Dėl kurios ieškovas teikė apeliaciją, paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo netenkinta pareikštų reikalavimų

Nr. 3P-1673/2019

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00816-2018-5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 2 d. gautu ieškovo V. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus pripažinti, kad preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta nepagrįstai ir pripažinti sutartį galiojančia bei pripažinti neteisėtu žemės nuomos sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl žemės sutarties nutraukimo prieš terminą atsakovo iniciatyva pagrįstumą, t. y. sprendimo dalį, dėl kurios ieškovas teikė apeliaciją, paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo netenkinta pareikštų reikalavimų. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą taikė atskirai nuo CK 6.217 straipsnio, todėl faktą, jog atsakovas ilgiau kaip tris mėnesius nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, vertino esminiu sutarties pažeidimu, nors šią aplinkybę privalėjo vertinti pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Teismas ginčui išspręsti nepagrįstai netaikė favor contractus principo, neanalizavo šio principo ir esminio sutarties pažeidimo pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą santykio; pirmenybę teikė sutarties nutraukimui, nors kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad pirmenybė teikiama sutarties išsaugojimui. Kasaciniame skunde keliamas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CK 6.130 bei 6.131 straipsnių taikymo klausimas, sprendžiant dėl nuomotojo galimybės nutraukti žemės nuomos sutartį dėl ilgiau kaip tris mėnesius nesumokėto nuomos mokesčio, kai nuomotojas skolingas nuomininkui ir skola gerokai viršija nesumokėtą nuomos mokestį, todėl prievolė jį sumokėti gali baigtis įskaitymu. Kaip pagrindu kasacijai remiamasi argumentais dėl įrodymų įvertinimo taisykles nustatančių proceso teisės normų pažeidimo ir neatskleistos bylos esmės; pažymima, kad teismas neįvertino bylos rašytinio įrodymo, t. y. pašto perlaidos, kuria ieškovas išsiuntė atsakovui nesumokėtą nuomos mokestį, nenustatė aplinkybių, susijusių su atsakovo banko sąskaitos uždarymu, todėl liko neįvertintas esminis bylos įrodymas ir nenustatytos esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Be to, teismas pažeidė ir CPK 314 straipsnį, formaliai pasisakė dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nukrypo nuo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CK 6.217 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nenagrinėjama prašymo taikyti skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. M. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. spalio 2 d. Swedbank AB sumokėtą 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski