Civilinė byla Nr. e2A-723-390/2022
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00917-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.13;
3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), Rūtos Palubinskaitės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ne aukciono tvarka sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. P. ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilkaviškio skyriaus (teritorinio padalinio) 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. 19SD-1596-(14.19.137E.) „Dėl prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą“ ir atsakovės NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2021 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1SS-1176-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti atsakovę per 1 mėn. nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove 0,4034 ha ploto (dydžio) valstybinės žemės, esančios po ir aplink ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius (pastatus) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį 1995 m. spalio 3 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymo Nr. 26ŽV pagrindu; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad ginčo pastatai – nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir baigtas statyti ūkinis pastatas buvo pradėti statyti 1979 m. ir statomi tuometinio (duomenys neskelbtini) kolūkio ūkio būdu, tam buvo paskirtas ir 0,4034 ha ploto žemės sklypas (toliau ir – ginčo sklypas). Prasidėjus žemės reformai ir kolūkį pertvarkius į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, pastatai buvo perduoti į šios bendrovės balansą, o ją likviduojant, 1994 m. lapkričio 24 d. ieškovė ginčo pastatus iš likvidacinės komisijos už grynus pinigus įsigijo (nusipirko). Ieškovės nuosavybės teisė į ginčo pastatus buvo pripažinta 2008 m. teismo sprendimais ir jų pagrindu įregistruota Nekilnojamo turto registre. 1995 m. rugsėjo 7 d. ir spalio 3 d. Marijampolės apskrities valdytojo įsakymais atitinkamai Nr. 23ŽV ir Nr. 26ŽV ieškovei buvo leista pirkti ne aukciono tvarka už 3872,64 Lt kadastriniais matavimais patikslinto ploto (0,4034 ha) ginčo sklypą, kaip faktiškai naudojamą namų valdai valstybinę žemę. Ieškovė pateikė visus turimus dokumentus ginčo sklypo privatizavimui ne aukciono tvarka ir vis prašė (tiek žodžiu, tiek raštu) jai parduoti ginčo sklypą už nustatytą kainą, tačiau tarnautojai vis atidėjinėjo ir vilkino jos prašymo nagrinėjimą. 2018 metais gavo oficialius neigiamus atsakymus raštu iš teritorinio padalinio, dukart juos skundė į centrinį atsakovės aparatą, tačiau ir iš jo atsakymai buvo neigiami. Kad tarnautojų neveikimą galinti skųsti teismui ieškovė nesupratusi iki konsultacijų su advokatu 2021 metais. Visą šį ginčų laikotarpį ieškovė nuosekliai siekusi nusipirkti (įgyti) ginčo sklypą savo nuosavybėn. Nuo pat jų įsigijimo 1994 m. ieškovė ginčo pastatais naudojosi ir naudojasi iki šių dienų pagal jų paskirtį.
3. Atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad jau veikiant NŽT, oficialiai raštu ieškovė nagrinėjamu klausimu į atsakovės padalinį Vilkaviškio skyrių kreipėsi 2018 ir 2021 metais ir jai buvo parengti bei išsiųsti motyvuoti atsakymai. Atsakovės vertinimu, pati ieškovė nebuvo reikiamai aktyvi ir rūpestinga tam, kad būtų realiai įvykdytas apskrities viršininko įsakymas dėl leidimo ieškovei pirkti ne aukciono tvarka ginčo žemę namai valdai pagal iki 1999 m. birželio 10 d. galiojusias 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtintas valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles. Nuo 1999 m. birželio 10 d. įsigaliojo 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos naujos redakcijos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos taisyklės. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ginčo žemė po ieškovės pastatais ir aplink juos (namų valdai) gali būti parduota tik aukciono tvarka. Atsakovė 2018 m. sausio 31 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. vietoje patikrino faktinę situaciją, fiksavo ginčo pastatų ir ginčo žemės būklę bei (ne)naudojimo pobūdį, pripažino ir šiuo metu pripažįsta, jog ginčo pastatų paskirtis, faktinė būklė ir naudojimas atitinka duomenis apie juos, įregistruotus Nekilnojamo turto registre (Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai Nr. Nr. FD-65-(5.63) ir Nr. FD-576-(14.19.141), pagrindo reikalauti ieškovės pastatus pripažinti išnykusiais, nugriautais ar kitaip sunaikintais ir kartu su daiktinėmis teisėmis į juos išregistruotinais iš Nekilnojamo turto registro, atsakovė pripažįsta neturinti. Ieškovės ginčijami byloje raštai (atsakymai į jos skundus) yra teisėti ir pagrįsti.
5. Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija savarankiškų reikalavimų šalims byloje nepareiškė, su ieškiniu visiškai sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai. Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tęsti ir užbaigti 1995 m. spalio 3 d. Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. 26ŽV pradėtą 0,4034 ha ploto valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (namų valdos), esančio(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškove M. P. suprojektuoto 0,4034 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono sutartį. Civilinę bylą dalyje - dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. 19SD-1596-(14.19.137E.) „Dėl prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą“ ir atsakovės išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2021 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1SS-1176-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, nutraukė. Priteisė iš atsakovės ieškovei 325 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą ne aukciono tvarka, taikymo.
8. Pažymėjo, jog nepaisant po ieškovės subjektyvinės teisės įgijimo (pripažinimo) įvykusių nagrinėjamų valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono tvarka visuomeninių santykių teisinio reguliavimo pasikeitimų (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Taisyklėmis), ieškovės subjektinė teisė išsipirkti iš valstybės ginčo žemę ne aukciono tvarka nebuvo ir nėra panaikinta naujuoju reguliavimu (jo įvedimu), kadangi šis, naujasis teisinis reguliavimas, galioja tik į priekį, jis nepanaikina civilinių subjektinių teisių, teisėtai ir sąžiningai įgytų pagal pripažintą netekusiu galios lig tol galiojusį teisinį reguliavimą, kitaip tariant, ir pasibaigus tam tikro įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo teisėtai, remiantis šiuo įstatymu, įgyta (nustatyta, pripažinta), bet dėl tam tikrų priežasčių subjekto nebuvo įgyvendinta šiam įstatymui galiojant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000 ir kt.).
9. Byloje nėra ginčo dėl Marijampolės apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 23ŽV ir 1995 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 26ŽV teisėtumo. Šie individualūs administraciniai teisės aktai, teismo vertinimu, ne tik nustatė (pripažino) ieškovei civilinę subjektinę teisę pirkti ginčo žemę ne aukciono tvarka, bet ir sukūrė ieškovei teisėtą (iš jų, administracinių teisės aktų, kilusį) lūkestį, kad ši jos teisė bus pripažįstama bei ginama ir ateityje, ir ji, ieškovė, pastatų savininkė, nepraras teisės įgyti (gauti) aptariamą nuosavybę, ieškovei elgiantis sąžiningai (jos sąžiningumo atsakovė byloje neginčijo, juo abejoti teismui neduoda pagrindo ir jokie kiti bylos duomenys), turi būti ginama ne tik jos civilinė subjektinė teisė, bet ir aptartas teisėtas lūkestis.
10. Dėl ginčo pastatų faktinės būklės ir jos reikšmės ieškovės civilinei subjektinei teisei, teismas nurodė, kad ginčo žemėje yra ieškovei priklausantis ūkinis pastatas bei gyvenamojo namo pastato laikančiosios konstrukcijos – pamatai, šios konstrukcijos yra virš žemės paviršiaus arba lygiai su juo, kartu nėra duomenų, kad šios konstrukcijos atsirado statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti ieškovei priklausančių pastatų, esančių ginčo žemėje, išnykimo fakto. Teismo nusprendė, kad ieškovė turi galiojančią civilinę subjektinę teisę be aukciono pirkti iš valstybės ginčo žemę, reikalingą jos pastatams eksploatuoti.
11. Nenustatęs ieškovės neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl ginčo žemės ir pastatų ant jos naudojimo, vien dėl to, kad vienas iš statinių – nebaigtas statyti gyvenamasis namas (jo pamatai) yra apgriuvęs, o ginčo žemė didžiąja dalimi dar nėra naudojama pastatams (gyvenamajam namui) eksploatuoti, teismas nusprendė, jog atsakovės sprendimas modifikuoti teisinę bei faktinę padėtį ir nepripažinti ieškovės teisėtai įgytos ir nepasibaigusios civilinės subjektinės teisės šiuo atveju yra netesėtas bei nepagrįstas ir ieškovei sukelia neproporcingai didelę žalą, ir ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę parduoti jai ne aukciono tvarka ginčo žemę pripažino pagrįstu ir tenkino.
12. Dėl termino nustatytinos atsakovei prievolės parduoti ne aukciono tvarka ieškovei ginčo žemę įvykdymui nustatymo, teismas nurodė, kad iki ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti atliktos administracinės procedūros, kurias vykdys ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys: matininkai, VĮ registrų centras, notaras, be to, administracinėms procedūroms teisės aktais nustatytas griežtas eiliškumas. Teismo vertinimu, sprendimu negali būti sukurta tokia teisinė situacija, kad susiklosčius ne dėl atsakovės kaltės tam tikrai faktinei situacijai, ji, privalėdama vykdyti teismo sprendimą, turėtų pažeisti viešosios teisės normas. Todėl ieškovės reikalavimo dalis įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos netenkino.
13. Teismas pažymėjo, kad abu ieškovės skundžiami raštai nėra individualūs administraciniai teisės aktai, kurie ieškovei būtų objektyviai sukėlę atitinkamas teisines pasekmes. Todėl šis (pirmasis) ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
14. Kadangi patenkinamas vienas iš dviejų savarankiškų ieškinio materialiųjų reikalavimų, teismas ieškovei pripažino teisę į pusės (1/2 dalies) procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, t. y. 325 Eur, abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šiuo metu ginčo sklypas, kurį atsakovė teismo sprendimu įpareigota parduoti, yra laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, t. y. dar nėra suformuoto nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (sutarties objekto). Ginčo sklypo žemės planas yra sudarytas 1995 m. ir visiškai neatitinka pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reglamentuojančių žemės planų sudarymo, reikalavimų. Pažymėtina, jog dar iki civilinės bylos nagrinėjimo ieškovei ne vieną kartą žodžiu buvo paaiškinta, jog dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ji kaip iniciatorė pirma turi kreiptis į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorių, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimus dėl žemės sklypo suformavimo, ar neformavimo. Ieškovė netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą t. y. pirmiausiai turėjo kreiptis į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizatorių – Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją dėl valstybinio žemės sklypo suformavimo, o šiai atsisakius atlikti žemės sklypo formavimo procedūras – kreiptis į teismą, įtraukiant į procesą atsakove Vilkaviškio savivaldybės administraciją.
1.2. Teismas vadovavosi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMzIzLTUwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3323-503/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3323-503/2018">2-3323-503/2018</a>, Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi apeliacinėje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTYxLTY1Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-161-657/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-161-657/2019">2A-161-657/2019</a>. Tačiau minima byla ir nagrinėjama byla nėra tapačios, nes minimoje byloje ginčo žemės sklypas yra kaimo teritorijoje, o šios bylos ginčo žemės sklypas yra miestelio teritorijoje. Tai yra esminis skirtumas, kadangi teisės aktai numato, jog miestelių teritorijose žemės sklypus formuoja savivaldybių administracijos, o kaimiškose teritorijose – Nacionalinė žemės tarnyba, o tai reiškia, jog šiuo atveju įstatymo leidėjas numatęs, jog visos žemės administravimo procedūros (tiek žemės sklypo formavimas, tiek suformuoto žemės sklypo pardavimas) sutelktos vienos institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje, todėl 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMzIzLTUwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3323-503/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3323-503/2018">2-3323-503/2018</a>, kuriuo nurodoma tęsti ir užbaigti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pirkimo pardavimo procedūras yra logiškas bei aiškiai įvykdomas, priešingai nei šioje byloje.
1.3. Teismas, sprendimu įpareigodamas atsakovę tęsti ir užbaigti 1995 m. spalio 3 d. Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. 26ŽV pradėtą ginčo sklypo pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą, nepaaiškino kaip turėtų būti įgyvendinamas priimtas sprendimas. Ateityje gali susiklostyti tokia situacija, jog atsakovė, dėl objektyvių priežasčių negalėdama įgyvendinti sprendimo, gali patirti neigiamas teisines pasekmes, kadangi tokio sprendimo įgyvendinimas priklauso ne tik nuo atsakovės valios, bet ir nuo kitos, nepavaldžios atsakovei institucijos – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų, formuojant ginčo žemės sklypą.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi galiojančią civilinę subjektinę teisę be aukciono pirkti iš valstybės ginčo žemę, reikalingą jos pastatams eksploatuoti. Tik nustačius, kad statiniai yra išnykę ir nenaudojami bei negali (nesalės) būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamo turto registre įrašytą jų tiesioginė paskirtį, negali būti atkurti, galima daryti išvadą, kad žemės sklypui (namų valdai) apie tokį statinį formuoti nėra (nelikę) teisinių prielaidų.
2.2. Teismas nustatė, jog ginčo žemės sklypas nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas po teismo sprendimo yra neapibrėžtas terminu, naujo žemės sklypo plano parengimas, atitinkantis galiojančių teisės aktų reikalavimus, galės būti atliktas po teismo sprendimo ir tai niekaip nepažeidžia teisės aktų ir nėra kliūtis ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
2.3. Teismas sprendime pakankamai aiškiai ir motyvuotai leido šalims suprasti, kokie veiksmai turės būti atliekami toliau, be kita ko, atsakovė, iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo galės paaiškinti ieškovei, kur reikia kreiptis, kadangi pati atsakovė bus suinteresuota užbaigti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, kad įvykdytų teismo sprendimą. Teismo sprendimas yra aiškus, įmanomas įvykdyti. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra tik atsakovės gynybinė versija, deklaratyvūs teiginiai.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė Savivaldybės administracijos funkcijai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo inicijavimo bei organizavimo, tačiau byloje ginčas kilo ne dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos funkcijų nevykdymo ar pareigų neatlikimo, bet dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl remtis šiuo argumentu byloje neaktualu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės
19. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad 1994 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos protokolo Nr. 5 bei tos pačios dienos nekilnojamų daiktų priėmimo-perdavimo akto pagrindu, sumokėjusi komisijos nustatytą kainą, ieškovė nusipirko bei pradėjo valdyti ir naudoti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus : a) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 3997-9023-8014, naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos baigtumas – 9 proc. (pakloti betono blokų pamatai, silikatinėmis plytomis sumūrytas cokolis bei sumontuota iš gelžbetoninių plokščių rūsio aukšto perdanga), susidėvėjimas – 14 proc. (šiuo metu – 20 proc.), statybos pradžios metai - 1979; b) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, baigtumas – 100 proc., nusidėvėjimas – 14 proc. (šiuo metu – 30 proc.), statybos pradžios metai - 1979 (2008 m. sausio 31 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-633/2008 (1 t., b. l. 57-58), 2010 m. birželio 28 d. to paties teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-668-305/2010 (1 t., 59-60), ginčo žemės Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 39/4581, uždaros akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Vilkaviškio architektūros biuro 1995 m. parengto ginčo žemės sklypo ribų (geodezinio) plano (1 t., b. l. 64-74) duomenys, 2021 m. balandžio 27 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas (1 t., b. l. 13-14).
20. 1995 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. 23ŽV ir 1995 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 26ŽV (geodeziniais matavimais patikslinus plotą) ieškovei buvo leista pirkti ne aukciono tvarka namų valdai naudojamą 0,4034 ha ploto ginčo žemės sklypą už 3872,64 Lt (1 t., b. l. 15, 61-63). 1995 m. ieškovės prašymu buvo parengtas geodezinis ginčo žemės sklypo ribų planas (toliau ir – sklypo planas), kuris 1995 m. spalio 20 d. buvo suderintas su Vilkaviškio rajono architektu bei 1995 m. spalio 24 d. – su Vilkaviškio rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba (1 t., b. l. 25, 27), 1996 m. vasario 1 d. parengtas naujas sklypo planas su užfiksuotais sklypo bei ant jo esančių ginčo pastatų kadastro duomenimis (1 t., b. l. 17, 26), tą pačią dieną sudaryta Namų valdos techninės apskaitos byla (Inv. Nr. (duomenys neskelbtini)) (tie patys punkte 6 išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys duomenys, o taip pat Marijampolės apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 23ŽV su priedu, 1995 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 26ŽV su priedu).
21. 2004 m. lapkričio 12 d. ginčo pastatams atlikti kadastriniai matavimai, kurių duomenys bei ieškovės nuosavybės teisė į ginčo pastatus įregistruoti Nekilnojamo turto registre 2008 m. balandžio 21 d. ir 2010 m. rugpjūčio 13 d., pagrindas – Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 ir 2010 m. birželio 28 d. sprendimai, 2004 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla Nr. 39/4581 (2021 m. balandžio 27 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas, namų valdos techninės apskaitos byla) (1 t., b. l. 13-14, 16-27, 57-58, 59-60).
22. 1996 metais, gavusi ginčo žemės Namų valdos techninės apskaitos bylą, ieškovė eilę kartų kreipėsi su prašymu toliau tęsti ginčo žemės privatizavimo procedūras į tuometinę Marijampolės apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Vilkaviškio rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą, o nuo 2010 m. – į atsakovę, perėmusią minėtos tarnybos teises ir pareigas, tačiau iškilo ginčai su tarnautojais dėl ginčo žemės namų valdos techninės apskaitos bylos, tame tarpe ir geodezinio sklypo plano, tinkamumo tolimesnėms procedūros, privatizuotinos ginčo žemės ploto bei ir ieškovės teisių į ginčo žemės privatizavimą aplamai, todėl tolimesnės ginčo žemės pardavimo ieškovei procedūros nebuvo vykdytos, ginčo žemės sklypas iki sprendimo priėmimo dienos nėra suformuotas pagal šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo reikalavimus, jo buvimo vieta (duomenys neskelbtini) miestelio kadastro žemėlapyje yra aiški, žemėlapyje ji pažymėta kaip laisva valstybinė žemė.
23. 2021 m. gegužės 3 d. rašytiniu prašymu dėl ginčo žemės jai pardavimo ieškovė kreipėsi į atsakovės teritorinį padalinį Vilkaviškio skyrių, kuris 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. 19SD-1596(14.19137E.) prašymo nepatenkino. Nustatyta, kad ieškovė tokį veiksmą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka apskundė centrinei atsakovės įstaigai, kuri 2021 m. liepos 30 d. raštu Nr. 1SS-1176-(5.59E.) ieškovės prašymo taip pat nepatenkino argumentuodama, kad ieškovės valdomų nuosavybės teise pastatų ginčo žemėje faktinė fizinė būklė neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono tvarkai.
24. Ieškovė gindama savo teises kreipėsi į teismą ir prašė: a) panaikinti atsakovės NŽT Vilkaviškio skyriaus (teritorinio padalinio) 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. 19SD-1596-(14.19.137E.) „Dėl prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą“ ir atsakovės NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2021 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1SS-1176-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; b) įpareigoti atsakovę per 1 mėn. nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove 0,4034 ha ploto (dydžio) valstybinės žemės, esančios po ir aplink ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius (pastatus) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį 1995 m. spalio 3 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymo Nr. 26ŽV pagrindu.
25. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir iš dalies tenkindamas ieškovės pareikštus reikalavimus įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsti ir užbaigti 1995 m. spalio 3 d. Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. 26ŽV pradėtą 0,4034 ha ploto valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškove suprojektuoto 0,4034 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono sutartį. Teismas kitų ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų dalyje bylą nutraukė.
26. Apeliantė apeliacinio skundo motyvais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų argumentuodama tuo, kad ieškovė keldama reikalavimus atsakovei pasirinko netinkamą gynimo būdą, o teismas priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė. Apeliantės nuomone, teismas priėmė neįvykdomą sprendimą ir nepaaiškino jo įvykdymo tvarkos, o taip pat teigia, kad vykdant teismo sprendimą atsakovas galėtų patirti neigiamas pasekmes.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1. 138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštais reikalavimais iš esmės siekė apginti savo pažeistas teises ir kėlė reikalavimą atsakovei dėl įpareigojimo tęsti ir užbaigti jau pradėtą procedūrą dėl jau minėto žemės sklypo išsipirkimo iš valstybės be aukciono ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tokį teisinį pagrindą ginti savo teises pasirinko ieškovė. Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovei subjektinė teisė išsipirkti iš valstybės ginčo žemę ne aukciono tvarka nebuvo ir nėra panaikinta įvestu naujuoju reglamentavimu, apie kurį apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo savo sprendimo 17 punkte, teismo nagrinėjančio bylą buvo pagrįstai atmesti apeliantė argumentai, kad įstatymų leidėjui pripažinus netekusiais galios teisės aktus, pagal kuriuos ieškovė buvo įgijusi civilinę subjektinę teisę išsipirkti iš valstybės ne aukciono tvarka ginčo žemę, ir ieškovės ginčo pastatams neatitinkant nauju teisiniu reguliavimu nustatytų reikalavimų jiems (norint pirkti jų eksploatavimui reikalingą valstybinę ne žemės ūkio paskirties žemę ne aukciono tvarka), ieškovė vien dėl to (teisinio reguliavimo pasikeitimo) yra praradusi aptariamą civilinę subjektinę teisę ir ginčo žemę gali (turėtų) pirkti tik aukcione. Tokius pačius argumentus apeliantė kelia ir savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija juos laiko nepagrįstais ir dėl to nepasisakydama plačiau atmeta.
29. Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad byloje ginčo dėl Marijampolės apskrities valdytojo 1995m. rugsėjo 7d. įsakymo Nr. 23ŽV ir 1995m. spalio 3d. įsakymo Nr. 26ŽV teisėtumo nekyla. Nustatyta, kad tokie priimti administraciniai aktai nėra nuginčyti ir galioja. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog aptarti aktai suteikia teisę ieškovei pirkti ginčo žemę ne aukciono tvarka bei ieškovė pareikštu ieškiniu remdamasi teisėtų lūkesčių principu gina savo pažeistą subjektinę teisę.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemėje yra ieškovei priklausantis ūkinis pastatas bei gyvenamojo namo pastato laikančiosios konstrukcijos – pamatai, šios konstrukcijos yra virš žemės paviršiaus arba lygiai su juo. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis negalima pripažinti, kad aptartos konstrukcijos atsirado statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais pagrįstai nepripažino ieškovei priklausančių pastatų, esančių ginčo žemėje išnykimo fakto. Atsakovė tokio fakto paneigimui patikimų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl yra teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi galiojančią civilinę subjektinę teisę be aukciono pirkti iš valstybės ginčo žemę, reikalingą pastatų naudojimui.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė savo teises gynė tinkamai, jos pasirinktą teisių gynimo būdą pagrįstai pripažino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. CPK 273 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad atsakovė įpareigota tęsti ir užbaigti 1995 m. spalio 3d. Marijampolės apskrities valdytojo įsakymu Nr. 26 ŽV pradėtą 0,4034 ha ploto valstybinės kitos paskirties ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo iš valstybės be aukciono procedūrą ir sudaryti su ieškove dėl šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiam priimtam sprendimui įvykdyti reikia tęsti ir užbaigti jau pradėtas procedūras dėl žemės sklypo išsipirkimo iš valstybės, kad vėliau būtų galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas ir įvykdytas, taigi nepagrįstai apeliantė tvirtina, kad teismas priėmė neįvykdomą sprendimą.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 278 straipsnį sprendimą priėmęs teismas, jeigu jis neaiškus, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Taigi, ši teisės norma nurodo būdą, kaip teismas gali pašalinti šių reikalavimų neatitinkančio sprendimo trūkumus, taip pat atvejus, kada galima juos pašalinti. Byloje priimtas sprendimas ir jo esmė yra pakankamai aiški, todėl jį vykdant problemų neturėtų kilti. Apeliantė be pagrindo abejoja, kad vykdant teismo sprendimą patirtų neigiamas pasekmes.
33. Į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kurie yra reikšmingi sprendžiant tarp šalių iškilusiam ginčui yra atsakyta. Kiti apeliantės argumentai galutiniam tarp šalių ginčui spręsti neturi teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a> ir kt.).
34. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Apeliacinės instancijos teisme šalys neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė
Edita Šliumpienė