės įtakos akvariumo siūlės 1 2021 m. kovo 30 d. redakcija, galioja nuo 2021 m. balandžio 16 d.

2 atsisluoksniavimui. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, prašome iš naujo nagrinėti žalą“. 2024 m. spalio 22 d., draudikas, atsižvelgdamas į tai, jog nei pareiškėjo pateiktose nuotraukose, nei vaizdo medžiagoje, nei apžiūros akte Nr. 1 nebuvo fiksuota jokių objektyvių mechaninio poveikio požymių (įmušimo, įbrėžimo, įskilimo) ar išorinių defektų, įvertinęs taip pat ir akvariumo įrengimo vietą bei būdą, akvariumo stiklų storį, nustatęs, kad akvariumas įrengtas prieš beveik 7 metus, jo siūlės buvo nuolat veikiamos didelio kiekio (3 tonų) vandens ir jo slėgio, informavo pareiškėją, jog peržiūrėjo papildomai pateiktą informaciją, tačiau pagrindo sprendimui keisti nenustatė. 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos banką, kuris, nustatęs, kad pareiškėjo pretenzija, remiantis teisės aktų reikalavimais, turėjo būti adresuota draudikui, persiuntė ją draudikui ir paprašė pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą. 2025 m. sausio 6 d., draudikas, siekdamas dar kartą patikrinti žaloje priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, susisiekė su akvariumo apžiūros aktą Nr. 1 pateikusia įmone, prašydamas pakomentuoti galimas Įvykio aplinkybes. Telefoninio pokalbio metu, UAB „Nordeka“ atstovas, kaip galima suprasti, pats betarpiškai dalyvavęs apžiūrint akvariumą ir jį demontuojant, nurodė, kad didžiausia tikimybė, jog siūlė atsisluoksniavo dėl ilgalaikio didelės vandens apkrovos poveikio, siūlei tiesiog „pavargus“ toje vietoje, kur yra didžiausia apkrova. Galimybę, kad akvariumo sugadinimą lėmė mechaninis poveikis (atsitrenkimas) meistras įvardino kaip labiau teorinę (teoriškai įmanomą, bet mažai tikėtiną), nurodė, kad tokiu atveju toks poveikis turėtų būti pasikartojantis, ne vienkartinis, galimai nulemtas besitęsiančios vibracijos, pasikartojančių daužymų ar pan. 2025 m. sausio 10 d. draudikas pareiškėją informavo, kad atsižvelgiant į žalos byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesant išorinių mechaninio poveikio ir akvariumo stiklo pažeidimo požymių, vandeniui neišsiliejus, remiantis taip pat ir civiliniame procese taikomu tikimybių principu, darytina išvada, jog draudiko sprendimas Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju draudimo sutarties prasme yra teisėtas ir pagrįstas. 2025 m. sausio 16 d. pareiškėjas draudikui pateikė prašymą peržiūrėti žalos byloje priimtą sprendimą kartu su dviem akvariumo vietos nuotraukomis ir 2025 m. sausio 8 d. UAB „Nordeka“ papildomu akvariumo apžiūros aktu (toliau – apžiūros aktas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad „2025-01-07 buvo atlikta papildoma akvariumo apžiūra, demontuoti akvariumo stiklai. <..> Pakartotinės apžiūros metu apžiūrint demontuotas akvariumo siūles, buvo nustatytas akvariumo stiklo mikro skilimas akvariumo kampe, kuriame atsisluoksniavo siūlė.“ Apžiūros akte Nr. 2 daroma išvada, kad akvariumo stikle nustatytas stiklo skilimas padarė įtaką akvariumo stiklų išsiskyrimui. Kartu pareiškėjas pateikė 2025 m. sausio 10 d. lauke, ant akmenų padėto ir į medinę paletę atremto akvariumo stiklo vaizdo įrašą, kuriame matomas stiklo mikro skilimas. Atsižvelgdamas į tai, kad apžiūros akte Nr. 2 nustatytos aplinkybės prieštarauja apžiūros akre Nr. 1 nustatytoms aplinkybėms ir 2025 m. sausio 6 d. telefoninio pokalbio metu su abu apžiūros aktus parengusios įmonės UAB „Nordeka“ atstovu aptartoms aplinkybėms, siekdamas įvertinti draudiko priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atitinkamai pareiškėjo prašymo pagrįstumą, draudikas kreipėsi į kitus išvadas dėl akvariumo siūlės atšokimo (atsisluoksniavimo) priežasties kompetentingus pateikti specialistus. Draudikas elektroniniu paštu kreipėsi į gėlavandenių - jūrinių akvariumų gamyba, įrengimu, nuolatine priežiūra ir dizainu užsiimančią įmonę UAB „AkvaArt“. Pateikus draudiko turėtas akvariumo ir jo stiklų nuotraukas bei pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, minėtos įmonės atstovas nurodė, kad „Išorinis smūgis greičiau sukeltų stiklo skilimą nei siūlių atsisluoksniavimą“. Draudikas kreipėsi ir į nepriklausomus žalų ekspertus įmonę UAB „Smart claims“, kurios ekspertai įvertino pateiktą medžiagą (apžiūros aktus Nr. 1 ir Nr. 2, akvariumo ir jo stiklų nuotraukas bei pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą) ir jos pagrindu parengė „Ekspertinę nuomonę dėl nuostolio priežasties ir sumos“ (toliau – ekspertinė nuomonė), kurioje konstatavo, kad UAB „Nordeka“ apžiūros aktas Nr. 2 paneigia tos pačios įmonės parengtame apžiūros akte Nr. 1 konstatuotas pirmines aplinkybes ir technologiškai pagrįstą žalos priežastį. 