Administracinė byla Nr. AN20.-71-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00124-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.15
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 14 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,
dalyvaujant pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus įgaliotam atstovui Ernestui Micevičiui (nuotoliniu būdu),
suinteresuotam asmeniui R. I. M. (nuotoliniu būdu), jos atstovui advokatui Laurynui Biekšai (nuotoliniu būdu),
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atstovui Sigitui Cibulskui (nuotoliniu būdu),
vertėjams Ingridai Nasvytei ir Abdirahman Farah (nuotoliniu būdu),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus teikimą dėl Somalio Federacinės Respublikos pilietės R. I. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (ILTU – (duomenys neskelbtini)).
Teismas
nustatė:
pareiškėja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyrius 2025 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašo sulaikyti Somalio Federacinės Respublikos pilietę R. I. M., gimusią (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus nustatytas jos teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, arba užsienietė bus perduota Latvijos Respublikai pagal remisijos sutartį.
Teikime nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo perduoti 6 užsieniečiai, kuriuos sulaikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai (duomenys neskelbtini), kadangi jie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo jokių dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje. Viena iš sulaikytų asmenų pristatė esanti Somalio Federacinės Respublikos pilietė R. I. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (kituose dokumentuose (duomenys neskelbtini)), kuri negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, taip pat su savimi neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Aiškinantis užsienietės teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei Policijos informacinėje sistemoje apie jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje apie jos vykimą per valstybės sienas informacijos taip pat nėra. 2025 m. rugsėjo 3 d. apklausos metu užsienietė prisistatė kitu vardu – R. M. I., nurodė, kad iš Somalio vyko tranzitu per Dubajų į Rusiją, tada į Baltarusiją, po to į Latviją ir iš Latvijos automobiliu atvyko į Lietuvos Respubliką. Pasą pametė eidama miškai, tiksliai negalėjo nurodyti, ar Baltarusijoje, ar Rusijoje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į Latvijos Respublikos pasienio tarnybą su tikslu grąžinti užsienietę į Latvijos Respubliką, kuri sutiko perimti minėtą pilietę, tačiau, R. I. M. buvo sulaikyta 2025 m. rugsėjo 12 d. 17.15 val. kelio Nr. 200 (Kalvarija – Vištytis) 8-ame kilometre, kadangi neteisėtai bandė išvykti į Lenkijos Respubliką. Užsienietė, kartu su dar 5 asmenimis vyko automobiliu, kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat 2025 m. rugsėjo 12 d. gautas Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centro pranešimas, kuriame informuojama, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. iš Priėmimo ir integracijos agentūros administruojamos laikino apgyvendinimo vietos dingo (ar pasišalino) nelydimas nepilnametis užsienietis R. I. M.. Nurodo, kad užsienietė neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, taip pat neturi dokumentų, įrodančių, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko ir yra joje teisėtai, taip pat nėra galimybės skubiai gauti tokius dokumentus. Ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką, taip pat bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu. Užsienietė klaidino pareigūnus, vis prisistatanti skirtingais vardais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad ji gali pabėgti ir pasislėpti vengdama sulaikymo ar galimo išsiuntimo. Be to, ketinama užsienietę grąžinti į Latvijos Respubliką pagal dvišalį susitarimą tarp valstybių, tad nesulaikius užsienietės, neliktų galimybės užtikrinti ir įvykdyti pasiekto susitarimo jos grąžinti į Latvijos Respubliką, toliau išliktų pakartotino savavališko pasišalinimo galimybė ir tai skatintų antrinę migraciją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.
Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus įgaliotas atstovas Ernestas Micevičius teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu R. I. M. paaiškino, kad ji nesutinka su teikimu, ji gimė (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini) metų. Paaiškino, jog ji turi sesę, kuri yra čia, jai (duomenys neskelbtini) metų.
Teismo posėdžio metu R. I. M. atstovas advokatas Laurynas Biekša teikimui nepritarė, mano, kad sulaikyti užsienietę nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atstovas Sigitas Cibulskas teikimui pritarė švelnesnėmis priemonėmis.
konstatuoja:
teikimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejams, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 112 straipsnyje įtvirtinta, jog užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Užsieniečio sulaikymo pagrindai numatyti UTPĮ 113 straipsnyje, kuriame numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar UTPĮ 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. I. M. yra pažeidžiamas asmuo UTPĮ 2 straipsnio 182 dalies prasme - asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).
UTPĮ 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjU3LTYyNC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1257-624/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1257-624/2024">A-1257-624/2024</a>).
Šiuo konkrečiu atveju, teismas vertindamas R. I. M. prašomo taikyti sulaikymo proporcingumą, ypač atsižvelgia į tai, kad užsienietė yra pažeidžiamas asmuo, byloje nėra duomenų, jog ji gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar valstybės saugumui. Be kita ko, kaip minėta, R. I. M., kaip nelydima nepilnametė turi teisę į veiksmingą apsaugą, o jos interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes. Tinkamas nepilnamečių interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Tiek Lietuvos Respublikoje, visose Europos Sąjungos šalyse vienas svarbiausių dalykų yra vaiko geriausių interesų paisymas, dėl to pažeidžiami asmenys sulaikomi gali būti tik ypatingu atveju. Paminėtina, jog nepilnamečių vaikų sulaikymas gali turėti labai rimtų pasekmių vaikų sveikatai ir vystymuisi, nepriklausomai nuo sulaikymo trukmės. Sulaikymas visada prieštarauja vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 37 straipsnio b) punkte taip pat įtvirtinta, jog valstybės dalyvės užtikrina, kad nė iš vieno vaiko neteisėtai ar savavališkai nebūtų atimta laisvė. Vaikas areštuojamas, sulaikomas ar įkalinamas pagal įstatymą, tik kraštutiniu atveju ir kiek įmanoma trumpesniam laikui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Kanagaratnam ir kiti prieš Belgiją (2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas; pareiškimo Nr. 15297/09) taip pat yra pažymėjęs, kad pats sulaikymas vaikams kelia nerimą, nepilnavertiškumo jausmą bei tolesnio vystymosi riziką, todėl jie patiria kankinantį bei nežmogišką elgesį.
Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog teikimu prašoma taikyti sulaikymo priemonė užsienietei, kuri yra pažeidžiamas asmuo, šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga ir būtina siekiamiems tikslams pasiekti. Siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, net esant UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 7 ir 12 punktų nustatytiems sulaikymo pagrindams, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju UTPĮ nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir alternatyvios priemonėmis, netaikant užsienietei, kuri yra nelydinimas nepilnametis asmuo, UTPĮ numatytos pačios griežčiausios – sulaikymo priemonės. Pastebėtina, jog tokia teismo išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025; 2025 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025; 2025 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDU3LTExODgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2057-1188/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2057-1188/2025">A-2057-1188/2025</a>; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113, 114, 116, 117 straipsniais,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus teikimą dėl Somalio Federacinės Respublikos pilietės R. I. M. sulaikymo tenkinti iš dalies, skiriant R. I. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. gruodžio 14 d., bet ne ilgiau nei bus nustatytas jos teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, arba užsienietė bus perduota Latvijos Respublikai pagal readmisijos sutartį.
Šis teismo sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Paulius Rimeikis
