Ginčo byla Nr. 2025-00895 LIETUVOS BANKO TEISĖS IR LICENCIJAVIMO DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL X. X. IR ADB „GJENSIDIGE“ GINČO NAGRINĖJIMO 2025-07-18 Nr. 429-158 Vilnius Lietuvos bankas gavo X. X. (toliau – pareiškėjas) kreipimąsi, kuriuo prašoma išnagrinėti tarp pareiškėjo ir ADB „Gjensidige“ (toliau – draudikas) kilusį ginčą. N u s t a t y t a: 2024 m. sausio 30 d. pareiškėjas ir draudikas sudarė Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Kasko draudimo sutartis), kuria Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 0491 (toliau – Taisyklės) pagrindu nuo 2024 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 29 d. buvo apdrausti turtiniai interesai, susiję su automobiliu „Kia Soul“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – automobilis). Sutartyje apdrausto automobilio savininku ir naudos gavėju nurodytas SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas (toliau – lizingo bendrovė). 2025 m. sausio 29 d. pareiškėjas draudikui pranešė apie 2025 m. sausio 27 d. (toliau – Įvykis Nr. 1) ir 2025 m. sausio 29 d. (toliau – Įvykis Nr. 2) įvykius (toliau tekste kartu vadinami Įvykiais), kurių metu automobilis buvo apgadintas (Įvykių metu apgadinta automobilio dešinė pusė ir priekinė dalis). Bendrovė pradėjo žalų bylų Nr. CLT3699835 ir Nr. CLT3699877 administravimą. 2025 m. kovo 3 d. draudikas pareiškėjo prašė pateikti trūkstamus dokumentus bei duomenis (atstatomojo remonto sąskaitą – faktūrą, jei transporto priemonė suremontuota, transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, vairavusio asmens vairuotojo pažymėjimo kopiją, transporto priemonės savininko atsiskaitomąją banko sąskaitą), tačiau, draudiko teigimu, pareiškėjas jų nepateikė. 2025 m. kovo 20 d. draudikas pareiškėjo paprašė patikslinti, ar automobilio remontas bus atliekamas servise, ar pareiškėjas pageidaus draudimo išmokos pagal draudiko atliktus skaičiavimus. Pareiškėjas atsakymo nepateikė. 2025 m. kovo 26 d. draudikas apskaičiavo būtinąsias automobilio remonto išlaidas ir priėmė sprendimą išmokėti pareiškėjui 3 250,41 Eur dydžio draudimo išmoką, atlyginančią dėl Įvykių patirtą žalą. Įvykio Nr. 1 žalos byloje Nr. CLT3699835 už dešinės pusės sugadintų durelių remontą, dažymą draudimo išmoka sudarė 532,53 Eur, o Įvykio Nr. 2 žalos byloje Nr. CLT3699877 už automobilio priekinės dalies sugadintų dalių keitimą, dažymą – 2 717,88 Eur. Draudikas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė atliktų automobilio remonto darbų PVM sąskaitos faktūros, pagal lizingo bendrovės nurodymą, išmokėjo draudimo išmokas į lizingo bendrovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. 2025 m. balandžio 2 d. pareiškėjas draudikui pateikė pretenziją, kuria nesutiko su Įvykio Nr. 1 žalos byloje priimtu sprendimu. Pareiškėjas teigė, kad draudikas draudimo išmokos dydį nepagrįstai apskaičiavo, vadovaudamasis neoficialaus automobilio gamintojo atstovo tiekiamų (pareiškėjo teigimu, todėl neoriginalių) detalių kainomis. Taip pat pareiškėjas nesutiko su draudiko sprendimu atlyginti automobilių durų remonto išlaidas, pateikė papildomas durų sugadinimų nuotraukas ir pareikalavo automobilio durų keitimo. Pareiškėjas reikalavo draudiko perskaičiuoti draudimo išmokos dydį, vadovaujantis automobilio oficialaus gamintojo atstovo prekiaujamomis originalių detalių kainomis. 1 Transporto priemonių draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d., ir Bendrosios draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2021 m. gegužės 11 d.
2 2025 m. balandžio 7 d. draudikas atliko papildomą automobilio apžiūrą ir priėmė papildomą sprendimą Įvykio Nr. 1 žalos byloje: kompensuoti dešinės pusės abiejų durų keitimą vietoje remonto. Draudikas, atsakydamas į pareiškėjo pretenziją taip pat pažymėjo, kad draudiko parinktos automobilio detales tiekiančios įmonės UAB „GTV Trading“ ir UAB „Smartline“, kurių siūlomomis automobilių detalių kainomis apskaičiuodamas draudimo išmoką vadovavosi draudikas, prekiauja daugelio lengvųjų automobilių gamintojų naujomis originaliomis detalėmis, kurios yra sertifikuotos gamintojo, detalės turi gamintojo ženklinimą, yra supakuotos į originalią gamintojo pakuotę ir atitinka visus gamintojo reikalavimus, todėl šioje dalyje draudiko sprendimas nebus keičiamas. 2025 m. balandžio 11 d. draudikas lizingo bendrovei išmokėjo papildomą 527,68 Eur draudimo išmoką Įvykio Nr. 1 žalos byloje. Pareiškėjas, nesutikdamas su draudiko taikytomis detalių kainomis ir draudimo išmokos dydžiu, pateikė draudikui dar vieną pretenziją. Pareiškėjas teigė, kad draudiko pateiktose sąmatose automobilių detalių kainos yra parinktos, remiantis konkrečių tiekėjų (UAB „GTV Trading“, UAB „Smartline“) pasiūlymais, kurie yra vieni žemiausių rinkoje, o pagal teismų praktiką žalos dydis turi būti nustatomas ne pagal pavienį pigiausią pasiūlymą, o remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, kurios objektyviai atspindi rinkos realybę. Pareiškėjas pretenzijoje draudiko reikalavo pateikti konkrečius skaičiavimus, pagal kuriuos buvo nustatytos sąmatose nurodytos vidutinės detalių kainos, kokie tiekėjai buvo įtraukti į skaičiavimą, kokios buvo atskiros jų kainos, ir koks galutinis vidurkis buvo išvestas, taip pat taikytą skaičiavimo metodiką. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika, kuria išaiškinta, kad tam, jog dalys būtų laikomos lygiavertėmis originalioms gamintojo dalims, būtina įrodyti jų originalumą, turimą sertifikatą ir gamintojo garantijos taikymą. Jei tokių įrodymų nėra, jos negali būti prilyginamos oficialių atstovų detalėms. Be kita ko, pareiškėjas informavo draudiką, kad automobilis nėra suremontuotas, o remontas bus atliekamas tik naudojant kokybiškas, specifikacijas atitinkančias dalis ir tik draudikui teisingai nustačius draudimo išmokos dydį. Draudikas, atsakydamas į pareiškėjo pretenziją, pakartotinai pažymėjo, kad tiek UAB „GTV Trading“, tiek UAB „Smartline“ prekiauja daugelio lengvųjų automobilių gamintojų naujomis originaliomis detalėmis, kurios yra sertifikuotos gamintojo, detalės turi gamintojo ženklinimą, yra supakuotos į originalią gamintojo pakuotę ir atitinka visus gamintojo reikalavimus. Draudiko teigimu, kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje teismas sprendime patvirtino, kad UAB „GTV Trading“ tiekia tokias pačias originalias, sertifikuotas, su gamintojo kokybės garantija dalis, kokias tiekia ir pats gamintojas2. Pareiškėjas nesutiko su draudiko sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą. Pareiškėjas teigė, kad draudikas nepagrįstai draudimo išmokos dydį apskaičiavo, vadovaudamasis žemiausia automobilio dalių kaina rinkoje iš neoficialių dalių tiekėjų. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė įpareigoti draudiką perskaičiuoti dėl Įvykių kilusią žalą atlyginančią draudimo išmoką, vadovaujantis realiomis automobilio dalių rinkos kainomis. Lietuvos banke buvo gautas draudiko atsiliepimas. Jame draudikas pakartojo atsakyme į pareiškėjo pretenziją išdėstytus argumentus ir aplinkybes bei prašė pareiškėjo reikalavimą laikyti nepagrįstu. Draudikas laikosi pozicijos, kad draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, automobilio remonto kainą nustatant ne pagal oficialaus gamintojo atstovo nustatytas naujų originalių dalių kainas, o pagal kitų tiekėjų naujų originalių dalių kainas, nepažeidžia nei Taisyklių, nei kitų teisės aktų, reglamentuojančių žalos nustatymą, nei pareiškėjo interesų, tačiau labiausiai atitinka prievolių vykdymo ekonomiškumo principą. Draudikas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog automobilio remontą pagal Kasko draudimo sutarties sąlygas gali atlikti draudiko nurodytuose servisuose ir, kad pareiškėjui pateikus turėtas atstatomojo remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, draudikas priims sprendimą dėl žalų bylų administravimo atnaujinimo ir išmokų dydžių perskaičiavimo. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad tuo atveju, jei įsigydamas dalis patirs didesnes išlaidas ir pateiks turėtas išlaidas pagrindžiantį dokumentą, draudikas spręs dėl žalų bylų administravimo atnaujinimo ir išmokų dydžių perskaičiavimo. 2 Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-480/2022.
3 Draudikas nurodė iki šiol negavęs iš pareiškėjo jokių dokumentų, liudijančių, kad automobilis buvo suremontuotas ir (arba) buvo įsigytos brangesnės automobilio dalys. Atitinkamai, vadovaudamasis aukščiau nurodytais Taisyklių punktais ir pateikta informacija, draudikas prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. K o n s t a t u o j a m a: Vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 44 punktu, vartojimo ginčai Lietuvos banke nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų. Vartotojas ir finansų rinkos dalyvis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėdamas ginčą Lietuvos bankas atlieka ginčo šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu priima sprendimą. Atsižvelgiant į šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus, darytina išvada, kad ginčas kilo dėl draudiko apskaičiuotos draudimo išmokos dydžio. Siekiant išspręsti šalių ginčą, būtina įvertinti, ar draudikas draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo, remdamasis šalių sudarytos Kasko draudimo sutarties sąlygomis. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų ir jų pakeitimo) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas (jų turinį) nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principai, gera moralė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta Kasko draudimo sutartis yra savanoriška, todėl draudikas, vadovaudamasis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, tokio pobūdžio sutartyse gali savo nuožiūra pasiūlyti sąlygas, susijusias su teikiamos draudimo apsaugos apimtimi. Lietuvos kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Prisiimdamas draudimo riziką draudikas nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.3 Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.4 Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime aptartose individualiosiose sąlygose.5 Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turto draudimo, prie kurio priskiriamas transporto priemonių (KASKO) draudimas, sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto draudimo sutarčių atveju draudimo išmokos dydis yra siejamas su nuostoliais, patirtais dėl draudžiamojo įvykio, o Draudimo įstatymo 105 straipsnyje nustatyta, kad išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, 3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d.; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013. 4 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007. 5 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015 ir kt.
4 kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) . Kartu pažymėtina tai, kad, apskaičiuodamas draudimo išmoką, draudikas turi laikytis CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau nukentėjęs asmuo neturi gauti didesnės draudimo išmokos, nei reikia turtui atkurti į iki įvykio buvusią padėtį. Antraip nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų draudiko sąskaita. Be to, šalys turi būti sąžiningos, vadovautis prievolių vykdymui taikomu ekonomiškumo principu. Šiuo atveju pareiškėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekė apsaugoti savo turtinius interesus, o draudikas įsipareigojo pareiškėjui išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Galiojantys teisės aktai leidžia draudikui nustatyti prisiimamos draudimo rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama ir kaip apskaičiuojama draudimo išmoka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir draudiko sutartis buvo sudaryta pagal Taisykles, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Draudimo liudijime nurodyta, kad sudarydamas Kasko draudimo sutartį, pareiškėjas pasirinko „Midi“ draudimo variantą. Draudimo liudijime įtvirtinta, kad automobilis draudžiamas „visų rizikų draudimu“ nuo visų staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių, tokių kaip autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veika, vagystė ir plėšimas (išskyrus nedraudžiamuosius, nurodytus, Taisyklių I dalies 5 skyriuje). Draudimo liudijime nurodytos draudimo sutarties apsaugos sąlygos, tarp jų ir „Skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas“ ir „Remontas draudiko pasirinkimu“. Vadovaujantis Taisyklių 11.1.2 papunkčiu, automobilio sugadinimo atveju nuostoliu laikomos išlaidos, būtinos suremontuoti transporto priemonę iki jos būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį. Transporto priemonė turi būti remontuojama vienoje iš draudiko nurodytų remonto įmonių, o nuostolių suma už keičiamas detales mažinama, taikant nusidėvėjimo koeficientą. Taisyklėse taip pat nurodyta galimybė išlaidas sumažinti, jeigu vietoje naujų originalių gamintojo detalių pasirenkamos naudotos arba naujos neoriginalios detalės. Vadovaujantis Taisyklių 11.1.6 papunkčiu, jei atsisakoma remontuoti transporto priemonę draudiko nurodytose remonto dirbtuvėse ir (ar) yra užsakoma nepriklausomų turto vertintojų ataskaita, raštu to nesuderinus su draudiku, ir (ar) nepateikiami remonto išlaidas bei dalių įsigijimą patvirtinantys dokumentai arba transporto priemonė nėra remontuojama, nuostolis apskaičiuojamas pagal draudiko nurodytų remonto dirbtuvių nustatytus detalių bei remonto įkainius ir laiko normatyvus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad Įvykiai yra draudžiamieji. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su draudiko apskaičiuotos draudimo išmokos dydžiu, kadangi, pareiškėjo teigimu, draudikas išmoką apskaičiavo vadovaudamasis ne oficialaus gamintojo „Kia“ atstovo tiekiamų dalių kainomis, o dalių originalumo galimai neužtikrinančių bendrovių siūlomomis detalių kainomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Lietuvos bankui nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokias jo abejones, minėtą poziciją grindė tik savo paaiškinimais. Žalų administravimo ir vertinimo veiklą profesionaliai vykdantis draudikas, turintis specialių techninių žinių turinčių specialistų, paaiškino, kad UAB „GTV Trading“ ir UAB „Smartline“ prekiauja daugelio lengvųjų automobilių gamintojų tiekiamomis naujomis originaliomis detalėmis, kurios yra sertifikuotos gamintojo, detalės turi gamintojo ženklinimą, yra supakuotos į originalią gamintojo pakuotę ir atitinka visus gamintojo reikalavimus. Draudikas nurodė, jog teismai taip pat yra pripažinę, kad alternatyvūs detalių tiekėjai (įskaitant ir šiuo atveju draudiko pasitelkta UAB „GTV Trading“) tiekia tokias pačias originalias, sertifikuotas, su gamintojo kokybės garantija dalis, kokias tiekia ir pats gamintojas6. Taigi, Lietuvos banko nuomone, įvertinus pateiktus duomenis, nėra pagrindo sutikti su įrodymais nepagrįstomis pareiškėjo abejonėmis, kad originaliomis naujomis dalimis gali prekiauti tik oficialus automobilio gamintojo atstovas, tačiau ne draudiko parinkti alternatyvūs automobilio detalių teikėjai. Kartu, vertinant šalių nurodytas aplinkybes ir minėtas Taisyklių nuostatas, šiuo atveju pareiškėjui nepateikus duomenų apie faktinį automobilio remontą bei įsigytas jam reikalingas dalis, darytina išvada, kad draudikas turėjo teisę nustatyti išmokos dydį pagal savo pasirinktą dalių kainų šaltinį (Taisyklių 11.1.6 papunktis). 6 Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-480/2022.
5 Kaip matyti iš pateiktų duomenų, draudikas, įvertinęs surinktą informaciją, parengė automobilio remonto darbų sąmatą, vadovaudamasis pasirinktų naujų originalių dalių tiekėjų internetinėse parduotuvėse skelbiamomis kainomis ir remonto darbų sąmatoje nurodytais automobilio dalių kodais. Atkreiptinas dėmesys, kad draudikas, siekdamas pagrįsti savo sprendimą automobilio detalių kainas skaičiuoti, vadovaujantis UAB „GTV Trading“ elektroninėje parduotuvėje gtvnaujos.lt ir UAB „Smartline“ elektroninėje parduotuvėje smartline.lt siūlomomis detalių kainomis, Lietuvos bankui pateikė oficialaus „Kia“ atstovo pateiktų kainų ir kitų rinkoje esančių automobilių dalių tiekėjų7 kainų palyginimą. Apibendrinant pateiktus duomenis galima teigti, kad visų alternatyvių tiekėjų kainos yra ekonomiškai žymiai palankesnės. Net ir didžiausias kainas siūlantis alternatyvus tiekėjas (UAB „Smartline“) siūlo beveik 1 000 Eur mažesnę bendrą dalių kainą, o pigiausio tiekėjo (UAB „GTV Trading“) pasiūlymas leidžia sutaupyti daugiau nei 1 500 Eur. Tai rodo, kad detales perkant iš nepriklausomų tiekėjų galima ženkliai sumažinti išlaidas, siekiant ekonomiškumo, tačiau, pagal pateiktus duomenis visos lygintos detalės yra originalios ir atitinka OEM kodus. Įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad draudikas keičiamų detalių kainą skaičiavo pagal rinkoje pasirinktų veikiančių naujomis originaliomis detalėmis prekiaujančių tiekėjų kainynus. Taigi, draudikas rėmėsi pasirinktu naujų originalių detalių kainų šaltiniu, kuris sudaro galimybes aktualiam ekonomiškesniam žalos atlyginimui. Kaip minėta, pagal Taisykles, nesant faktinio remonto duomenų ir detalių pirkimo išlaidų, draudikas turi teisę pasirinkti detalių kainų šaltinius, apskaičiuodamas draudimo išmoką. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 11.5.1 papunkčiu, jei transporto priemonė neremontuojama arba nėra pateikiama remonto išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nuostoliai vertinami be PVM. Pareiškėjas automobilio faktinio remonto neatliko, dalių įsigijimo dokumentų taip pat nepateikė. Draudikas apskaičiavo būtinąsias remonto išlaidas ir lizingo bendrovei išmokėjo 3 778,09 Eur draudimo išmoką, todėl, Lietuvos banko vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad draudimo išmoka apskaičiuota ne pagal Kasko draudimo sutarties nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad draudikas, siekdamas tinkamai įvertinti ir atlyginti pareiškėjo automobiliui padarytą žalą, informavo pareiškėją, kad automobilio remontą pagal Kasko draudimo sutarties sąlygas gali atlikti draudiko nurodytuose servisuose ir, kad pareiškėjui pateikus turėtas atstatomojo remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus bei automobilio dalių pirkimo PVM sąskaitas - faktūras, draudikas priims sprendimą dėl žalų bylų administravimo atnaujinimo ir išmokų dydžių perskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankui pateikti įrodymai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nepateikus faktinio automobilio remonto bei detalių pirkimo išlaidų įrodymų, draudiko sprendimas draudimo išmoką apskaičiuoti pagal specializuotų draudiko pasirinktų dalių tiekėjų skelbiamos informacijos pagrindu nustatytą automobilio naujų originalių dalių kainą atitinka Kasko draudimo sutartį, todėl pareiškėjo reikalavimas išmokėti papildomą draudimo išmoką, atlyginančią dėl Įvykių pareiškėjo patirtą žalą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu ir šiuo nutarimu patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 59.3 papunkčiu, n u s p r e n d ž i u: Atmesti pareiškėjo X. X. reikalavimą. Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl tapataus ginčo dalyko kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Ginčo šalys turi pareigą 7 Specializuotos naujų originalių automobilių dalių elektroninės parduotuvės gtvnaujos.lt, avkparts.lt, dimauta.lt, partspro.lt, smartline.lt.
6 pranešti Lietuvos bankui, jeigu viena iš ginčo šalių pareiškia ieškinį bendrosios kompetencijos teismui prašydama nagrinėti tapatų ginčą iš esmės. Direktorius Arūnas Raišutis