2025 m. vasario 6 d. draudikas pareiškėjui pateikė atsakymą į pakartotinį prašymą peržiūrėti priimtą sprendimą. Draudikas informavo pareiškėją, kad sprendimas nebus keičiamas. 2025 m. balandžio 16 d. pareiškėjas draudikui pateikė dar vieną pretenziją, pakartotinai prašydamas peržiūrėti žalą ir joje priimti naują sprendimą – pripažinti Įvykį draudžiamuoju. 2025 m. gegužės 5 d. draudikas pareiškėjui pateikė dar vieną atsakymą į pretenziją ir paaiškino, kad draudiko sprendimo argumentai, kuriuos jis palaiko visa apimtimi, yra išsamiai

3 išdėstyti tiek 2025 m. sausio 10 d., tiek 2025 m. vasario 6 d. atsakymuose į pretenzijas ir pareiškėjui nepateikus jokių naujų įrodymų ir (ar) argumentų, draudikas neturi jokio pagrindo keisti priimto sprendimo. Pareiškėjas nesutiko su draudiko sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą. Pareiškėjas draudikui kėlė reikalavimą Įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atlyginti dėl žalos akvariumui kilusius nuostolius. Pareiškėjas nurodė, kad, sudarydamas draudimo sutartį, tikėjosi, jog akvariumas bus apdraustas „pilnoje apimtyje“, įskaitant nuo galimų avarijų. Pareiškėjas nesutiko su UAB „Smart claims“ ekspertine nuomone, nurodė, kad ekspertinėje nuomonėje yra nurodytos tik prielaidos, kurios yra tik tikėtino pobūdžio, niekaip neįrodančios, jog akvariumo stiklo skilimo nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad Įvykis atitinka Taisyklių A. IV dalies 1.6 papunktyje numatytą stiklo dūžio riziką. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad draudikas turėjo įvertinti ir tai, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi, jog neįvyktų dar didesnis draudžiamasis įvykis, o būtent akvariumui tapus pralaidžiam ir į namo patalpas išbėgus 3 tonoms vandens, draudikas privalėtų padengti visas vandeniu aplietas grindis (ąžuolinis parketas), taip pat kitus namo patalpoje esančius prietaisus, baldus ir kt., kurie būtų pažeisti vandens. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė apžiūros aktu Nr. 2, kuriame konstatuota, kad Įvykio priežastis yra akvariumo skilimas (t. y. pagal Taisykles – draudžiamasis įvykis): „Atsiradus skilimui akvariumo vandens slėgio pasiskirstymas tapo netolygus, atitinkamai vienam akvariumo kampui gavus didesnę apkrovą siūlėje prasidėjo atsisluoksniavimo procesas.“ Lietuvos banke buvo gautas draudiko atsiliepimas. Jame draudikas pakartojo atsakyme į pareiškėjo pretenzijas išdėstytus argumentus ir aplinkybes bei prašė pareiškėjo reikalavimą laikyti nepagrįstu. Draudikas papildomai nurodė, kad, nors draudimo sutartyje pasirinktas maksimalus namų turto draudimo variantas, tai nereiškia, kad apdraustam turtui suteikiama absoliuti, „visa apimanti“ apsauga. Remiantis Taisyklių A IV dalies 1 punktu, apdrausto turto draudimo apsauga apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl šiame skyriuje išvardytų rizikų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje. Draudiko nuomone, Įvykis neatitinka jokio Taisyklėse numatyto draudžiamojo įvykio sąlygos. Atvirkščiai – Įvykis atitinka Taisyklėse nurodytų nedraudžiamųjų įvykių sąlygas, kadangi Įvykio priežastis yra natūralus nusidėvėjimas, ilgalaikis, tęstinis, nuolatinis didelio (3 tonų) vandens kiekio ir jo slėgio poveikis. Draudiko teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, tikėtinumo principu buvo grįstos tik išvados apie tikslią akvariumo siūlės atsisluoksniavimo priežastį ir apie mikro skilimų „pastebėjimą“ 2025 m. sausio 8 d. apžiūros metu, tačiau ir tokios prielaidos buvo pagrįstos argumentais, įvykių chronologija, bei aplinkybe, kad pareiškėjo pozicija buvo nenuosekli, t. y. tik po draudiko priimto jį netenkinančio sprendimo pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes bei teikė vienas kitam prieštaraujančius papildomus duomenis. Atsižvelgdamas į tai, draudikas nurodė, kad surinko pakankamai sprendimą pagrindžiančių duomenų ir pagrįstai Įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. K o n s t a t u o j a m a: Vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 44 punktu, vartojimo ginčai Lietuvos banke nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų. Vartotojas ir finansų rinkos dalyvis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėdamas ginčą Lietuvos bankas atlieka ginčo šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu priima sprendimą. Įvertinus ginčo šalių pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad ginčas kilo dėl draudiko sprendimo Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagrįstumo. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti draudimo sutartyje įtvirtintas draudžiamųjų įvykių sąlygas bei administruojant žalą užfiksuotas Įvykio aplinkybes ir nustatyti, ar draudikas pagrįstai atsisakė Įvykį pripažinti draudžiamuoju. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad

4 draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja teisės aktams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalį). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinti prievolių vykdymo principai įpareigoja sutarties šalis savo prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Be to, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Šalių sudaryta draudimo sutartis yra savanoriška, todėl draudikas tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Lietuvos kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Prisiimdamas draudimo riziką, draudikas nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas ir sąlygas. Draudimo apsauga ir jos teikimo sąlygos nustatomos tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime aptartose individualiosiose sąlygose2. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį3. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis)4. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktu, draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Draudimo paslaugų sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, sutarties apimtį ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kuris šalių sutarimu nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką5. Nagrinėjamu atveju draudimo sąlygas įtvirtinančiame draudimo liudijime nustatyta, kad gyvenamasis namas ir jame esantis turtas apdrausti plačiausios apsaugos draudimo variantu „Maksimalus“. Remiantis Taisyklių A.IV dalies 1 punktu, apdrausto turto draudimo apsauga apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl šiame skyriuje išvardytų rizikų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje. Taisyklių A IV d. 1.2 papunktyje numatyta vandens rizika, pagal kurią vandens rizikos draudžiamieji įvykiai: vandens išsiliejimas iš stacionarių įrenginių ne dėl avarijos; šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, automatinės gesinimo (sprinklerinės) sistemos, vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos avarija; vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas į pastato vidų; padidėjusios išlaidos už išsiliejusį vandenį, elektrą ar dujas dėl draudžiamojo įvykio (Taisyklių A IV dalies 1.2 papunkčio a), b), c), d), e) dalys). Taisyklių A. IV dalies 1.6 papunktyje numatyta stiklo dūžio rizika, pagal kurią stiklo dūžis – apdrausto turto dužimas arba skilimas. Pasirinkus šią draudimo riziką nuo dužimo ir skilimo apdraudžiami ir, be kita ko, akvariumų stiklai, kiti daiktai iš stiklo (jei jie įvardyti draudimo sutarties papildomose sąlygose). Taip pat atlyginami nuostoliai, dūžtant stiklui padaryti kitam apdraustam turtui. Taisyklių A.IV dalies 1.12 papunktyje apibrėžiama plačiausia turto draudimo apsauga, kuri „apima bet kokius šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, staiga ir netikėtai 2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015 ir kt. 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007. 4 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013. 5 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013.

5 įvykusius draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus Taisyklių A.IV dalies 1.1–1.12 papunkčiuose ir bendrų nedraudžiamųjų įvykių sąraše (Taisyklių A.IV dalies 4 punktas).“ Taisyklių A.IV dalies 4 punktas numato, kad papildomai, be neatlyginamų nuostolių, įvardytų Taisyklių A.IV dalies 1 punkte, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas, be kita ko, ir šiomis aplinkybėmis (nedraudžiamieji įvykiai): dėl tęstinio, ilgalaikio ir (ar) nuolatinio (ne staigaus ir netikėto) įvykio ar proceso (Taisyklių A.IV dalies 4.1. papunktis); dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, pelėsio, kondensato, saulės poveikio, šalčio, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) ir savaiminių pastatų apdailos skilimų, išskyrus atvejus, kai dėl jų įvyko draudimo sutartyje įvardytas draudžiamasis įvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik dėl žalos kitam apdraustam turtui) (Taisyklių A.IV dalies 4.2 papunktis). Iš Lietuvos bankui pateiktų duomenų matyti, kad draudikas savo sprendimą pripažinti Įvykį nedraudžiamuoju grindžia būtent Taisyklių A.IV dalies 4.1 ir 4.2 papunkčiais, kadangi, draudiko nuomone, Įvykis atitinka minėtuose papunkčiuose įtvirtintas bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių sąlygas, t. y. įvyko dėl natūralaus nusidėvėjimo, ilgalaikio, tęstinio, nuolatinio didelio (3 tonų) vandens kiekio ir jo slėgio poveikio. Draudikas sprendimą Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju priėmė įvertinęs pareiškėjo pranešimo apie Įvykį metu pateiktą informaciją, 2017 m. sausio 2 d. akvariumo pirkimo - pardavimo sutarties projektą, akvariumo nuotraukas ir apžiūros akte Nr. 1 pateiktą informaciją. Draudiko vertinimu, akvariumas buvo įsigytas prieš beveik 7 metus iki Įvykio, apžiūros akte Nr. 1 konstatuota, kad akvariumo kraštinės klijavimo siūlės vidinė dalis atšokusi per visą ilgį (tačiau dokumente stiklo įskilimų nenustatyta), o pareiškėjas jokių duomenų apie tai, kad siūlės atšokimas įvyko dėl kokio nors mechaninio poveikio nepateikė, todėl labiausiai tikėtina Įvykio priežastis - natūralus nusidėvėjimas, didelio (3 tonų) vandens kiekio ir jo slėgio ilgalaikis ir nuolatinis poveikio, spaudimas. Iš Lietuvos bankui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas, praėjus beveik savaitei nuo draudiko sprendimo Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, draudikui pateikė informaciją apie naujas Įvykio aplinkybes, t. y. kad Įvykis įvyko dėl vaiko sukelto baldinės plokštės smūgio į akvariumą. Kaip minėta, iki pareiškėjui nurodant naujas aplinkybes, jokio mechaninio poveikio požymių (įmušimo, įbrėžimo, skilimo) ar išorinių akvariumo defektų nebuvo nustatyta, tačiau draudikas, siekdamas įvertinti pareiškėjo naujai pateiktus duomenis, kreipėsi į akvariumo apžiūros aktą Nr. 1 parengusios įmonės atstovą, kuris, kaip galima suprasti, pats betarpiškai dalyvavo akvariumo apžiūroje ir demontavime. Minėtos įmonės atstovas telefoninio pokalbio metu nurodė, kad didžiausia tikimybė, jog akvariumo siūlė atsisluoksniavo dėl ilgalaikio didelės vandens apkrovos poveikio, siūlei tiesiog „pavargus“. Draudikas Lietuvos bankui pateikė minėto telefoninio pokalbio įrašą. Pareiškėjas tiek Lietuvos bankui, tiek draudikui teikė tos pačios įmonės, parengusios apžiūros aktą Nr. 1, 2025 m. sausio 8 d. parengtą papildomą apžiūros aktą Nr. 2. Pareiškėjas savo reikalavimą draudikui grindžia būtent apžiūros akte Nr. 2 nurodyta informacija: „2025 m. sausio mėnesio 7 d. buvo atlikta papildoma akvariumo apžiūra, demontuoti akvariumo stiklai. Pirminės apžiūros metu, akvariume esant vandeniui, buvo galima tik įtarti labiausiai tikėtiną priežastį, lėmusią akvariumo siūlių atsisluoksniavimą. Pažymėtina ir tai, jog užsakovas nurodė papildomas aplinkybes, kurios pirminės apžiūros metu nebuvo žinomos, tai yra tai, jog užsakovo vaikas baigęs maitinti žuvis ir uždarinėdamas baldo plokštę, netekęs pusiausvyros trenkė plokšte per akvariumo stiklą. Pakartotinės apžiūros metu apžiūrint demontuotus akvariumo stiklus buvo nustatytas akvariumo stiklo mikro skilimas akvariumo kampe, kuriame atsisluoksniavo siūlė. Stiklų susijungimų vietoje, buvo nustatytas minėtas skilimas iš vidinės akvariumo stiklo pusės. Įvertinus nustatytą aplinkybę, galima daryti išvadą, jog akvariumo siūlių atsisluoksniavimą lėmė iš vidinės akvariumo pusės esantis stiklo mikro skilimas, kuris galimai atsirado dėl užsakovo vaiko atlikto smūgio (mechaninio poveikio) jėgos. Atsiradęs skilimas paveikė siūlę, ji pradėjo atsisluoksniuoti, o vandens slėgis pagreitino šį procesą. Ko pasėkoje siūlė atsisluoksniavo per visą ilgį. Kartu su šiuo papildomu apžiūros aktu yra teikiamas vaizdo įrašas, kuriame yra matoma akvariumo kampo atsisluoksniavusi siūlė, kurioje yra lokalizuotas stiklo mikro skilimas lėmęs įvykį. Papildomai yra teikiama ir akvariumo nuotrauka iki įvykio, kurioje matoma akvariumo apdaila, sukėlusi mechaninį poveikį akvariumo stiklui.“ Pareiškėjo įsitikinimu, Įvykis turėtų būti pripažintas draudžiamuoju, vadovaujantis Taisyklių A. IV dalies 1.6 papunkčiu ir jame numatyta stiklo dūžio rizika, pagal kurią stiklo dūžis – apdrausto turto dužimas arba skilimas, kadangi

6 akvariumo stikle yra įskilimas. Draudikas, nesutikdamas su apžiūros akte Nr. 2 konstatuojamomis aplinkybėmis ir daroma išvada, atkreipė dėmesį, kad apžiūros akte Nr. 2 pateikiamas priešingas Įvykio aplinkybių vertinimas, nei tos pačios įmonės parengtame apžiūros akte Nr. 1. Be kita ko, net ir aktus parengusios įmonės atstovas, dalyvavęs rengiant apžiūros aktą Nr. 1, telefoninio pokalbio metu draudikui nurodė: „Jeigu siūlė yra apie 2 cm storio maždaug, tai jos vidinėje pusėje buvo apie 2 mm likę, o išorinėje gal 3 mm, o vidurinė susisluoksniavo. Tai grynai rodo, kad toje vietoje kur didžiausia apkrova. Gal tiesiog pavargimas siūlės. Gali būti ir toks dalykas, nes vis tiek ten yra 3 tonos vandens, apkrova rimta, 7 metai.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pirminės, netrukus po Įvykio vykdytos akvariumo apžiūros metu nenustatyta ir apžiūros akte Nr. 1 neužfiksuota, jog akvariumo stiklai turėtų ų įskilimų. Draudikas pažymėjo, kad jau pranešimo apie žalą draudikui metu, akvariumas buvo išardytas, jo stiklų ir jo siūlių būklė iki tol nebuvo fiksuota nei nuotraukose, nei vaizdo įrašuose, tik draudikui pateiktame apžiūros akte Nr. 1. Draudikas taip pat Lietuvos bankui paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atlikti išardytų stiklų apžiūrą vietoje nebuvo tikslinga, nes ji nebūtų leidusi nustatyti akvariumo stiklų ir jų siūlių būklės Įvykio metu. Draudikas atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. (kai buvo užfiksuotos ir draudikui pateiktos išmontuoto akvariumo stiklų nuotraukos) iki pat 2025 m. sausio 10 d. (kai buvo darytas lauke esančių išardytų akvariumo stiklų vaizdo įrašas) demontuoti akvariumo stiklai buvo laikomi lauke ant akmenų, atremti į medinę paletę. Sutiktina su draudiko argumentu, kad stiklai tiek demontavimo, tiek transportavimo į laikymo vietą metu, tiek per daugiau kaip tris mėnesius, kai buvo laikomi lauke ant akmenų atremti į medinę paletę, galėjo įskilti. Vertinant ant stiklų likusių siūlių būklę ir jos galimą pokytį nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. sausio 10 d., negalima neatsižvelgti į tam įtakos neabejotinai turinčius veiksnius, tokius kaip klimato sąlygos, lauko temperatūra ir jos pokyčiai. Šiame kontekste negalima nesutikti su draudiko nuomone, kad vėlesni pareiškėjo teikti įrodymai ir paaiškinimai prieštarauja pirminei draudikui teiktai informacijai apie Įvykį. Nepaisant to, draudikas, siekdamas tinkamai įvertinti Įvykio aplinkybes ir pagrįsti savo sprendimą, kreipėsi į gėlavandenių - jūrinių akvariumų gamyba, įrengimu, nuolatine priežiūra ir dizainu užsiimančią įmonę UAB „AkvaArt“. Pateikus akvariumo ir jo stiklų nuotraukas bei pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, minėtos įmonės atstovas nurodė, kad „Išorinis smūgis greičiau sukeltų stiklo skilimą nei siūlių atsisluoksniavimą“. Dar daugiau, draudikas kreipėsi ir į nepriklausomus ekspertus įmonę UAB „Smart claims“, kuriai pateikė akvariumo bei jo demontuotų stiklų nuotraukas bei vaizdo įrašą, apžiūros aktus Nr. 1 ir Nr. 2, ir paprašė atlikti Įvykio aplinkybių ekspertinį vertinimą dėl akvariumo siūlės atsisluoksniavimo priežasčių nustatymo. Ekspertams buvo pateikti du klausimai: 1. Kokia akvariumo sienelių jungiamosios siūlės išsisluoksniavimo priežastis?; 2. Ar vaiko smūgis į stiklą jo nesudaužant galėjo turėti priežastinį ryšį su akvariumo stiklų siūlės atsisluoksniavimu? Draudikas Lietuvos bankui pateikė 2025 m. sausio 30 d. ekspertinę nuomonę dėl nuostolio priežasties ir sumos, kurioje, ekspertai, remdamiesi žaloje surinktų įrodymų ekspertiniu vertinimu, priėjo prie šių išvadų: „1. Akvariumo silikoninės siūlės labiausiai tikėtina išsisluoksniavimo priežastis yra klijavimo/sandarinimo medžiagos fizinis nusidėvėjimas. Ši priežasties versija konstatuota ir UAB „Nordeka“ 2024 m. rugsėjo 27 d. apžiūros akte. Silikoninių klijų fizinis nusidėvėjimas nėra sukeltas vieno, staigaus ir netikėto įvykio. Tai ilgalaikio proceso rezultatas, įprastas silikono pagrindu pagamintoms klijavimo/sandarinimo medžiagoms; 2. Įvykio priežasties versija, kad vaiko poveikio rezultate, pakeliamomis spintelės durelėmis buvo smogta į akvariumo korpusą, kas sukėlė stiklo vidinėje dalyje identifikuotą mikro trūkimą yra nepagrįsta dėl eilės faktų: 2.1 Spintelės durų pakėlimą ir nuleidimą atlieka kokybiška BLUM furnitūra. 5 BLUM AVENTOS HK pakėlimo ir nuleidimo mechanizmai užtikrina lėtą ir švelnų durelių uždarymą. Vaikas, netekęs pusiausvyros, gali tik pagreitinti durelių uždarymą, tačiau smūgiuoti su durelėmis į akvariumo korpusą negali. Smūgis galimas tik su didele jėga/ smūgiu sulaužius visus 5 lankstus, ko faktiškai nebuvo padaryta, ir kas sukeltų ne 5 plieninių lankstų konstrukcijos sulaužymą, bei lankstų išplėšimą iš tvirtinimo vietos. Visuose disponuojamuose dokumentuose fiksuota, kad lankstai tvarkingi, be defektų, todėl durelių smūgio versija atmetama kaip techniškai nepagrįsta. 2.2 Spintelės atverčiamos durelės tiesiogiai nekontaktuoja su stiklo sienute. To neleidžia pati spintelės konstrukcija – nuleidus dureles jos atsiremia į šonines spintelės plokštes. Kaip papildomas, kontaktą švelninantis elementas yra ant šoninių plokščių, bei ant durelių vidurinės dalies priklijuotos amortizacinės pagalvėlės. Todėl, net ir teoriškai

7 eliminavus BLUM lankstų faktorių, modeliuojant durelių trenkimą į spintelės korpusą, stiklas negali būti pažeistas, nes durelės atsiremia į šonines spintelės plokštes/ su stiklu neturi tiesioginio kontakto. 2.3 Jeigu stiklas patiria smūgį, tai rezultatas, pvz. mikro trūkimas, turi formuotis kontakto vietoje, šiuo atveju – išorinėje stiklo pusėje. Nagrinėjamu atveju yra priešingas rezultatas – trūkimas fiksuotas vidinėje stiklo pusėje, kur mechaninis poveikis nėra galimas. 2.4 Siūlės atsiklijavimo pobūdis prieštarauja smūgio į viršutinę sienutės dalį versijai: viršutinėje dalyje atsisluoksniavimas yra mažiausias, o didžiausias – vidurinėje siūlės dalyje. Tai paaiškinama eksploatacinių apkrovų pasiskirstymu: didžiausi slėgio sukeliami įtempimai yra per vidurį stiklo, ne viršutinėje dalyje, kur slėgis minimalus. Smūgio į viršutinę dalį versija šiuo aspektu neturi priežastinio ryšio. 2.5 Mikro trūkimas nesukelia stiklo paviršiaus lygumo/ geometrijos pokyčio. Todėl mikro trūkimas niekaip neįtakoja pačios silikoninės siūlės būklės/ savybių.“ Ekspertai taip pat nurodė, kad UAB „Nordeka“ specialistai 2024 m. rugsėjo 27 d. akvariumą apžiūrėjo, iš jo išleidus vandenį, švarų, ir turėjo geresnes sąlygas objekto apžiūrai, nei 2025 m. sausio 8 d. Anot ekspertinę nuomonę parengusių ekspertų, apžiūros akte Nr. 1 konstatuota priežastis yra technologiškai pagrįsta: silikoniniai klijai fiziškai nusidėvėjo, rezultate mažėja laikomoji (sukibimo) galia. Po daugiau kaip trijų mėnesių parengtame apžiūros akte Nr. 2 teigiama, kad apžiūros metu pastebėtas mikro skilimas. Šiuo momentu stiklo plokštės buvo jau sandėliuojamos tam tikrą laiką lauko sąlygomis, po išardymo, pernešimo, todėl apžiūra tokiomis aplinkybėmis negali pagrįsti stiklo įtrūkimo atsiradimo momento ir priežastinio ryšio su poveikiu siūlei iki Įvykio. Apžiūros akte Nr. 2 konstatuota, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. apžiūros metu trūkimas tiesiog nepastebėtas, todėl yra tikimybė, kad trūkimas galėjo susiformuoti jau seniai, ir nėra susijęs su silikoninių klijų pokyčiais, fiziniu nusidėvėjimu. Apžiūros akte Nr. 2 daroma išvada, kad defektą sukėlė mechaninis poveikis – vidinėje stiklo pusėje atsirado mikro skilimas, kuris ir sukėlė siūlės atsisluoksniavimą. Ekspertinėje nuomonėje tokia teorija įvardijama kaip nepagrįsta, kadangi silikoniniai klijai nėra kieti, kaip stiklas, mikro trūkimas būtų kompensuojamas silikono plastiškumu. Anot ekspertų, mechaniškai sutrenkus stiklą, smūgio rezultatas ir formuojasi poveikio zonoje – išorinėje, o ne vidinėje, kaip šiuo atveju, stiklo pusėje. Ekspertų nuomone, apžiūros aktas Nr. 2 nėra ir negali būti objektyvus stiklo mikro trūkimo priežasties nustatymo pagrindas. Lietuvos banko nuomone, draudikas specialių žinių turinčių asmenų pateiktais vertinimais, (įskaitant UAB „AkvaArt“ pateiktus paaiškinimus bei UAB „Smart claims“ ekspertų atliktą tyrimą), pagrindė poziciją, jog akvariumo siūlės atsisluoksniavimas dėl mechaninio poveikio yra techniškai nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuojama, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymai, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta neatlikus tyrimo arba jis atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Eksperto išvada pripažįstama pakankamu įrodymu, jeigu šios išvados duomenys yra nuoseklūs ir išsamūs, taip pat jei eksperto išvada neprieštarauja faktiniams duomenims, gautiems iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Eksperto išvada laikoma pagrįsta, jeigu, įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą, eksperto išvados duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinus draudiko pasitelktų ekspertų nuomones ir išvadas bei kitus duomenis, pagrindo nesivadovauti UAB „Smart Claims“ parengta ekspertine nuomone bei jos išvadomis nenustatyta. Ekspertinėje nuomonėje duomenys yra nuoseklūs ir išsamūs, išvada neprieštarauja nustatytiems faktiniams duomenims. Kita vertus, pareiškėjo pateiktame apžiūros akte Nr. 2 nurodytos aplinkybės dėl ant demontuotų, į lauką transportuotų ir ten daugiau kaip 3 mėnesius šaltuoju sezonu ant akmenų laikytų stiklų pastebėto mikro skilimo, įvertinus taip pat ir tai, kad iki tol apžiūras atlikęs UAB „Nordeka“ specialistas jokių mikro skilimų nepastebėjo, 2025 m. sausio 6 d. telefoninio pokalbio metu draudikui teikė kitokį Įvykio aplinkybių vertinimą, pats pareiškėjas iki neigiamo draudiko sprendimo aplinkybių dėl skilimo nenurodė, laikytinos prieštaringomis, negalinčiomis paneigti fakto, kad Įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Pareiškėjas, nesutikdamas su draudiko sprendimu, taip pat rėmėsi argumentu, kad „UAB

8 „Smart claims“ pateiktoje nuomonėje iš esmės yra nurodytos tik prielaidos, kurios yra tik tikėtino pobūdžio. Maža to, UAB „Smart claims“ atliko vertinimą pagal nuotraukas ir žaloje esančią informaciją, tačiau ekspertų pateikta nuomonė niekaip negali įrodyti, jog įvykis būtent įvyko ar dėl vaiko veiksmų ar dėl kitų aplinkybių. Tuo labiau patys ekspertai savo nuomonėje niekaip neįrodė, jog stiklo skilimo nebuvo.“ Šiame kontekste sutiktina su draudiko argumentu, kad, kaip jau buvo minėta, jau pranešimo apie Įvykį draudikui metu akvariumas buvo išardytas, be kita ko, vėliau buvo laikomas lauke, todėl atlikti betarpišką išardytų stiklų apžiūrą nebuvo tikslinga, nes ji nebūtų leidusi nustatyti akvariumo stiklų ir jų siūlių būklės Įvykio metu. Pažymėtina, kad galimo skilimo aplinkybes pareiškėjas nurodė tik po jam nepalankaus draudiko sprendimo. Taip pat pažymėtina, jog civilinėje teisėje faktų įrodomumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jis yra, nei kad jo nėra. Kompleksiškai įvertinus pateiktus duomenis, sutiktina su draudiko išvada, kad Įvykis kilo kitomis aplinkybėmis, nei po draudiko priimto pareiškėjui nepalankaus sprendimo ėmė teigti pareiškėjas. Pareiškėjas kreipimesi į Lietuvos banką laikosi pozicijos, kad Taisyklių A. IV dalies 1.6 papunktyje numatyta, jog stiklo dūžio draudimas galioja tik draudimo vietoje. Anot pareiškėjo, pagal draudimo sutartį draudimas galiojo visoje pareiškėjo nuosavybės teritorijoje, todėl „samprotavimai apie mikro skilimą, atsiradusį ardant, nešant ar sandėliuojant lauke yra nesusiję ir neturi jokios reikšmės. Susipažinus tiek su draudiko pozicija, tiek su ekspertų nuomone, nei viena iš jų negali paneigti, jog stiklo mikro trūkimo nebuvo, o laikotarpis, kuomet atsirado mikro trūkimas stikle nėra esminė žalos bylos aplinkybė.“ Draudikas, nesutikdamas su tokiu pareiškėjo Taisyklių interpretavimu, paaiškino, kad toks pareiškėjo Taisyklių interpretavimas yra visiškai nepagrįstas. Sutiktina su draudiko argumentu, kad nei pirminio kreipimosi į Lietuvos banką metu, nei pretenzijose draudikui, pareiškėjas tokia Įvykio versija nesirėmė. Be kita ko, akvariumo stiklo įtrūkimas tuo metu, kai akvariumas jau buvo ardomas ar išardytas dalimis, būtų vertinamas kaip kitas įvykis, įvykęs kitu metu ir kitomis aplinkybėmis, nei draudikui nurodė pareiškėjas, pranešdamas apie Įvykį. Pareiškėjas teigia, kad sudarydamas draudimo sutartį tikėjosi, jog akvariumas bus apdraustas nuo galimų avarijų „pilnoje apimtyje“, tačiau įvykus Įvykiui draudikas, būdamas stipriąja sutarties šalimi, remdamasis tikimybės teorijomis, priėmė sau palankų sprendimą, net nebandydamas įvertinti pareiškėjo pozicijos. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip ir minėta, draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su draudiko argumentu, kad draudikas, turėdamas teisėtą interesą valdyti prisiimtą draudimo riziką, Taisyklėse yra aiškiai nustatęs, kokiais atvejais ir kokios rizikos jis neprisiima, kokių išlaidų už patirtą žalą neatlygina, įskaitant ir žalą, patirtą dėl tęstinio, ilgalaikio ir (ar) nuolatinio (ne staigaus ir netikėto) įvykio ar proceso (Taisyklių A.IV dalies 4.1. papunktis); dėl neišvengiamų natūralių procesų (natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) ir savaiminių pastatų apdailos skilimų, išskyrus atvejus, kai dėl jų įvyko draudimo sutartyje įvardytas draudžiamasis įvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik dėl žalos kitam apdraustam turtui) (Taisyklių A.IV dalies 4.2. papunktis). Kaip minėta, draudikas sprendimą nemokėti draudimo išmokos grindė tuo, kad ginčo situacija atitiko Taisyklėse įtvirtintų bendrųjų nedraudžiamųjų įvykių sąlygas. Remiantis Taisyklėmis, draudimo apsauga galioja įvykiams, kurie staiga ir netikėtai sugadina ar sunaikina apdraustą turtą, jei jie priskirtini sutartyje numatytoms rizikoms. Pagal surinktus duomenis šiuo atveju pareiškėjo deklaruoto Įvykio metu stiklo dūžio rizika (Taisyklių A.IV 1.6 papunktis) nepasireiškė, nes akvariumo stiklas nei dužo, nei skilo, o buvo pažeista klijavimo siūlė. Vandens rizika (A.IV 1.2 papunktis) Įvykio vertinimui šiuo atveju taip pat nėra aktuali, nes neįvyko jokia vandens išsiliejimo avarija, nebuvo vandens prasiskverbimo ar panašių įvykių, kaip apibrėžta Taisyklėse. Įvykis neatitinka ir netikėtumo ir staigumo kriterijų – kaip pagrindė draudikas, klijavimo siūlės atšokimas yra tęstinis, natūralus nusidėvėjimo proceso padarinys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įvykis neatitinka nei stiklo dūžio, nei vandens rizikų, todėl pagristai vertintas nedraudžiamuoju įvykiu. Įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad nustatęs, jog akvariumo pažeidimas atitinka draudimo sutartyje nustatytas nedraudžiamojo įvykio sąlygas, draudikas pagrįstai priėmė sprendimą Įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas pripažinti Įvykį draudžiamuoju atmestinas kaip nepagrįstas.

9 Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu ir šiuo nutarimu patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 59.3 papunkčiu, n u s p r e n d ž i u: Atmesti pareiškėjo X. X. reikalavimą. Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl tapataus ginčo dalyko kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Ginčo šalys turi pareigą pranešti Lietuvos bankui, jeigu viena iš ginčo šalių pareiškia ieškinį bendrosios kompetencijos teismui prašydama nagrinėti tapatų ginčą iš esmės. Licencijavimo skyriaus vadovė, pavaduojanti departamento direktorių Agnė Kazlauskienė