Nr. DOK-5734
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06351-2020-9(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 15 d. gautu pareiškėjo M. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis, kuria atmestas jo skundas dėl antstolio veiksmų.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-5734
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06351-2020-9(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 15 d. gautu pareiškėjo M. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis, kuria atmestas jo skundas dėl antstolio veiksmų.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjo M. P. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas:1) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl antstoliui numatytų reikalavimų vykdant skolininkui paskirtos baudos išieškojimo procesą. Teismas nevertino, kad antstolis, prieš priimdamas patvarkymą, turėjo tinkamai nustatyti ir pagrįsti, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių tam tikrais periodais buvo vykdoma netinkamai, t. y. surašyti teismo sprendimo neįvykdymo aktus; 2) pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi 2020 m. sausio 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, kuris yra panaikintas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi; 3) pažeidė CPK 147–148 straipsnius ir dėl jų taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad laikinąsias apsaugos priemones gali pakeisti ir aiškinti tik jas taikęs teismas. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuria teismas be jokio pagrindo de facto pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, išaiškinęs, kad bendrovei nustatytas ne tik draudimas nenaudoti įrangos, bet ir aktyvūs veiksmai – demontuoti įrangą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis turi prejudicinę galią, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią prejudicinės galios taisyklė netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas
