Kasacinio skundo Nr. 2P-656/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54295-2015-6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo I. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis I. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis dėl I. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnį, 182 straipsnį), pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 302 straipsnių, apeliacinės instancijos teismas – BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. 2P-656/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54295-2015-6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo I. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis I. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis dėl I. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnį, 182 straipsnį), pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 302 straipsnių, apeliacinės instancijos teismas – BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas skunde grindžiamas lakoniškais teiginiais, kad neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, teisiamojo posėdžio metu nepašalintos visos abejonės, neįvertinti duomenys, patvirtinantys, jog nuteistasis jam inkriminuotų nusikaltimų darymo metu buvo ne nusikaltimų darymo vietoje – Marijampolės pataisos namuose, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, t. y. nesutinkama su įrodymų tyrimu bei vertinimu ir jų pagrindu teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasaciniame skunde plačiai aprašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 182 straipsnio taikymo, tačiau jame aiškių teisinių argumentų, kodėl teismai šį BK straipsnį taikė netinkamai, nėra išdėstyta. Kasacinio skundo teiginiai dėl teismų padarytų esminių BPK 20, 302 straipsnių pažeidimų yra abstraktūs ir deklaratyvūs, grindžiami teismų atlikto įrodymų (nuteistojo parodymų, 2017 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvados) vertinimo kritika, nurodant, kaip turėjo būti įvertinti šie įrodymai.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).
Pažymėtina, kad kasacinis skundas, kuriame kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinamas ne tais atvejais, kai jame vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus, o tik tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk1LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-395-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-395-489/2016">2K-395-489/2016</a>, 2K-406-507/2016, 2K-385-507/2016).
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos peržiūrėti bylą apeliacine tvarka, neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl skunde nurodytų dokumentų įrodomosios reikšmės, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau neargumentuojama, kokių konkrečiai esminių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo. Kasaciniame skunde šiuo aspektu vien dėstomos nuteistojo I. G. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką aplinkybės ir deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai išsamiai patikrino apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvuoto bylos įrodymų vertinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktas, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo I. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis
