Ginčo byla Nr. 2025-01888 LIETUVOS BANKO TEISĖS IR LICENCIJAVIMO DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SPRENDIMAS DĖL X.X. IR REVOLUT SECURITIES EUROPE UAB GINČO NAGRINĖJIMO 2025-11-25 Nr. 429-282 Vilnius Lietuvos bankas gavo X.X. (toliau – pareiškėjas) kreipimąsi, kuriuo prašoma išnagrinėti tarp pareiškėjo ir Revolut Securities Europe UAB (toliau – bendrovė) kilusį ginčą. N u s t a t y t a: Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 5 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. per bendrovės programėlę įsigijo įmonės Cazoo Group Ltd (CZOO) (toliau – įmonė) akcijų (toliau – akcijos). 2024 m. gegužės 21 d. buvo paskelbta, kad vertybinių popierių birža (NYSE) pradės procedūrą dėl įmonės akcijų, kurių nominali vertė - 0,20 JAV dolerių už akciją išbraukimo iš biržos sąrašų. Prekyba įmonės akcijomis buvo sustabdyta tą pačią dieną. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. per bendrovės programėlę mėgino parduoti visas savo turimas įmonės akcijas už nominalią vienos akcijos kainą – 5,77 JAV dolerių. Bendrovė šių pareiškėjo pavedimų parduoti akcijas nevykdė, kadangi 2025 m. gegužės 26 d. akcijų birža buvo uždaryta dėl JAV nacionalinės šventės. Be to, bendrovės programėlėje nurodyta vienos akcijos kaina - 5,77 JAV dolerių, ženkliai neatitiko tuo metu buvusios rinkos kainos. 2025 m. gegužės 27 d. pareiškėjas kreipėsi į bendrovę, nurodydamas, kad jis siekė parduoti savo turimas įmonės akcijas už 5,77 JAV dolerių vienos akcijos kainą, o bendrovė jo pateiktų pavedimų parduoti akcijas neįvykdė. Bendra parduotų akcijų suma turėjo siekti 4673,70 JAV dolerių, kuriuos pareiškėjas prašė, kad bendrovė jam kompensuotų kaip jo patirtus nuostolius. Bendrovei nesutikus tenkinti pareiškėjo reikalavimo, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo. Kreipimesi pareiškėjas teigė, kad jis daugiau negu 100 kartų per dvejų dienų laikotarpį teikė bendrovei pavedimą parduoti savo turimas įmonės akcijas, tačiau bendrovė šiuos jo pavedimus atmetė ir jų nevykdė, nepaisant to, kad jie buvo pateikti teisingai, o rinka buvo atvira prekybai1. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių bendrovės veiksmų jis negalėjo parduoti savo turimų akcijų už nominalią vienos akcijos kainą – 5,77 JAV dolerių, todėl jis patyrė 4673,70 JAV dolerių nuostolių, kuriuos prašė, kad bendrovė jam kompensuotų. Taip pat pareiškėjas teigė, kad dėl bendrovės veiksmų jis patyrė ir moralinę žalą, tačiau jos plačiau nedetalizavo. Bendrovė Lietuvos bankui pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo reikalavimu ir prašė jį atmesti. Bendrovė paaiškino, kad pareiškėjas per bendrovės programėlę nusipirko įmonės akcijų, kuriai dar prieš pareiškėjui jas įsigyjant buvo pradėta likvidavimo procedūra. Bendrovės duomenimis, įmonės akcijų rinkos vertė nuo pat 2024 m. iki 2025 m. gegužės mėn. nuolat mažėjo. Tuo tarpu, pareiškėjas siekė parduoti savo turimas įmonės akcijas už 5,77 JAV dolerių vienos akcijos kainą, tačiau buvo nustatyta, kad bendrovės programėlėje nurodyta ir pareiškėjui matoma vienos akcijos pardavimo kaina buvo netiksli dėl rinkos duomenų klaidos. Dėl šios priežasties pareiškėjo inicijuoti akcijų pardavimai buvo atmesti pagrįstai, kadangi vienos akcijos pardavimo kaina, rodoma bendrovės programėlėje, buvo pernelyg nutolusi nuo taikytino nacionalinio geriausio pirkimo pasiūlymo. Be to, bendrovė pažymėjo, kad beveik visi pareiškėjo pateikti pavedimai parduoti įmonės akcijas buvo pateikti 2025 m. gegužės 26 d. - JAV nacionalinės šventės dieną, kuomet visa rinka 1 Pareiškėjo pateikti paaiškinimai: “For over two days, I made nearly 100 unsuccessful attempts to submit limit, market, and stop orders to sell my CZOOF shares. All orders were declined by the platform, despite the market being open and my actions correct.”
2 buvo uždaryta ir prekyba vertybiniais popieriais nebuvo vykdoma. Bendrovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog prekyba įmonės akcijomis buvo pašalinta iš reguliuojamos biržos, kurios duomenimis bendrovė remiasi savo programėlėje pateikdama informaciją apie orientacinę akcijų kainą, todėl bendrovė neturėjo ir negalėjo turėti tikslios informacijos apie įmonės akcijų kainą. Bendrovės teigimu, Pavedimo vykdymo sąlygų (toliau – Sąlygos) 16 dalyje nurodoma, kad bendrovės programėlėje pateikiamos akcijų pardavimo kainos yra tik orientacinės ir pagrįstos duomenimis, kuriuos ji gauna iš trečiųjų asmenų, o bendrovė neprisiima atsakomybės už nuostolius, kuriuos klientas gali patirti dėl investavimo rizikos. Bendrovė pažymėjo, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė sąžiningai, profesionaliai, geriausiomis klientui sąlygomis, todėl nėra pagrindo bendrovės civilinei atsakomybei kilti. K o n s t a t u o j a m a: Vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 44 punktu, vartojimo ginčai Lietuvos banke nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų. Vartotojas ir finansų rinkos dalyvis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėdamas ginčą Lietuvos bankas atlieka ginčo šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu priima sprendimą. Kaip matyti iš Lietuvos bankui pateiktų dokumentų ir informacijos, šalių ginčas kilo dėl to, kad bendrovė neįvykdė pareiškėjo pateiktų pavedimų parduoti jo turimas akcijas už tą kainą ( 5,77 JAV dolerių už vieną akciją), kurią bendrovė pareiškėjui rodė savo programėlėje, dėl ko pareiškėjas patyrė nuostolių. Bendrovė teigia, kad pagrįstai neįvykdė pareiškėjo pavedimų parduoti įmonės akcijas už 5,77 JAV dolerių vienos akcijos kainą, nes bendrovės programėlėje nurodoma akcijų pardavimo kaina yra tik orientacinė, o tuo metu rinkoje reali pareiškėjo turimų akcijų vertė buvo ženkliai mažesnė, be to, vieną dieną kai pareiškėjas teikė pavedimus parduoti akcijas, akcijų birža apskritai buvo uždaryta ir prekyba vertybiniais popieriais nevyko. Tam, kad būtų galima išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar: 1) bendrovė pagrįstai neįvykdė pareiškėjo pavedimų parduoti jo turimas akcijas už bendrovės programėlėje nurodytą akcijų pardavimo kainą (5,77 JAV dolerių vienos akcijos kainą) ir ar neprivalo atlyginti pareiškėjo patirtų nuostolių; 2) bendrovei kyla pareiga pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą. 1. Dėl bendrovės pareigos įvykdyti pareiškėjo pateiktus pavedimus parduoti akcijas ir pareigos atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius. Vertinant pareiškėjo bendrovei keliamo reikalavimo pagrįstumą, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) 29 straipsnio 1 dalis reglamentuoja finansų maklerio įmonės pareigą, teikiant klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis bei jo interesais. Vadovaujantis FPRĮ 30 straipsnio 6 dalimi „finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgdama į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, turi teisę teikti šias paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos sąlygos.“ FPRĮ 30 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad „investicinės paslaugos šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka gali būti teikiamos dėl bendrovių akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, lygiavertėje rinkoje trečiojoje valstybėje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektų, nepriskiriamų prie suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išleistas akcijas ir akcijas, apimančias išvestinę finansinę priemonę.“ FPRĮ 30 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „investicinės paslaugos gali būti teikiamos šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, jeigu laikomasi šių papildomų sąlygų: 1) investicinė paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva; 2) klientas ar potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė neturi pareigos įvertinti finansinių
3 priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų priimtinumo klientui, todėl klientas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri taikoma teikiant investicines paslaugas.“ Sąlygų, su kuriomis pareiškėjas sutiko sudarydamas paslaugų sutartį, 16 dalyje reglamentuojama, kad bendrovė neteikia „jokios garantijos dėl rinkos duomenų, kuriuos gauname iš trečiųjų šalių teikėjų ir kurie yra rodomi investicinėje platformoje, tikslumo, išsamumo ar savalaikiškumo. Rinkos duomenys nėra mūsų pasiūlymas ar prašymas jums pirkti, parduoti ar kitaip sudaryti sandorius su kokia nors konkrečia priemone, kuria galima prekiauti per investicinę platformą. Jei nuspręsite pasikliauti rinkos duomenimis ar bet kokia kita informacija, kurią galime pateikti per investicinę platformą, sutinkate tai daryti savo paties rizika. Mes neatsakome už jokius nuostolius, kuriuos patirsite naudodamiesi ar pasikliaudami rinkos duomenimis, ar už bet kokius nuostolius, kuriuos patirsite, jei mūsų rodoma informacija per investicinę platformą yra neteisinga, išskyrus nuostolius, atsiradusius dėl mūsų sukčiavimo, tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo.“ Sąlygų 19 dalyje reglamentuojama, kad „tam tikromis aplinkybėmis jūsų pavedimas gali būti įvykdytas „geresne“ kaina, o kitomis aplinkybėmis – „blogesne“ kaina nei atitinkamos priemonės kotiruotė, rodoma investicinėje platformoje. Jei trečiosios šalies brokeris jūsų pavedimą įvykdo „blogesne“ kaina nei atitinkamos priemonės kotiruotė pavedimo pateikimo metu, mes neatsakome už tai, kad jums būtų atlygintas šių kainų skirtumas. <...> Mes neatsakome už jokius nuostolius, kuriuos patiriate, jei trečiosios šalies brokerio įvykdyto jūsų pavedimo kaina yra neteisinga, nesutampa su atitinkamos priemonės kotiruote, rodoma investicinėje platformoje, nėra geriausia prieinama kaina pagrindinėje rinkoje arba jai taikomas koks nors uždelsimas, išskyrus tuos atvejus, kai tai įvyko dėl mūsų sukčiavimo, tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo.“ Nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl pareiškėjo bendrovei pateikto pavedimo parduoti įmonės akcijas paslaugos. Ginčo byloje turimais duomenimis, įmonės akcijos, kurias parduoti pareiškėjas bendrovei pateikė pavedimą, šio pavedimo pateikimo metu jau buvo pašalintos iš prekybos reguliuojamoje rinkoje dėl įmonei paskelbto nemokumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Sąlygų 2 dalies 3 punkte bendrovė atkreipia klientų dėmesį į rizikas, susijusias su prekyba finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama ne biržoje: „Finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne biržoje (OTC), gali būti mažiau skaidrios, palyginti su vertybiniais popieriais, įtrauktais į prekybos vietų sąrašus, o tai gali lemti informacijos asimetriją tarp rinkos dalyvių. Šis informacijos disbalansas gali lemti tai, kad viena šalis įgis pranašumą prieš kitą, padidinant nepalankių sandorių vykdymo riziką arba gaunant klaidinančios ar neišsamios informacijos.“ Be kita, ko, Sąlygų 20 dalyje nurodoma, kad: visi investicinės platformos pateikiami kainų rodikliai yra orientaciniai, o tai reiškia, kad jie yra pagrįsti naujausiais rinkos kainos įvertinimais, kurie pateikiami tik informaciniais tikslais ir nereiškia pasiūlymo pirkti ar parduoti bet kokią priemonę konkrečia ar apskritai jokia kaina. Kai pateikiate pavedimą, pagrįstą investicinėje platformoje rodomu kainos pasiūlymu, jūsų pavedimas yra pasiūlymas prekiauti tuo metu galiojančia tos priemonės kaina.“ Ginčo byloje turimais duomenimis, pareiškėjas 85 pavedimus parduoti savo turimas įmonės akcijas pateikė 2025 m. gegužės 26 d., t. y. JAV nacionalinės šventės dieną, kuomet visa rinka buvo uždaryta ir prekyba vertybiniais popieriais nebuvo vykdoma. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo pateikti pavedimai buvo atmesti. Svarbu pažymėti, kad šių pavedimų parduoti akcijas nustatytas galiojimo laikas buvo viena diena, t. y. jų vykdymas nepersikėlė į kitą dieną. Likusius 25 pavedimus parduoti savo turimas akcijas pareiškėjas pateikė 2025 m. gegužės 27 d., tačiau jie buvo atmesti dėl to, kad pardavimo kaina ženkliai skyrėsi nuo rinkoje tuo metu buvusios realios akcijų kainos. Vertinant bendrovės veiksmus, kuriais ji neįvykdė šių pareiškėjo pateiktų pavedimų parduoti akcijas už bendrovės programėlėje nurodytą vienos akcijos kainą - 5,77 JAV dolerių, svarbu pažymėti, kad Sąlygų, kurios yra sudėtinė tarp bendrovės ir pareiškėjo sudarytos sutarties dalis, 20 dalyje aiškiai nurodoma, kad bendrovės programėlėje pateikiami kainų rodikliai yra tik orientaciniai ir bendrovė neįsipareigoja sandorio įvykdyti nurodyta kaina. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju, yra svarbu ir tai, kad pareiškėjas įmonės akcijas įsigijo po to, kai įmonė buvo paskelbta nemoki ir prekyba jos akcijomis jau buvo pašalinta iš prekybos reguliuojamoje biržoje, kas reiškia, kad bendrovės turima informacija apie akcijų kainas gali būti netiksli. Taigi, iš Lietuvos bankui pateiktų duomenų matyti, kad, dalis pareiškėjo pateiktų pavedimų parduoti įmonės akcijas nebuvo įvykdyti, nes 2025 m. gegužės 26 d. nevyko jokia prekyba vertybiniais popieriais dėl uždarytos biržos. Kita dalis pareiškėjo pateiktų pavedimų parduoti įmonės akcijas nebuvo įvykdyta, nes
4 pareiškėjas įsigijo akcijas įmonės, kuriai buvo paskelbta nemokumo procedūra ir kuris buvo pašalintos iš prekybos reguliuojamoje biržoje. Be to, pareiškėjas jas siekė parduoti už ženkliai didesnę kainą nei tuo metu buvusi reali rinkos kaina, nors ir bendrovė pareiškėją buvo informavusi, kad bendrovės programėlėje rodoma informacija apie įmonės akcijų kainą yra tik orientacinė, bendrovė neteikia pareiškėjui garantijos, kad akcijų pardavimo sandoris bus įvykdytas tokia kaina, kuri rodoma bendrovės programėlėje. Taigi, pareiškėjas buvo supažindintas su rizika, kad jo turimos įmonės akcijos nebūtinai bus parduotos po 5,77 Eur už vieną akciją ir kad bendrovė negali tiksliai pasakyti, kokia bus galutinė akcijų pardavimo kaina. Kaip minėta pirmiau, bendrovė paslaugų teikimo Sąlygose, su kuriomis pareiškėjas sutiko, yra aiškiai pareiškėjui nurodžiusi rizikas, su kuriomis jis gali susidurti prekiaudamas finansinėmis priemonėmis nereguliuojamoje biržoje, taip pat yra nurodžiusi, kad bendrovės investicinėje platformoje pateikiami kainų rodikliai yra orientaciniai ir nereiškia siūlymo pirkti ar parduoti bet kokią priemonę „konkrečia ar apskritai jokia kaina“. Nagrinėjamo ginčo situacijoje matyti, kad pats pareiškėjas įsigijo akcijas įmonės, kuriai buvo paskelbta nemokumo procedūra, tai galiausiai lėmė, kad šios įmonės akcijos buvo pašalintos iš prekybos reguliuojamoje biržoje. Tinkamai neįvertinęs su nemokios įmonės akcijų pirkimu susijusios rizikos, pareiškėjas patyrė nuostolių. Įvertinęs surinktą informaciją, Lietuvos bankas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad bendrovė nepagrįstai neįvykdė pareiškėjo pavedimų parduoti jo turimas įmonės akcijas, todėl daro išvadą, jog bendrovės atsisakymas pareiškėjui atlyginti nuostolius, buvo teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas. 2. Dėl bendrovės pareigos atlyginti neturtinę žalą. Įvertinus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą bendrovei, darytina išvada, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią jis teigė patyręs dėl bendrovės neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, taip pat nenurodė kitų aplinkybių, leidžiančių nustatyti ir (ar) įvertinti, kaip ir kokio masto neturtinę žalą pareiškėjas tiksliai patyrė. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad dėl to, kad jis patyrė emocinius išgyvenimus bei stresą negalėdamas parduoti savo turimų akcijų, Lietuvos banko vertinimu, savaime neįrodo realios žalos patyrimo fakto ir nepagrindžia pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Kaip minėta pirmiau, ginčai Lietuvos banke nagrinėjami pagal šalių pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Taisyklių 44 punkte nustatyta ginčo šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu. Menamas žalos patyrimas, nepagrįstas jokiais objektyviais rašytiniais ir (ar) daiktiniais įrodymais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie nuostoliai buvo faktiškai patirti ir kad jų atskirai įrodinėti nereikia. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyto ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinei žalai atlyginti, taip pat yra pareiškėjos pareiga. Pareiškėjas teigė, kad dėl bendrovės veiksmų, kuomet jo pateikti pavedimai parduoti akcijas nebuvo įvykdyti, jis patyrė daug streso ir emocinių išgyvenimų ir taip pareiškėjui padarė neturtinę žalą, kurios dydžio pareiškėjas neįvardijo, tačiau nepateikė nei šios žalos faktą, nei jos dydį leidžiančių įvertinti duomenų. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos egzistavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas faktiškai patyrė žalą, atitinkančią pareiškėjo reikalavimą. Neįrodžius žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos, negali būti nustatytas ir žalos bei bendrovės veiksmų priežastinis ryšys. Be to, kaip minėta pirmiau, ginčo byloje nebuvo nustatyta jokių neteisėtų bendrovės veiksmų fakto.
5 Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veiksmuose nebuvo nustatyta jokių neteisėtų veiksmų, bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, objektyvaus teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra atmestinas. Į esminius šalių išdėstytus argumentus atsakyta, o kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų Lietuvos bankas plačiau nepasisako. Lietuvos banko pareiga priimti motyvuotą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą2. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 03-23 „Dėl Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu ir šiuo nutarimu patvirtintų Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių 59.3 papunkčiu, n u s p r e n d ž i u: Atmesti pareiškėjo X.X. reikalavimą. Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl tapataus ginčo dalyko kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą po Lietuvos banko sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio Lietuvos banko sprendimo apskundimu. Ginčo šalys turi pareigą pranešti Lietuvos bankui, jeigu viena iš ginčo šalių pareiškia ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, prašydama nagrinėti tapatų ginčą iš esmės. Direktorius Arūnas Raišutis 2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.
