(S) Nr. DOK-808
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00776-2021-2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 7 d. paduotu pareiškėjo M. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti jam bankroto bylą ir atmestas jo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto atitikties Konstitucijai. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
(S) Nr. DOK-808
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00776-2021-2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 7 d. paduotu pareiškėjo M. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti jam bankroto bylą ir atmestas jo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto atitikties Konstitucijai. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjo paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad klausimą dėl teisės aktų neprieštaravimo Konstitucijai sprendžia išimtinai tik Konstitucinis Teismas. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį pagrįstomis teismo abejonėmis dėl taikytino teisės akto konstitucingumo neturi būti laikomos subjektyvios teismo abejonės. Tokios abejonės turi būti pagrįstos teisiniais argumentais ir tinkamai motyvuotos (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas, nustatęs, kad fizinio asmens bankroto byla negali būti iškelta fiziniam asmeniui, kuris yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, nepaisė Konstitucijos normų ir principų. Šiuo atveju teismai, pažeisdami kompetenciją, patys nusprendė, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto ir 10 straipsnio 7 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir nenurodė teisinių argumentų, kurie patvirtintų, jog nėra pagrindo dėl šių teisės normų atitikties Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad FABĮ nuostatos užkerta kelią kreditoriams reikšti tuos pačius reikalavimus abiejose bylose, jei tokios būtų užvestos, pareiškėjo nuomone, nepaneigia šių nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad reikalavimas bankrutuojančios individualios įmonės savininkui „pereiti“ tiek per individualios įmonės, tiek per fizinio asmens bankroto procedūras yra antikonstitucinis. Tokiu būdu nebuvo pašalintos abejonės dėl FABĮ nuostatų galimo antikonstitucingumo. Tai lėmė nepagrįstą teismų atsisakymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Todėl kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė
