Pareiškimo Nr. DOK-735/2020
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu H. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 metų) 2271 straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 metų) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šias bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas; veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 2271 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
3. H. D. pagal šiuos teismo nuosprendžius jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka pataisos namuose ir yra atlikęs dvidešimt metų šios bausmės.
4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsniu, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2019 m. spalio 21 d. teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
5. Vadovaudamasi BK 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3601 straipsniu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi teikimo netenkino.
6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Pareiškimu nuteistasis H. D. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo atnaujinti bylą BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl aiškiai netinkamo BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo ir, ištaisius pirmiau nurodytas Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (aiškiai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą), tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. spalio 21 d. teikimą – pakeisti H. D. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjai nurodo:
8. Teismai, spręsdami laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu klausimą, plečiamai taikė kriterijus, nurodytus BK 51 straipsnio 2 dalyje, nes atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dėl daugumos nusikaltimų neigė savo kaltę. Toks plečiamasis teisės aiškinimas nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais neleistinas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai – draudimui bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save.
9. Be to, padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nes Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. spalio 21 d. teikime remiamasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys, kurios pagrindu buvo teikiama 2019 m. spalio 18 d. Socialinio tyrimo išvada NR. 62-4207, paremta tuo, jog H. D. nedirba. Kadangi teikimo nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad H. D. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. įsidarbino, teismai negalėjo remtis tokiu pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kuris atliktas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurios po teikimo padavimo pasikeitė. Negana to, apeliacinės instancijos teismas atmetė ir gynėjo prašymą atsižvelgti į tai, kad skundo nagrinėjimo metu H. D. jau nebeturėjo galiojančių nuobaudų.
10. Teismai nukrypo nuo praktikos, suformuotos šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjkyLTY1NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-292-654/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-292-654/2019">1S-292-654/2019</a>, 1S-284-616/2019, 1S-283-870/2019, 1S-252-870/2019), o to motyvai dėl neva skirtingų bylų faktinių aplinkybių ir nuteistųjų asmenybių nesutapimų nėra tinkami, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra skiriama už tos pačios kategorijos labai sunkius nusikaltimus, ir šiuo aspektu H. D. padėtis jeigu ir skyrėsi nuo tų asmenų, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuotu laisvės atėmimu, tai tik į teigiamą pusę (tiek socialinių ryšių, tiek ir civilinių ieškinių atlyginimo, tiek ir kitų BK 51 straipsnio 2 dalies kriterijų prasme).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
11. Nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
12. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra teisiškai reglamentuotas procesas, kuris galimas tik BPK tiksliai nurodytais pagrindais bei tvarka, esant tam tikroms sąlygoms. Pagal BPK XXXIV skyriaus 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
13. Nuteistojo H. D. ir jo gynėjo pareiškime nurodytas baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas – BPK 451 straipsnio 3 punktas, tačiau iš pareiškimo turinio matyti, kad prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą susijęs su bausmės sumažinimu, nesutinkant su teismų sprendimais, kuriais, taikant BK 51 straipsnio 2 dalį, atsisakyta nuteistajam H. D., atliekančiam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeisti šią bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme. Tačiau BPK 451 straipsnyje toks bylos atnaujinimo pagrindas, taip pat ir procesas nėra nustatytas, vadinasi, ir nagrinėti bylą nėra teisinio pagrindo.
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimai dėl bausmės sumažinimo atnaujintoje baudžiamojoje byloje nagrinėjami, kai yra pagrindas matyti, jog netinkamai taikyti BK 63–65 straipsniai, reglamentuojantys bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, bausmių subendrinimą, ar amnestijos aktas (BPK 451 straipsnio 3, 5 punktai). Pažymėtina, kad pareiškėjų keliamą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą, jo nagrinėjimo tvarką (procesą) reglamentuoja BK 51 straipsnio 2 dalis, BPK 3601 straipsnis, kuriuose nustatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl tokios jam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą (spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti); ši apygardos teismo nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju būtent tokia BPK reglamentuota tvarka apygardos teisme ir buvo išnagrinėtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o nuteistajam H. D. ir jo gynėjui apskundus apygardos teismo nutartį, jos teisėtumą ir pagrįstumą išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Taigi klausimą dėl H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę išnagrinėjo dvi teismų instancijos, nuteistojo teisė apskųsti, jo vertinimu, nepagrįstą žemesnės instancijos teismo nutartį buvo įgyvendinta. Be to, pažymėtina, kad BVK 1671 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta galimybė nuteistajam pakartotinai teikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo H. D. ir jo gynėjo pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą nėra teisinio pagrindo (BPK 451 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Dalia Bajerčiūtė
