(S)
Nr. DOK-534
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06058-2021-5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2023 m. sausio 26 d. paduotu trečiųjų asmenų V. T., M. G. ir UAB „Gavera“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Tretieji asmenys V. T., M. G. ir UAB „Gavera“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų UAB „Rasa“ ir V. U. ieškinys dėl atsakovės UAB „Uno“ valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
(S)
Nr. DOK-534
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06058-2021-5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2023 m. sausio 26 d. paduotu trečiųjų asmenų V. T., M. G. ir UAB „Gavera“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Tretieji asmenys V. T., M. G. ir UAB „Gavera“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų UAB „Rasa“ ir V. U. ieškinys dėl atsakovės UAB „Uno“ valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Trečiųjų asmenų kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Pagrindžiant šių teisinių pagrindų egzistavimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Taip pat kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
Trečiųjų asmenų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 19 straipsnio 10 dalį, CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai pripažino negaliojančiais ginčijamus atsakovės valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Trečiųjų asmenų nuomone, ginčijamais nutarimais ieškovų teisė į informaciją nebuvo pažeista, nes jie nebuvo pareiškę ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informaciją, taigi, neturėjo teisinio suinteresuotumo reikalauti pripažinti ginčijamus nutarimus negaliojančiais. Teismai netyrė bylos aplinkybių šiuo aspektu ir dėl ieškovų teisinio suinteresuotumo nepasisakė; 2) teismai netinkamai aiškino ir taikė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, CK 1.137 straipsnio 2 dalį, 2.87 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad akcininko teisė į informaciją yra neribota ir kad ginčo nutarimais buvo pažeista ieškovės (akcininkės) UAB „Rasa“ teisė į informaciją. Ieškovo (valdybos nario) teisės į informaciją pažeidimo faktas negali būti laikomas ir ieškovės (akcininkės) UAB „Rasa“ teisės pažeidimu, nes akcininko teisė į informaciją yra siauresnės apimties, be to, ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl informacijos pateikimo, todėl jos teisė negalėjo būti pažeista. Teismai tinkamai neįvertino, kad ieškovas, kaip atsakovės valdybos narys, savo teise į informaciją naudojosi nesąžiningai ir ne pagal paskirtį, todėl buvo pagrindas atsisakyti ginti jo teises; 3) teismai apsiribojo ieškovų teisės į informaciją pažeidimo konstatavimu ir neanalizavo jų teisės į informaciją pažeidimo tuo aspektu, kad šis pažeidimas galimai kvalifikuotinas pagal ABĮ 161 straipsnio, 26 straipsnio 10 dalies nuostatas. Netinkamas ieškovų teisės į informaciją pažeidimo kvalifikavimas sukūrė didelį neapibrėžtumą, nes iš teismų procesinių sprendimų neaišku, kokios apimties informaciją ir kokiu pagrindu reikia pateikti pranešant apie valdybos posėdį ir akcininkų susirinkimą, kad nebeliktų pagrindo bendrovės organų sprendimus pripažinti negaliojančiais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti UAB „Gavera“ (j. a. k. 302579467) 210 (du šimtus dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 20 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 838.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė
