Kasacinio skundo Nr. DOK-948/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48310-2018-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo V. Š. kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti.
Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3-5 dalių reikalavimus. Nuteistasis nurodo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų (policijos pareigūnų) dalyvavimo laipsnį ir skatinamąjį pobūdį, nėra teisinio pagrindo konstatuoti jo veikoje buvus papirkimo subjektyviąją pusę, t. y. veikimą tiesiogine tyčia. Pasak nuteistojo, visais atvejais, esant bet kokioms asmens užuominoms, prašymams, siūlymams, jog gali būti duodamas kyšis, pareigūnas pirmiausia turi taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju pareigūnas neišreiškė nedviprasmiško ir adekvataus įspėjimo nuteistojo atžvilgiu ir tapo dominuojančia pokalbio šalimi, teiravosi apie kyšio formą, uždavė atsakymą menančius bei provokuojančio pobūdžio klausimus, kurstė tolesnį pokalbį šia tema.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-948/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48310-2018-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo V. Š. kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti.
Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3-5 dalių reikalavimus. Nuteistasis nurodo, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų (policijos pareigūnų) dalyvavimo laipsnį ir skatinamąjį pobūdį, nėra teisinio pagrindo konstatuoti jo veikoje buvus papirkimo subjektyviąją pusę, t. y. veikimą tiesiogine tyčia. Pasak nuteistojo, visais atvejais, esant bet kokioms asmens užuominoms, prašymams, siūlymams, jog gali būti duodamas kyšis, pareigūnas pirmiausia turi taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju pareigūnas neišreiškė nedviprasmiško ir adekvataus įspėjimo nuteistojo atžvilgiu ir tapo dominuojančia pokalbio šalimi, teiravosi apie kyšio formą, uždavė atsakymą menančius bei provokuojančio pobūdžio klausimus, kurstė tolesnį pokalbį šia tema.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Šiuo atveju paduotame skunde nuteistasis neigia savo kaltę, teigdamas, kad nebuvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę bei buvo toliau pareigūnų provokuojamas. Taigi, iš kasacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės yra keliami ne teisės aiškinimo ar taikymo, bet fakto klausimai, ginčijant teismų nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, tuo tarpu tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nenurodyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Pranas Kuconis
Tomas Šeškauskas