Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. KT24-S13/2016Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-16/2016.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas Seimo narių grupės prašymas „ištirti, ar:

(1) Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (TAR, 2015-07-09, Nr. 2015-11209), atsižvelgiant į jo priėmimo metu padarytus procedūrinius pažeidimus, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai ir 76 straipsniui.

(2) Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (TAR, 2015-07-09, Nr. 2015-11209) 3, 4 ir 5 straipsniai (įskaitant ir jų pakeitimus, išdėstytus Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1 straipsniu įstatyme Nr. XII-2230), nustatantys ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų sąrašą, reikalavimą nurodyti žalio pieno kilmės šalį ženklinant Lietuvoje pagamintus pieno produktus bei žalio pieno kainos reguliavimą, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsniui bei 46 straipsnio 1, 3 ir 5 dalims“.

konstatuoja:

2. Pareiškėja Seimo narių grupė prašo Konstitucinį Teismą ištirti:

– Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką;

– Įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį.

3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.

Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimai).

Reikalavimai prašymams ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį (aiškiai nurodyti teisinius motyvus) mutatis mutandis taikytini ir tais atvejais, kai ginčijama atitiktis Konstitucijai pagal priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką (inter alia 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai).

4. Kaip minėta, pareiškėja Seimo narių grupė, be kita ko, prašo ištirti Įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką.

Pareiškėja šį savo prašymą grindžia tuo, kad, pasak jos, priimant Įstatymą nebuvo paisoma Lietuvos Respublikos Seimo statute ir jos nurodytuose įstatymuose nustatytos įstatymų priėmimo ir įsigaliojimo tvarkos, dėl to buvo pažeisti Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis, 76 straipsnis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Šiame kontekste pareiškėja, be kita ko, remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, kartu su 76 straipsniu, pagal kurį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią, reiškia, jog įstatymų priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statutu, taip pat įstatymais (inter alia 2001 m. birželio 28 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai); teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams ir inter alia apima pareigą leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas), o esminiai įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai reiškia, kad yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (inter alia 2001 m. birželio 28 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai).

Priimant Įstatymą, pasak pareiškėjos, buvo padaryti toliau nurodyti įstatymuose, Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai.

4.1. Pasak pareiškėjos, rengiant Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą (toliau – ir Projektas) realiai nebuvo įvykdyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje, Seimo statuto 135 straipsnio (2013 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 dalies 5 punkte nustatyta pareiga atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, kartu buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti imperatyvūs teisėkūros principai: tikslingumo (1 punktas), proporcingumo (2 punktas), efektyvumo (5 punktas).

4.1.1. Paminėtinos šiame kontekste aktualios teisės aktų nuostatos:

– rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms; sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis);

– įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu (Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis);

– kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyti, be kita ko, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta (Seimo statuto 135 straipsnio „Teikiamo registruoti projekto reikalavimai“ (2013 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 dalies 5 punktas);

– teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo principu (reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis), proporcingumo principu (reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti), efektyvumo principu (reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus) (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai).

Taigi pagal nurodytas teisės aktų nuostatas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas turi būti atliekamas tada, kai rengiamu inter alia įstatymo projektu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius arba juo iš esmės keičiamas esamas teisinis reguliavimas, o sprendimą konkrečiu atveju priima teisės akto projekto rengėjas; atliekamo vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms; numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai gali būti pateikiami tiek aiškinamajame rašte, tiek atskiru dokumentu.

4.1.2. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad kartu su Projektu buvo pateiktas ir jo aiškinamasis raštas XIIP-2764 (toliau – ir Aiškinamasis raštas), kuriame, be kita ko:

– pateikti tam tikri situacijos žalio pieno rinkoje analizės rezultatai, kartu nurodant, kokius nesąžiningus veiksmus šioje rinkoje dažnai atlieka žalio pieno pirkėjai ir pardavėjai;

– pateikti pieno supirkimo, įmonių kainų ir mažmeninių kainų pokyčius atspindintys duomenys;

– skiltyje „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jos rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta“ pateikta tam tikra informacija apie numatomą teisinio reguliavimo poveikį; šioje skiltyje nurodyta: „Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Žalio pieno pardavėjai bus detaliau informuojami apie žalio pieno kainos pokyčius, veiksnius, lemiančius šiuos pokyčius, padidės pasitikėjimas tarp pieno gamintojų, jo pirkėjų ir pardavėjų, bus užtikrintas didesnis rinkos skaidrumas. Žalio pieno gamintojai galės geriau planuoti savo veiklos perspektyvas. Pažymėtina, kad padidės administracinė našta pieno supirkėjams, užimantiems dominuojančią padėtį rinkoje, bei administruojančioms institucijoms.“

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja, teigdama, jog rengiant Projektą numatomas teisinio reguliavimo poveikis iš viso nebuvo vertinamas, į nurodytas aplinkybes, kad tam tikras numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas buvo atliktas ir jo rezultatai pateikti kartu su Aiškinamuoju raštu, o ne atskiru dokumentu, kaip numatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme, neatsižvelgia ir prašyme Konstituciniam Teismui jų nevertina.

4.1.3. Pateikdama argumentus dėl to, kad rengiant Projektą aktualiu aspektu buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Seimo statuto reikalavimai, pareiškėja nurodo ir tai, kad šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus, realus ir įvairiapusis numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, taip pat nurodo, kokio pobūdžio ir apimties numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, jos nuomone, turėjo būti atliktas. Taigi, kaip matyti iš šio ir kai kurių kitų prašymo teiginių, pareiškėja iš esmės nesutinka su atlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pobūdžiu, išsamumu, objektyvumu.

Pažymėtina, jog šiuo aspektu pareiškėja pateikia deklaratyvius, teisiškai nepagrįstus teiginius dėl to, kokio pobūdžio ir kokios apimties numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, jos nuomone, turėjo būti atliktas ir kad atlikto vertinimo išsamumas nėra proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Šiame kontekste pareiškėja nepasisako dėl to, kad atlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatų, jo išsamumo proporcingumo galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms vertinimas jau yra atliktas įstatymų leidėjui sprendžiant dėl Įstatymo priėmimo. Prašyme Konstituciniam Teismui neatsižvelgiama į tai, kad konkretūs numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo būdai ar tokio vertinimo išsamumas nėra teisinio pobūdžio klausimai ir negalėtų būti tyrimo dalykas konstitucinės justicijos byloje.

Prašyme neatsižvelgiama ir į tai, kad Konstitucinis Teismas nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu, todėl ir Įstatymo priėmimo tikslingumo vertinimas negalėtų būti atliekamas Konstituciniam Teismui pagal pareiškėjos prašymą tiriant Įstatymo atitiktį Konstitucijai. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių bei metodų vertinimas (kad ir kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo bei tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų (taigi ir tai, jog ši, anksčiau suformuota ir vykdyta, ekonominė politika pagrįstumo bei tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą (anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos bylas), nebent tas teisinis reguliavimas jau jį nustatant teisės aktuose būtų akivaizdžiai priešingas tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

4.1.4. Vadinasi, pareiškėja nepateikia teisinių motyvų savo abejonei dėl to, kad rengiant Projektą galimai buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai, 15 straipsnis, Seimo statuto 135 straipsnio (2013 m. gruodžio 19 d. redakcija) 3 dalies 5 punktas, pagrįsti.

4.2. Kadangi svarstant Projektą Seime nebuvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada dėl Projekto, pasak pareiškėjos, buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti imperatyvūs teisėkūros principai, 15 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, taip pat Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalis (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija), pagal kurią, be kita ko, Vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto turi būti pateikiama tada, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu.

Pareiškėja šiame kontekste, be kita ko, nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad „Įstatymas nustato ir kontrolės sistemą, ir papildomus valstybės institucijų įgalinamus, <...> nėra įmanoma Įstatymo įgyvendinti be papildomų valstybės biudžeto lėšų. Akivaizdu, jog institucijai suteikiant papildomų funkcijų jai reikės ir papildomų išteklių – naujų darbuotojų arba jau esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo.“

Šie ir kiti susiję prašyme pareiškėjos pateikti teiginiai yra paremti prielaidomis ir svarstymais, jie nepagrindžia to, kad Įstatymui įgyvendinti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, juo labiau kad valstybės biudžetas turės būti koreguojamas, t. y. tų aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju pagal pareiškėjos nurodytas teisės aktų nuostatas būtų buvę privaloma gauti Vyriausybės išvadą dėl Projekto. Paminėtina, kad ir Aiškinamajame rašte nurodoma, jog Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos pozicijos dėl būtinybės gauti Vyriausybės išvadą savaime nepagrindžia ir prašymo teiginiai dėl to, kad Vyriausybė įgyvendina žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, tuo labiau kai tokia iš nurodytų aplinkybių kylanti pareiga nenustatyta ir Seimo statute, o pagal jo 138 straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) Seimo Pirmininkas ir Seimo valdyba turi diskreciją (o ne pareigą) savo iniciatyva ar komiteto siūlymu paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.

Vadinasi, pareiškėja nepateikia teisinių argumentų savo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti gauta Vyriausybės išvada dėl Projekto ir kad jos negavus buvo pažeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalis (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija), pagrįsti.

4.3. Pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas privalomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas, todėl priimant Įstatymą buvo pažeistos Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punkto (2008 m. birželio 5 d. redakcija), 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. redakcija) 1 dalies 15 punkto nuostatos.

Pagal pareiškėjos nurodytas teisės aktų nuostatas viena iš korupcijos prevencijos priemonių – teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas teisės akto projekto rengėjo privalomai turi būti taikomas, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis.

Pareiškėja nurodo, jog Įstatyme yra nustatyta atsakomybė už jo pažeidimus, jos taikymo tvarka, inter alia įgaliotos institucijos teisė skirti ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus, jų skyrimo tvarka. Tad, pareiškėjos nuomone, Įstatymu reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiję su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis, todėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas nagrinėjamu atveju privalėjo būti atliktas. Tačiau, pasak pareiškėjos, Teisės aktų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad Seimui kartu su Projektu būtų buvusi pateikta jo antikorupcinio vertinimo pažyma.

Taigi pareiškėja pateikia teisinius argumentus savo pozicijai, kad priimant Įstatymą galimai buvo pažeistos Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio, Korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punkto (2008 m. birželio 5 d. redakcija), 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. redakcija) 1 dalies 15 punkto nuostatos, pagrįsti.

4.4. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatytas, pasak pareiškėjos, per skubus Įstatymo įsigaliojimas (Įstatymas įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 1 d. (su tam tikra išimtimi), nors, pareiškėjos nuomone, turėjo įsigalioti ne anksčiau kaip 2015 m. spalio 9 d.), pažeistos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio „Teisės aktų įsigaliojimas“ 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos; ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.

Pareiškėjos nuomone, Įstatymas, nustatantis naują ūkio subjektų veiklos ir jos priežiūros teisinį reguliavimą, negalėjo įsigalioti anksčiau nei po trijų mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo: kadangi Įstatymas oficialiai paskelbtas 2015 m. liepos 9 d., jis turėjo įsigalioti ne anksčiau nei 2015 m. spalio 9 d. Tačiau pareiškėja, teigdama, kad turėjo būti taikoma Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinta bendroji teisės aktų įsigaliojimo taisyklė (pagal kurią atitinkamas teisinis reguliavimas visais atvejais įsigalioja ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus teisės akto paskelbimo dienos), neargumentuoja, kodėl šiuo atveju turėtų būti remiamasi būtent ja, kodėl ginčijamo teisės akto rengimo ir priėmimo metu, remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, negalėjo būti taikoma kuri nors iš nurodytų įstatyme nustatytų jos išimčių, šiuo atveju – dėl atitinkamiems ūkio subjektams nustatyto palankesnio teisinio reguliavimo. Juo labiau pareiškėja nepagrindžia savo teiginio, jog, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas turi itin reikšmingą įtaką žalio pieno rinkos subjektų teisėms ir pareigoms ir „įsiterpė į privatinius teisinius santykius bei numatė ekonominių sankcijų taikymą, toks protingas laikotarpis turėjo būti ne mažesnis nei pusė metų“.

Vadinasi, pareiškėja nepateikia teisinių argumentų savo pozicijai, kad priimant Įstatymą buvo pažeistos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagrįsti.

4.5. Pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ir Seimo statuto 113 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 13 d. redakcija), 164 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 1 dalies nuostatos.

4.5.1. Remiantis pareiškėjos nurodytomis Seimo statuto nuostatomis:

– posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą, taip pat prieš balsavimą dėl viso įstatymo ar kito teisės akto priėmimo turi patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja (113 straipsnio 3 dalis);

– po to, kai įstatymo projektą Seimo posėdyje pateikia projekto iniciatorius arba jo atstovas, posėdžio pirmininkas supažindina su Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat, jeigu gautos, su Seimo komitetų, Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadomis ir teikia pasiūlymus balsuoti (141 straipsnio 2 dalis (2004 m. liepos 13 d. redakcija));

– Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio jo pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka (164 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 1 dalis).

4.5.2. Kaip matyti iš prašymo, Seimo statuto 113 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 13 d. redakcija) nuostatos, pareiškėjos nuomone, buvo pažeistos dėl to, kad:

– projekto iniciatorei 2015 m. birželio 11 d. VI (pavasario) sesijos rytiniame Seimo posėdyje Nr. 256 pateikus Projektą, posėdžio pirmininkas Seimo nariams nepristatė jokių rengiant Projektą gautų institucijų išvadų ir nedelsiant perėjo prie klausimų ir diskusijų;

– posėdžio pirmininkė, pereidama nuo Projekto svarstymo prie įstatymo priėmimo procedūros, 2015 m. birželio 25 d. VI (pavasario) sesijos vakariniame Seimo posėdyje Nr. 265 patikrino, kiek Seimo narių dalyvauja Seimo posėdyje, ir nustatė, kad užsiregistravusių Seimo narių yra 69 (t. y. mažiau nei pusė visų Seimo narių), nors pagal Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalį (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių; nepaisant to, posėdžio pirmininkė perėjo prie Įstatymo priėmimo procedūros.

Šiame kontekste pažymėtina, jog prašyme nepagrindžiami kai kurie pareiškėjos nurodyti tariamai padaryti įstatymų leidybos procedūros pažeidimai, be kita ko, nurodant, kad „balsuojant dėl Įstatymo priėmimo Seimo posėdyje jau užsiregistravo pakankamas skaičius Seimo narių, t. y. viso 72“. Juo labiau pareiškėja nepagrindžia, kad minėti prašyme nurodyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip esminiai Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai.

4.5.3. Kita vertus, pareiškėja nurodo ir tai, kad Seimo Pirmininkė pasiūlė Įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau, pažeisdama Seimo statuto 164 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 1 dalies nuostatas, šio savo siūlymo nepagrindė, jis nebuvo pateiktas ir Seimo narių balsavimui. Tuo tarpu Seimo statute nustatytas reikalavimas motyvuoti teikimą dėl teisės akto projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka, pareiškėjos nuomone, suponuoja pareigą pagrįsti siūlymą taikyti šią tvarką, nes tik pateikus atitinkamus motyvus Seimo nariams sudaroma galimybė apsispręsti dėl jos taikymo.

Tad prašyme iš esmės nurodyti teisiniai pareiškėjos pozicijos, kad priimant sprendimą svarstyti Projektą ypatingos skubos tvarka nebuvo laikomasi Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūros reikalavimų, motyvai.

4.5.4. Vadinasi, prašyme nepateikti teisiniai argumentai pagrįsti pareiškėjos pozicijai, kad priimant Įstatymą buvo pažeistos Seimo statuto 113 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 13 d. redakcija) nuostatos, tačiau prašyme pateikta teisiškai motyvuota pareiškėjos pozicija dėl galimų Seimo statuto 164 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatytų įstatymų leidybos procedūros reikalavimų pažeidimų.

4.6. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad:

– pareiškėja prašyme pateikė teisinius motyvus savo pozicijai dėl Įstatymo atitikties Konstitucijai pagal priėmimo tvarką pagrįsti tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, nebuvo atliktas privalomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas, taip pat buvo pažeisti Seimo statute nustatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi svarstant įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka, kartu ir – pareiškėjos abejonėms dėl Įstatymo nurodytu aspektu atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– prašyme nėra pateikti teisiniai motyvai pagrįsti pareiškėjos pozicijai dėl kitų jos nurodytų Seimo statute ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų įstatymų leidybos procedūros reikalavimų pažeidimų priimant Įstatymą ir atitinkamai dėl Įstatymo atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, nebuvo gauta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, taip pat Vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto, kad buvo nustatytas, pasak pareiškėjos, per skubus šio įstatymo įsigaliojimas, kad per Seimo posėdį prieš balsavimą dėl įstatymo priėmimo nebuvo tinkamai patikrintas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičius, kad projekto pateikimo metu posėdžio pirmininkas nesupažindino su gautomis įgaliotų institucijų išvadomis.

5. Kaip minėta, pareiškėja abejoja ir tam tikrų Įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį.

Prašyme abejojama, ar Konstituciją šiuo aspektu atitinka:

– Įstatymo 3 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) „Ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimas“, kuriame įtvirtintas ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų perkant ir parduodant žalią pieną draudimas (1 dalis), nurodyta, kokie konkretūs ūkio subjektų veiksmai yra nesąžiningi ir draudžiami (2 dalis), taip pat nurodyta, kokius nesąžiningus veiksmus draudžiama atlikti žalio pieno pirkėjui (3 dalis);

– Įstatymo 4 straipsnis „Reikalavimas nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvos rinkai tiekiamų Lietuvoje pagamintų pieno gaminių“, kuriame nustatytas reikalavimas tam tikra tvarka ženklinti, nurodant žalio pieno kilmės šalį, atitinkamus Lietuvoje veikiančiose pieno perdirbimo įmonėse pagamintus pieno gaminius, tiekiamus Lietuvos rinkai;

– Įstatymo 5 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) „Reikalavimas pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą“, kuriame, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas žalio pieno pirkėjui pagrįsti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos žalio pieno pirkimo kainos mažinimą daugiau negu 3 procentiniais punktais, taip pat nustatyta tokio mažinimo pagrįstumo vertinimo tvarka.

Pareiškėja abejoja nurodyto Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi:

– Konstitucijos 23 straipsniui, kuriame nustatyta:

„Nuosavybė neliečiama.

Nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“;

– Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame nustatyta:

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“;

– Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; šio straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei; šio straipsnio 5 daliai, pagal kurią valstybė gina vartotojo interesus;

– konstituciniam teisinės valstybės principui.

5.1. Pareiškėja savo abejones dėl Įstatymo 3, 5 straipsniuose (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 23 straipsniui grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams.

Šiame kontekste pareiškėja nurodo, jog Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia ir tai, kad negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų nustatyta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti; ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie visuomenės ypatingų reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamose Įstatymo nuostatose įtvirtintas žalio pieno gamintojų interesų apsaugos mechanizmas prilygintinas paramai žalio pieno gamintojams, kai vieno verslininko interesai tenkinami pažeidžiant kito verslininko interesus, o tai atitinkamai vertintina kaip „žalio pieno pirkėjų nuosavybės (pelno) neatlygintinis nusavinimas bei įpareigojimas vykdyti valstybės funkciją – remti žalio pieno pardavėjus, todėl prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui“.

Nurodytieji teiginiai yra pagrįsti prielaidomis ir pareiškėjos svarstymais, prašyme nepateikiami teisiniai argumentai, pagrindžiantys tai, kad šiuo atveju yra pagrindas prilyginti ginčijamą teisinį reguliavimą, kuriuo nustatytas ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimas, ir teisinį reguliavimą, kuriuo įtvirtintas reikalavimas pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą ir nustatytąja tvarka patikrinti atitinkamo mažinimo pagrįstumą, tokiam teisiniam reguliavimui, kuriuo sudaromos prielaidos paimti tam tikrų subjektų nuosavybę visuomenės poreikiams. Tad nurodytieji pareiškėjos prašymo teiginiai teisiškai nepagrindžia pareiškėjos abejonių dėl Įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors savo prašymo rezoliucinėje dalyje pareiškėja prašo ištirti ir Įstatymo 4 straipsnio atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, argumentų dėl jo atitikties prašyme nepateikia.

5.2. Pareiškėja prašyme atskirai pateikia argumentus tiek dėl visų ginčijamų Įstatymo straipsnių, tiek dėl kai kurių iš jų prieštaravimo ir visoms, ir tik kai kurioms pareiškėjos nurodytoms Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms, taip pat dėl jų atitikties kai kuriems konstituciniams principams. Šie prašymo argumentai atitikties Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytiems reikalavimams požiūriu aptartini atskirai, atsižvelgiant į tai, kaip jie pateikti pareiškėjos prašyme.

5.2.1. Prašyme Konstituciniam Teismui atskirai pateikiami bendri argumentai dėl Įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 5 dalims.

Pareiškėja šiame kontekste remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, inter alia nuostatomis, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas tik jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą ir tik tiek, kiek to siekiama; minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą.

Prašyme pateikiami argumentai, kodėl, pareiškėjos nuomone, ginčijamomis Įstatymo nuostatomis negalėjo būti nustatytas, pasak jos, specifinis žalio pieno rinkos teisinis reguliavimas, inter alia argumentai, pasak pareiškėjos, patvirtinantys tai, kad žalio pieno rinkos specifika nepagrindžia diferencijuoto teisinio reguliavimo poreikio, nustatytasis specialus teisinis reguliavimas nėra būtinas visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, Įstatyme nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas nėra proporcingas siekiamam tikslui. Pareiškėja, argumentuodama, kodėl, jos nuomone, specialus teisinis reguliavimas nėra būtinas visuomenei reikšmingam tikslui pasiekti, atskirai nurodo ir tai, kad Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo nurodyti žalio pieno kilmės šalį tikslas, jos nuomone, yra suteikti prioritetą produktams, pagamintiems iš nacionalinėje rinkoje pagaminto žalio pieno, kartu ir sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Tuo tarpu tikslas riboti laisvą prekių judėjimą Europos Sąjungoje ir jam pasiekti nustatytas teisinis reguliavimas yra per se neteisėti, nes prieštarauja iš Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje kylantiems įsipareigojimams.

Tad prašyme Konstituciniam Teismui pateikiamas pareiškėjos pozicijos dėl Įstatymo 3 straipsnyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnyje, 5 straipsnyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtinto ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai teisinis pagrindimas, tačiau teisiškai nepagrindžiamas galimas šio teisinio reguliavimo prieštaravimas kitoms pareiškėjos nurodytoms Konstitucijos 46 straipsnio dalims – atitinkamai 1 ir 5 dalims.

5.2.2. Pareiškėja prašyme Konstituciniam Teismui atskirai pateikia argumentus dėl Įstatymo 3 ir 5 straipsniuose (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam sutarčių laisvės principui.

Pareiškėja šiame kontekste remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl sutarčių sudarymo laisvės. Prašyme nurodoma ir tai, kad sutarties laisvės principas teisės doktrinoje suprantamas kaip apimantis teisę ne tik sudaryti sutartis, bet ir jas pakeisti bei nutraukti. Tuo tarpu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pareiškėjos nuomone, paneigta ūkio subjektų teisė susitarimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, suvaržyta sutarties šalių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti pagrindinius žalio pieno pirkimo sutarties elementus – kainą, kiekį, terminus.

Taigi prašyme Konstituciniam Teismui pateikiami teisiniai argumentai pareiškėjos pozicijai dėl ginčijamo teisinio reguliavimo nesuderinamumo su iš Konstitucijoje įtvirtintos sutarčių sudarymo laisvės kylančiais reikalavimais pagrįsti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad sutarčių sudarymo laisvė – tai sukonkretinta išraiška tokių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių kaip asmens laisvė (21 straipsnis), nuosavybės neliečiamumas (23 straipsnis), asmens ūkinės veiklos laisvė (46 straipsnis) (1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati: ji suponuoja inter alia asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (užsiėmimą), sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę ir kt.

Tad pareiškėja, šiame kontekste pateikdama argumentus dėl Įstatymo 3, 5 straipsniuose (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam sutarčių laisvės principui, iš tikrųjų pateikia savo pozicijos dėl šio ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai teisinį pagrindimą.

5.2.3. Prašyme Konstituciniam Teismui taip pat atskirai pateikiami argumentai dėl Įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėja, grįsdama savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, prašymo motyvuojamojoje dalyje nurodo ne tik konstitucinį teisinės valstybės, bet ir konstitucinį teisingumo principą, ji prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį būtent konstituciniam teisinės valstybės principui. Paminėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisingumo principas yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas.

Šiame kontekste pareiškėja savo prašyme atsižvelgia į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas tam tikros ūkio srities, kurioje įtvirtinama kurių nors ūkio subjektų specifinė teisinė padėtis, santykius ir nustatydamas kitais įstatymais nustatyto šių santykių reguliavimo išimtis, privalo nustatyti ir papildomas teisines priemones, kurios užtikrintų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taip pat pažymima, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, tarp jų – teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą) principo, turinį; teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus.

Pasak pareiškėjos, jos nurodytu ginčijamu teisiniu reguliavimu vienos siauros verslo subjektų grupės, žalio pieno gamintojų, interesai yra tenkinami kenkiant labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies, vartotojų, interesams. Pareiškėja nurodo, kad pieno produktai sudaro 9 proc. vartotojų labiausiai perkamų prekių ir paslaugų, todėl dirbtinis žalio pieno pirkimo kainos palaikymas Įstatymo 3, 5 straipsniuose (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) numatytomis priemonėmis sudaro prielaidas didėti ir vartotojų dažniausiai vartojamų prekių kainoms.

Tačiau šie prašymo teiginiai iš esmės yra pagrįsti prielaidomis ir pareiškėjos svarstymais, o ne teisiniais motyvais. Pareiškėja šiuo atveju neatsižvelgia į tai, kad, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, jie yra tarpusavyje suderinti, ir tai suponuoja jų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konstitucinis principas turi būti aiškinamas nepaneigiant kito. Šiame kontekste, be kita ko, neatsižvelgiama į Įstatyme, siekiant inter alia užtikrinti žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų teisėtų interesų pusiausvyrą, įtvirtinto ginčijamo teisinio reguliavimo tikslus, inter alia nustatyti ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų perkant žalią pieną iš žalio pieno pardavėjų ir jį parduodant draudimą, prekybos antkainių ribą būtiniausiems pieno gaminiams.

Tad pareiškėja šiuo aspektu nepateikia teisinių argumentų savo pozicijai dėl Įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pagrįsti.

5.2.4. Apibendrinant pažymėtina, kad pareiškėja prašyme Konstituciniam Teismui pateikia teisinius argumentus dėl:

– Įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai;

– Įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai.

Tačiau pareiškėjos prašyme Konstituciniam Teismui nėra pateikta pozicija dėl Įstatymo 4 straipsnio atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, taip pat šiame kontekste nėra išdėstyta teisiniais motyvais pagrįsta pozicija dėl Įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5.3. Prašyme Konstituciniam Teismui taip pat atskirai pateikiami argumentai dėl Įstatymo 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame kontekste pareiškėja, be kita ko, remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu; teisiškai reguliuojant ūkinę veiklą būtina paisyti konstitucinio valdžių padalijimo principo, iš Konstitucijos kylančios visų teisės aktų hierarchijos, suponuojančios tai, kad neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris gali būti nustatytas tik įstatymu, taip pat kad neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose, nebūtų grindžiamas įstatymais.

Pareiškėja nurodo, kad žalio pieno pirkimo kaina laikytina esmine ūkinės veiklos sąlyga, tačiau Įstatyme nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų nustatomas žalio pieno kainos mažinimo daugiau nei 3 procentais pagrįstumas. Kadangi, pasak pareiškėjos, Įstatyme nėra nustatyti bendri žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrįstumo principai, specialūs kriterijai nėra nustatyti ir poįstatyminiu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju atlikti esminės ūkinės veiklos sąlygos – žalio pieno kainos – mažinimo pagrįstumo vertinimą palikta neribotai Rinkos reguliavimo agentūros diskrecijai.

Pažymėtina, kad pareiškėja šiame kontekste ne tik nepagrindžia, kodėl Įstatymo 5 straipsnyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtintas su reikalavimu pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą susijęs teisinis reguliavimas iš viso vertintinas kaip pareiškėjos cituojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje nurodytas esminių ūkinės veiklos sąlygų teisinis reguliavimas, bet ir neargumentuoja, kodėl su žalio pieno pirkimo kainos, kaip, pasak pareiškėjos, esminės ūkinės veiklos sąlygos, nustatymu susiję aspektai turėtų būti plačiau reguliuojami Įstatymu, juo labiau kad tokia pareiga kyla iš Konstitucijos. Pareiškėja nepagrindžia ir to, kad nustatytasis teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su reikalavimu pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą, nėra pakankamas (juo labiau kad kitais prašyme pateiktais argumentais teigiama, jog ginčo rinka yra teisiškai reguliuojama per griežtai). Taip pat teisiškai nepagrindžiama tai, kad Įstatymo 5 straipsnyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, susijusiu su reikalavimu pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą, negali būti pavesta įgaliotai institucijai įvertinti žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrįstumą.

Taigi pareiškėja nepateikia argumentų, kuriais šiuo aspektu teisiškai pagrįstų savo poziciją dėl Įstatymo 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui.

5.4. Prašyme Konstituciniam Teismui taip pat atskirai pateikiami argumentai dėl Įstatymo 4 straipsnio atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja šiame kontekste, be kita ko, remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, kurių padėtis vienoda, kategorijų atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais.

Pareiškėja nurodo, kad Įstatymo 4 straipsnyje nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas (dėl pieno produktų ženklinimo nurodant žalio pieno kilmės šalį) priklausomai nuo pieno perdirbėjo nacionalinės priklausomybės: nacionaliniai pieno perdirbėjai yra įpareigoti, tiekdami pieno produktus Lietuvos rinkai, nurodyti žalio pieno kilmės šalį, o užsienio valstybių pieno perdirbėjai turi teisę tiekti pieno produktus Lietuvos rinkai nenurodydami žalio pieno kilmės šalies. Taip, pasak pareiškėjos, nacionaliniai pieno perdirbėjai yra diskriminuojami, palyginti su užsienio valstybių pieno perdirbėjais, – jiems yra nustatyti papildomi įpareigojimai, susiję su pieno produktų ženklinimu, o įgyvendinant papildomus ženklinimo reikalavimus sukuriama papildoma finansinė našta nacionaliniams pieno perdirbėjams ir taip sumažinamos jų galimybės konkuruoti su užsienio pieno perdirbėjų Lietuvos rinkai tiekiama produkcija.

Pareiškėja šiame kontekste, be kita ko, atsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad asmenų diferenciacija išimtinai tik pasirinktos gyvenamosios vietos pagrindu, visoms kitoms aplinkybėms esant tapačioms, pažeidžia konstitucinį lygiateisiškumo principą. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju diferencijuotas teisinis reguliavimas taip pat yra nustatytas išimtinai nacionalinės priklausomybės pagrindu, nacionaliniams pieno perdirbėjams yra nustatyti papildomi įpareigojimai, kurie užsienio pieno perdirbėjams, tiekiantiems analogišką produkciją Lietuvos rinkai, nėra taikomi. Taip nacionaliniai pieno gamintojai atsiduria blogesnėje padėtyje nei užsienio gamintojai. Tuo tarpu nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad nacionaliniams pieno perdirbėjams nenurodant žalio pieno kilmės šalies yra daroma didesnė žala, nei tokios pat informacijos nenurodant užsienio pieno perdirbėjams. Todėl nėra teisinio pagrindo objektyviai pateisinti Įstatymo 4 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu numatytos pieno perdirbėjų diferenciacijos pagal nacionalinę priklausomybę. Be to, Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi užtikrinti vidaus rinkos veikimą ir laisvą prekių judėjimą; vienodų reikalavimų ir abipusio pripažinimo principai yra Europos Sąjungos vidaus rinkos pamatas, todėl nacionalinių pieno perdirbėjų diskriminavimas, palyginti su užsienio valstybių pieno perdirbėjais, yra nepateisinamas ir objektyviai nepagrįstas.

Taigi pareiškėja prašyme Konstituciniam Teismui pateikia teisinius argumentus savo pozicijai dėl Įstatymo 4 straipsnio atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui pagrįsti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo ištirti ir Įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, argumentų dėl jų atitikties minėtam Konstitucijos straipsniui prašyme nepateikia.

6. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašyme pateikti teisiniai argumentai, kuriais grindžiama jos pozicija dėl Įstatymo atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, nebuvo atliktas privalomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas, taip pat buvo pažeisti Seimo statute nustatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi svarstant įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka, ir dėl Įstatymo 4 straipsnio atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, Įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai.

Pareiškėjos prašymas šioje dalyje atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimus ir yra priimtinas.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina ir tai, kad pareiškėjos prašyme nepateikti teisiniai argumentai jos pozicijai dėl Įstatymo atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką pagrįsti tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, nebuvo gauta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, taip pat Vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto, kad buvo nustatytas, pasak pareiškėjos, per skubus šio įstatymo įsigaliojimas, kad per Seimo posėdį prieš balsavimą dėl įstatymo priėmimo nebuvo tinkamai patikrintas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičius, kad projekto pateikimo metu posėdžio pirmininkas nesupažindino su gautomis įgaliotų institucijų išvadomis, ir dėl Įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, Įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Įstatymo 4 straipsnio atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, Įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai.

Tad ši pareiškėjos prašymo dalis neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.

Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai Seimo narių grupei nurodytą prašymo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1, 2 dalimis, 28 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-16/2016 ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas pagal priėmimo tvarką tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, nebuvo atliktas privalomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas, taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi svarstant įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka;

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 4 straipsnis;

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3, 5 straipsniai (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija);

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnis, 5 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija).

2. Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-16/2016 ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, nebuvo gauta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto, kad buvo nustatytas, pasak pareiškėjos, per skubus šio įstatymo įsigaliojimas, kad per Lietuvos Respublikos Seimo posėdį prieš balsavimą dėl įstatymo priėmimo nebuvo tinkamai patikrintas posėdyje dalyvaujančių Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičius, kad projekto pateikimo metu posėdžio pirmininkas nesupažindino su gautomis įgaliotų institucijų išvadomis;

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnis, 5 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija);

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3, 5 straipsniai (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija);

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 4 straipsnis;

– Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnis, 5 straipsnis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija).

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė Vytautas Greičius Danutė Jočienė Pranas Kuconis Gediminas Mesonis Vytas Milius Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Dainius Žalimas