Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje ieškovo G. K. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos Respublikai

Civilinė byla Nr. e3K-3-281-1120/2023

Teisminio proceso Nr.2-68-3-20806-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.2.11; 1.3.6.4.1.3; 3.3.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje ieškovo G. K. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dėl drausminės nuobaudos – atleidimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir J. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, šiurkštų darbo pareigų pažeidimo konstatavimą, drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimą, drausminės nuobaudos skyrimo terminą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas G. K. prašė: 1) panaikinti 2017 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ir juo ieškovui G. K. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą; 2) grąžinti ieškovą į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – ir LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas; 3) priteisti ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, neturtinės žalos, kurios dydis yra 10 000 Eur, atlyginimą; 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės Kultūros ministerijos visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 6) sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir ieškovo grąžinimo į darbą nukreipti vykdyti skubiai.

3. 2017 m. birželio 12 d. kultūros ministrės 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 sudaryta komisija priėmė motyvuotą išvadą Nr. G2-4415 „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo“, kurioje, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimu Nr. KS-52 ir atsižvelgiant į Įsakymu Nr. P-55 pritaikytą nuobaudą – pastabą, buvo nepagrįstai konstatuotas darbo drausmės pažeidimas ir pasiūlyta ieškovą atleisti iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų. 2017 m. birželio 12 d. kultūros ministrė priėmė įsakymą Nr. P-92, kuriuo G. K. pripažino padarius drausmės pažeidimą ir skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindai buvo šie: 1) ieškovo darbo santykiai su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, negavus Kultūros ministerijos leidimo; 2) ieškovo individualios veiklos vykdymas, negavus Kultūros ministerijos leidimo; 3) ieškovo Įsakymu Nr. P-55 paskirta drausminė nuobauda – pastaba; 4) ieškovas, vadovaujantis VTEK sprendimu Nr. KS-52, pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

4. Šiuo metu iš pirmiau nurodytų darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindų yra likę tik pirmieji du. VTEK sprendimo Nr. KS-52 panaikinimo faktas nulemia darbo sutarties su ieškovu nutraukimo neteisėtumą, nes: pirma, VTEK sprendimu Nr. KS-52 konstatuotas ieškovo neteisėtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, turėjo esminę įtaką Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – PSMĮ) 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus; antra, išnykus vienam iš ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovui yra nepagrįstai skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; trečia, esant panaikintam VTEK sprendimui Nr. KS-52, drausminės nuobaudos taikymas, konstatavus PSMĮ 13 straipsnio pažeidimą, neatitinka DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir nėra proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui. Ieškovas nurodė, jog VTEK sprendimas Nr. KS-52 nulėmė jo darbo santykių su atsakove pasibaigimą. Atsakovės 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.ĮV-517 sudaryta komisija (toliau – Komisija) neatliko savarankiškos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir nekonstatavo drausmės pažeidimo fakto atsietai nuo VTEK sprendimo Nr. KS-52. VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisėtu turi tiesioginę įtaką PSMĮ 13 straipsnio pažeidimo, kaip pagrindo taikyti drausminę nuobaudą, kvalifikavimui. Vidaus audito metu surinkti duomenys yra tik prielaida dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. Ieškovas nurodė, jog Komisijos išvados dalyje „Vertinimas“ nurodoma, kad būtent VTEK konstatuoti ir įrodyti pažeidimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas „šiurkščių pažeidimų sudėtis“, o Komisijos išvadų teksto daugumą sudaro VTEK sprendimo Nr. KS-52 pažodinės citatos. Be to, Komisijos nariai neturėjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiškos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir drausmės pažeidimo fakto konstatavimo. Ieškovas teigia, kad savo veiksmais nepadarė PSMĮ 13 straipsnio pažeidimo, kvalifikuotino kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus. Ieškovas festivalio „Vilniaus festivalis“ vadovas yra nuo 1997 metų. PSMĮ 13 straipsnio pakeitimai, reikalaujantys gauti leidimą, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Kultūros ministerija tvarką, pagal kurią turi būti priimami sprendimai dėl leidimo dirbti kitą darbą, patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovė net negalėjo spręsti dėl leidimų dirbti kitą darbą, kol nebuvo nustatyta „nustatyta tvarka“. Ieškovas 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas išduoti leidimą dirbti kitą darbą, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Analogiškus prašymus išduoti leidimą dirbti kitą darbą pateikusiems kitiems VšĮ „Vilniaus festivaliai“ remiamų festivalių vadovams buvo leista eiti antraeiles pareigas VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Ieškovui darbdavė (atsakovė) taikė skirtingus standartus svarstydama ir neišduodama leidimo dirbti kitą darbą. Teisinėje valstybėje negali būti tokia situacija, kad asmeniui taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – dėl to, kad nėra gautas leidimas dirbti kitą darbą, kai neišduoti leidimo dirbti kitą darbą nėra teisinio pagrindo. Be to, teismui panaikinus VTEK sprendimą Nr. KS-52, atsakovė praleido terminą drausminei nuobaudai skirti. Pažymėta, kad ieškovas 2017 m. kovo 3 d. pateikė paaiškinimą dėl Kultūros ministerijos rašte Nr. S2-853 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ nurodytų aplinkybių ir 2017 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą. Tačiau atsakovė, tokiu būdu sužinojusi apie ieškovo neva padarytą pažeidimą per DK vieno mėnesio nustatytą terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, nuobaudos jam neskyrė. Drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) buvo skirta tik 2017 m. birželio 12 d., t. y. priimtas Įsakymas Nr. P-92. Tačiau akivaizdu, kad apie ieškovo neva padarytą pažeidimą atsakovė sužinojo kur kas anksčiau, t. y. 2017 m. kovo 31 d. Be to, PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus. Taip pat atsakovė neturėjo teisės atleisti ieškovo dėl neva prarasto pasitikėjimo juo.

5. Per Vilniaus festivalį, kuris vyksta pasibaigus LNOBT „oficialiam“ sezonui, yra užtikrinamas papildomų pajamų gavimas birželio mėnesį ir nereikia išleisti darbuotojų į prastovas ar nemokamas atostogas. Visos pajamos už LNOBT renginius Vilniaus festivalio metu atitenka LNOBT. Tai, kad ieškovas neturėjo viešųjų ir privačių interesų konflikto, įrodo VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisėtu, galiojančiu VTEK sprendimu Nr. KS-7 pripažįstama, kad ieškovas įstatymo nepažeidė ir įvykdė visas raštiškas VTEK rekomendacijas.

6. Dėl antrojo teisinio pagrindo atsakovė pajamų neteisėtumą, kaip ir darbo nesuderinamumą, grindė VTEK sprendimo Nr. KS-52 nustatytu viešųjų ir privačių interesų konfliktu. Atsižvelgiant į PSMĮ 13 straipsnį, neteisėtomis pajamomis galima būtų laikyti tik tokias pajamas, kurios gautos esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Ieškovas nėra gavęs jokių neteisėtų pajamų. Atsakovė, skirdama drausminę nuobaudą, visiškai nevertino esminių aplinkybių, leidžiančių proporcingai, laikantis DK 238 straipsnio nuostatų, paskirti tinkamą drausminę nuobaudą.

7. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo jis patyrė neturtinę žalą, nes patyrė nepatogumų, diskomfortą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas. Ieškovui teko patirti ne tik atsakovės šmeižtą, bet ir įvairių žiniasklaidos priemonių skleidžiamą informaciją, kuri menkino ieškovo dalykinę reputaciją, gerą vardą. Komentuojant atleidimo iš darbo aplinkybes, buvo minimi ir jo šeimos nariai, o tai neišvengiamai padarė žalos ir jiems. Ieškovas nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų per visus savo darbo metus LNOBT (paskirtos drausminės nuobaudos buvo panaikintos). Aplinkybę, kad nuobaudos ieškovui buvo paskirtos nepagrįstai ir neteisėtai, akivaizdžiai patvirtina ieškovo sąžiningai ir teisėtai eitos LNOBT generalinio direktoriaus pareigos, kurių neteisėtas atėmimas ieškovui sukėlė sunkius išgyvenimus.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – patenkino ieškinio reikalavimą ir panaikino kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjo G. K. prašymą ir atnaujino procesą dėl tos civilinės bylos Nr. e2-27398-996/2017 dalies, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai, ir grąžino civilinės bylos Nr. e2-27398-996/2017 dalį, dėl kurios procesas buvo atnaujintas, pakartotinai nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo G. K. ieškinį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui G. K. skirta kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 17.14 papunkčiu ir atsižvelgiant į komisijos, sudarytos kultūros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“, 2017 m. birželio 12 d. išvadą Nr. G2-4415 „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo“.

13. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu teismų priimtais sprendimais yra išnykę du drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo pagrindai: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi panaikinta kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. spalio 14 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020, panaikintas VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-52 „Dėl G. K.“. Tai reiškia, jog su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo yra likę tik du pagrindai: ieškovo individualios veiklos vykdymas ir ieškovo darbo santykiai su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, negavus Kultūros ministerijos leidimo.

14. Nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. priimta nauja PSMĮ redakcija (įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.), pagal kurią nuo 2017 m. sausio 1 d. ieškovui, einančiam LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir toliau tęsiant darbo teisinius santykius su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei vykdant individualią veiklą, atsirado pareiga kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovą (šiuo atveju kultūros ministrą) jo nustatyta tvarka dėl leidimo dirbti kitą darbą ir gauti atlygį gavimo. Tokia pareiga aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme. Teismo vertinta, kad, priešingai nei teigia ieškovas, nors verstis individualia veikla draudimas nėra nustatytas valstybės tarnautojams, tačiau PSMĮ 13 straipsnio aspektu sprendžiant dėl leidimo vadovui dirbti kitą darbą ir gauti atlygį įstatymas neįtvirtina jokių išimčių.

15. Nustatyta, kad ieškovas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, buvo pasirašęs pareigybės aprašymą, kurio 5.1 punkte įtvirtintas reikalavimas būti susipažinusiam su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą, viešųjų ir privačių interesų derinimą (I e. b. t., b. l. 53). Todėl akivaizdu, jog, būdamas LNOBT generalinis direktorius, ieškovas privalėjo ne tik domėtis, bet ir žinoti teisės aktus, reglamentuojančius jo vadovaujamos įstaigos veiklą, ir juos vykdyti. Tačiau dėl leidimo dirbti kitą darbą (t. y. VšĮ „Vilniaus festivaliai“) į kultūros ministrę ieškovas kreipėsi tik 2017 m. balandžio 24 d. prašymu (III e. b. t., b. l. 84), t. y. po to, kai Kultūros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 (II e. b. t., b. l. 65) informavo ieškovą apie jo atžvilgiu pradėtą jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą jam dirbant LNOBT generaliniu direktoriumi ir nesikreipus dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo. Dėl leidimo užsiimti individualia veikla ieškovas iš viso nesikreipė. Tai, kad, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus PSMĮ, Kultūros ministerija nebuvo parengusi tvarkos, kuria vadovaudamasis ieškovas turėjo kreiptis dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo, teismo vertinimu, nepanaikino ieškovo pareigos, norint ir toliau dirbti kitą darbą bei gauti atlygį, kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovą.

16. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir nesikreipdamas dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovą, pažeidė PSMĮ 13 straipsnio reikalavimus. Teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog VTEK sprendimą priėmė ištyrusi kultūros ministrės prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tais pačiais duomenimis (Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija) vadovavosi ir Komisija savo išvadoje, tai reiškia, jog motyvuota išvada buvo priimta ne vien atsižvelgiant į VTEK 2017 m. birželio 24 d. sprendime nustatytas aplinkybes, bet jas įvertinus ir VPIDVTĮ kontekste.

17. Byloje nustatyta, kad, iki 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai PSMĮ redakcijai, ieškovas, be tiesioginių pareigų LNOBT, dirbo ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, taip pat vykdė individualią veiklą ir abiem atvejais gavo pajamų. Po minėto įstatymo įsigaliojimo duomenų apie antraeilių darbų nutraukimą atsakovė neturėjo, tai reiškia, jog buvo reali tikimybė, jog ieškovas ir toliau gali gauti pajamų, todėl tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija buvo aktuali sprendžiant ieškovo drausminės atsakomybės klausimą.

18. Teismas nusprendė, kad Komisija pati rinko duomenis, vertino VTEK sprendimą ir jame nurodytus duomenis bei faktines aplinkybes ir remdamasi tuo 2017 m. birželio 12 d. priėmė motyvuotą išvadą, kad G. K. pažeidė: 1) DK 23, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, 2) PSMĮ 13 straipsnio nustatytą įpareigojimą, nes, negavęs kultūros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą, dirbo kitą darbą, ne LNOBT generaliniu direktoriumi, kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį.

19. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovas, nevykdydamas PSMĮ 13 straipsnio, pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo pareigas, kurios, atsižvelgiant į darbo pobūdį (ėjo vadovaujamas pareigas), reikalauja itin didelės atsakomybės ir pareigingumo, o neatsakingas vadovo požiūris į einamas pareigas gali sukelti sunkias pasekmes ne tik LNOB, bet ir pačios Kultūros ministerijos autoritetui. Dėl to laikyta, kad aptarti neteisėti ieškovo veiksmai tinkamai atsakovės kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų prasme. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismo vertinimu, ieškovui taikomų pasekmių dėl darbo pareigų pažeidimo nešvelnina ir aplinkybės, jog ieškovas yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, nes jam, kaip įstaigos vadovui, yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai, todėl paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

20. Teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atmestini ir kiti ieškinio reikalavimai, kadangi jie yra išvestiniai iš pagrindinio ieškinio reikalavimo – panaikinti drausminę nuobaudą. Pripažinus, kad ieškovas iš generalinio direktoriaus pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti, taip pat ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl jo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą atmestas.

21. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą, 2023 m. kovo 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas dėl leidimo dirbti kitą darbą į kultūros ministrę kreipėsi tik 2017 m. balandžio 24 d. prašymu, t. y. po to, kai Kultūros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 informavo ieškovą apie jo atžvilgiu pradėtą jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą jam dirbant LNOBT generaliniu direktoriumi ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitą darbą. O dėl leidimo užsiimti individualia veikla ieškovas iš viso nesikreipė, nors žinojo apie Kultūros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradėtą tyrimą dėl galbūt jo padarytų darbo drausmės pažeidimų dirbant kitą darbą bei vykdant individualią veiklą. Dėl to sutikta su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir nesikreipdamas dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovą, pažeidė PSMĮ 13 straipsnio reikalavimus.

23. Nurodyta, kad VTEK tyrimą dėl ieškovo veiksmų inicijavo atsakovės Vidaus audito skyriaus vedėja, kuri 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. A9-96 nurodė, kad galimai LNOBT generalinis direktorius nesivadovavo VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra) bei šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą), dėl to, vadovaudamasi minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, siūlė organizuoti atitinkamą tyrimą (jeigu tyrimas bus atliekamas Kultūros ministerijoje, apie rezultatus informuoti VTEK).

24. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 panaikino VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-52 „Dėl G. K.“ dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau teismo sprendime aplinkybės dėl VPIDVTĮ pažeidimo nebuvo paneigtos. Komisija 2017 m. birželio 12 d. priimtos motyvuotos išvados „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo“ 7 puslapyje aiškiai nurodė, kad Komisija savo darbe vadovavosi ir apskritai Komisijos darbas pradėtas remiantis Kultūros ministerijos vidaus audito medžiaga. Išvadoje taip pat nurodoma, kad Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriui atliekant vidaus auditą LNOBT dalis nustatytų faktų buvo išdėstyti Vidaus audito skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. A9-96 „Dėl aplinkybių, nustatytų vidaus audito LNOBT procedūrų metu“. Audito metu surinktų dokumentų duomenys, įvykių seka ir aprašytos aplinkybės apibendrinti padarant prielaidą, kad LNOBT direktorius nesivadovavo VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra) ir 11 straipsnio 1 dalimi (draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą).

25. Šios aplinkybės kolegijai leido daryti neabejotiną išvadą, kad Komisija ne tik vadovavosi VTEK sprendimu, bet ir pati atliko tyrimą, rinko duomenis apie galimus ieškovo viešųjų ir privačių interesų pažeidimus ir, remdamasi savo pačios surinkta medžiaga, priėmė motyvuotą išvadą, kad ieškovas pažeidė: 1) DK 23 straipsnį, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, 2) PSMĮ 13 straipsnio nustatytą įpareigojimą, nes, negavęs kultūros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą, dirbo kitą darbą, ne LNOBT generaliniu direktoriumi, kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį.

26. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, padaryta išvada, kad ieškovas, būdamas LNOBT vadovas, žinodamas apie įstatyme įtvirtintą reikalavimą nuo 2017 m. sausio 1 d. turėti leidimą dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“, taip pat individualiai veiklai vykdyti, šio įstatymo reikalavimo sąmoningai nepaisė, vykdė kitą veiklą ir gavo iš jos pajamų, neturėdamas tam kultūros ministro leidimo. Tuo pažeidė PSMĮ 13 straipsnio nuostatas ir darbo drausmę. Be to, ieškovas, 2017 m. gegužės 19 d. gavęs Kultūros ministerijos įpareigojimą iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl leidimo dirbti kitą darbą priimti: nurodyti įmonę ar įstaigą, kurioje papildomai dirbama, darbinės veiklos teisinę formą bei rūšį, veiklos pobūdį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimą (darbo laiko pradžią ir pabaigą bei bendrą darbo valandų skaičių per savaitę), į jį nereagavo ir nepateikė prašomos informacijos. Spręsta, kad Kultūros ministerijos prašyta pateikti informacija buvo labai svarbi vertinant, ar ieškovo dirbamas papildomas darbas nekelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar suderinamas su LNOBT vadovo pareigomis, kokiu laiku papildomas darbas dirbamas, ar dėl konkrečios papildomos veiklos nebūtų diskredituojamas tam tikro teatro, koncertinės įstaigos autoritetas, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad Komisija pagal jos surinktą medžiagą padarė išvadą, jog ieškovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinių paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę šio asmens tarnybai.

27. Kolegijos vertinimu, šis ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nes ieškovo elgesys, sąmoningai nevykdant PSMĮ 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, darbdavio įpareigojimo pateikti papildomus duomenis ignoravimas, tęsiant darbą kitoje įstaigoje ir vykdant individualią veiklą, negavus tam kultūros ministro leidimo, išduodamo tik ištyrus, ar papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar nediskredituoja LNOBT autoriteto, šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip savavaliavimas.

28. Pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo, ėjusio LNOBT pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, bei nesiėmimas veiksmų šiai grėsmei pašalinti vertintini kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Ieškovas, nevykdydamas PSMĮ 13 straipsnio reikalavimų, pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo pareigas, kurios, atsižvelgiant į darbo pobūdį (ėjo vadovaujamas pareigas), reikalauja itin didelės atsakomybės ir pareigingumo, o neatsakingas vadovo požiūris į einamas pareigas gali sukelti sunkias pasekmes ne tik LNOBT, bet ir pačios Kultūros ministerijos autoritetui. Šie neteisėti ieškovo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų prasme ir sukėlė LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pagrįstą nepasitikėjimą juo, kaip LNOBT vadovu, pakenkė LNOBT autoritetui, todėl už šį šiurkštų pažeidimą buvo pakankamas pagrindas skirti ieškovui drausminę nuobaudą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – atleisti ieškovą iš pareigų.

29. Kolegija nusprendė, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra adekvati ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į ieškovo einamas pareigas. Įstaigos vadovo teisinė padėtis lemia tai, kad jam keliami aukštesni reikalavimai negu kitiems darbuotojams, taigi ir įstaigos vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Įstaigos administracijos vadovą, kuris atsako už visos įstaigos kasdienės veiklos organizavimą bei turtą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad įstaigos savininkas turi teisę reikalauti iš įstaigos vadovo, kad jis veiktų įstaigos interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita. Pažymėta, kad ieškovas, būdamas LNOBT vadovas, žinojo apie jo veiklai reikšmingą naują įstatymo reikalavimą ir privalėjo jį vykdyti, tačiau sąmoningai delsė tai daryti. Visą laiką ieškovas tęsė darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir vykdė individualią renginių organizavimo veiklą, nepaisydamas tiesioginės ir nuolatinės interesų konflikto grėsmės. Tai lėmė, kad ieškovas dėl savo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kritiško savo elgesio vertinimo nebuvimo, abejingumo padarytam pažeidimui prarado atsakovės pasitikėjimą, todėl pagrįstai buvo atleistas iš darbo.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovė, gavusi Vidaus audito skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. A9-96 apie galimus ieškovo pažeidimus, 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ sudarė komisiją galimam ieškovo darbo drausmės pažeidimui ištirti. Kultūros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti pasiaiškinimą dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliuose“ ir darbo 2015–2016 metais UAB „Riverside Music“. 2017 m. gegužės 19 d. Kultūros ministerija įpareigojo ieškovą iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl leidimo dirbti kitą darbą priimti, tačiau tokios informacijos ieškovas nepateikė. VTEK 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. KS-52 „Dėl G. K.“, kuriuo nusprendė pripažinti, jog G. K. yra pažeidęs sprendime nurodytų VPIDVTĮ straipsnių nuostatas. 2017 m. birželio 12 d. Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti priėmė išvadą dėl galimo LNOBT generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo, o ja remdamasis kultūros ministras 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.

31. Kolegija nusprendė, kad būtent 2017 m. birželio 12 d. apie galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą buvo informuota kultūros ministrė ir ji, atsižvelgdama į Komisijos išvadą, dar tą pačią dieną ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą, todėl jokie nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Esant abejonių, kultūros ministrė nusprendė pradėti tarnybinį patikrinimą ir, jį atlikusi bei išsiaiškinusi darbo drausmės pažeidimus, nedelsdama ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą. Pripažinta, kad, gavusi tarnybinį pranešimą kultūros ministrė turėjo abstrakčią informaciją, nurodytą tarnybiniame pranešime, bei elgdamasi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai negalėjo ir neturėjo besąlygiškai ja pasitikėti, o turėjo tirti ir vertinti joje pateiktų duomenų tikrumą, pakankamumą ir pan., jai prieinamomis priemonėmis pasitikrinti gautą pirminę, taip pat surinkti kitą aktualią informaciją. Tai patvirtina objektyvų poreikio atlikti tyrimą egzistavimą, o apdairus, atidus ir rūpestingas asmens elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisėtas. Kolegija pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas labai greitai, t. y. per du su puse mėnesio, o tokį terminą iš dalies lėmė ieškovo nebendradarbiavimas (informacijos nepateikimas), todėl padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad tyrimas atliktas neoperatyviai, per neprotingai ilgą laiką.

32. Konstatuota, kad panaikinus VTEK sprendimą buvo pažeistas DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas. Minėta, kad tyrimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo atliko Komisija, kuri pati rinko informaciją galimam darbo drausmės pažeidimui tirti, ir ją surinkusi padarė išvadą, remdamasi tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, ieškovo paaiškinimais ir kita medžiaga, o VTEK sprendimas buvo tik vienas iš informacijos apie ieškovo galimą darbo drausmės pažeidimą šaltinių, todėl nuspręsta, kad 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda paskirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimai yra tęstinio pobūdžio ir tęsėsi ir tyrimo metu, kadangi ieškovas, net ir pradėjus tyrimą dėl jo darbo neturint leidimo, darbo ne LNOBT nenutraukė, o jį tęsė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33. Kasaciniu skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Šioje byloje buvo nustatytos bent dvi aplinkybės, kurios yra reikšmingos pakartotinai nagrinėjant bylą, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. e3K-3-109-701/2022 aiškiai konstatavo, kad būtent VTEK sprendimas Nr. KS-52 nulėmė tai, jog ieškovo padarytas PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas buvo laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu; ir nurodė, kad Komisija savarankiškai netyrė ieškovo veiklos atitikties VPIDVTĮ įtvirtintiems reikalavimams. Pakartotinai bylą nagrinėję teismai nesivadovavo pirmiau minėtoje nutartyje jau konstatuotomis aplinkybėmis ir priėjo prie visiškai priešingos bylai reikšmingos išvados, kad Komisija ne tik vadovavosi VTEK sprendimu, bet ir pati atliko tyrimą, rinko duomenis apie galimus ieškovo viešųjų ir privačių interesų pažeidimus. Jeigu teismai būtų vadovavęsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimais, būtų priėję prie aiškios išvados, kad, panaikinus VTEK sprendimą Nr. KS-52, ieškovo padarytas PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas nėra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Bylos įvykių seka ir bylos medžiaga pagrindžia, kad Įsakyme Nr. P-92 yra vadovaujamasi Komisijos išvada, kuri savo ruožtu yra paremta beveik išimtinai panaikintu VTEK sprendimu Nr. KS-52.

33.2. Ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad jis dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ pagal nuotolinio darbo sutartį ir įsigaliojus PSMĮ 13 straipsniui (t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d.), tačiau pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. sausio 1 d. išduota pažyma Nr. 546590 įrodo tik prisiimtas prievoles sumokėti mokesčius už individualios veiklos pajamas, bet niekaip neįrodo, kad tokia veikla ieškovas užsiėmė 2017 m. ir todėl turėjo gauti atitinkamą leidimą. Ieškovo gautos pajamos 2015 m. ir 2016 m. neturi nieko bendro su jo sudarytos darbo sutarties nutraukimo (drausmės pažeidimo) taikymo pagrindais, nes prievolė gauti leidimą atsirado tik nuo 2017 m. Ieškovo papildomas darbas, t. y. vadovavimas Vilniaus festivaliams, buvo ne tik suderinamas, bet ir akivaizdžiai naudingas ieškovo vadovaujamam LNOBT. Aplinkybę, kad ieškovas nesupainiojo viešųjų ar privačių interesų, įrodo VTEK sprendimo Nr. KS-52 panaikinimas, o tai lėmė ir išvadą, kad ieškovas nėra gavęs neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims.

33.3. Ieškovo papildomas darbas nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto. Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, VTEK yra speciali institucija, kuri nagrinėja ir priima sprendimus dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto buvimo ar nebuvimo. Toks konfliktas buvo nustatytas VTEK sprendimu Nr. KS-52, kuriuo rėmėsi Komisija, esą ieškovas, negavęs leidimo dirbti, padarė pažeidimą. Tačiau teismai yra panaikinę VTEK sprendimus ieškovo atžvilgiu, įskaitant ir VTEK sprendimą Nr. KS-52, todėl pagrindo išvadai, kad ieškovas turėjo interesų konfliktą, nėra. Ieškovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ taip pat nediskreditavo LNOBT autoriteto, priešingai – atnešė naudos LNOBT žinomumui, reputacijai ir prestižui. Visos pajamos už LNOBT renginius „Vilniaus festivalių“ metu atitenka LNOBT, todėl tuo laikotarpiu nėra poreikio išleisti darbuotojų į prastovas ar nemokamas atostogas.

33.4. Atsakovė Įsakyme Nr. P-92 nurodo du šiurkštaus pažeidimo kvalifikavimo teisinius pagrindus – DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus. Tuo tarpu vėliau dėl ieškovui iki šiol nesuprantamų priežasčių atsiranda papildomas atleidimo teisinis pagrindas, t. y. DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas – kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Šio papildomo atleidimo pagrindo atsiradimas nulemia drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, įtvirtintos DK 240 straipsnio, pažeidimą.

33.5. VTEK sprendimo Nr. KS-52 panaikinimas nulemia tai, kad atsakovas praleido terminą drausminei nuobaudai skirti. Pavėluotas kreipimasis dėl leidimo dirbti kitą darbą (VšĮ „Vilniaus festivaliai“) negali būti laikomas tęstiniu. Terminas nuobaudai skirti turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 24 d., t. y. atsakovei 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. gavus ieškovo paaiškinimus dėl papildomos veiklos. Atsakovė, gavusi tiek reikiamą informaciją, tiek ieškovo prašymą ir tokiu būdu sužinojusi apie ieškovo neva padarytą šiurkštų pažeidimą, per DK nustatytą vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nuobaudos jam neskyrė. Panaikinus VTEK sprendimą Nr. KS-52, terminas nuobaudai skirti nebegali būti skaičiuojamas nuo VTEK sprendimo Nr. KS-52 priėmimo dienos ar nuo VTEK sprendimu Nr. KS-52 paremtos Komisijos išvados priėmimo dienos. Šiuo atveju terminas drausminei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas ne nuo panaikintos, t. y. neegzistuojančios, aplinkybės, o nuo tada, kai atsakovė sužinojo apie ieškovo padarytus pažeidimus, t. y. 2017 m. balandžio 24 d.

33.6. DK 238 straipsnio lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys privalo atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, t. y. skiriant drausminę nuobaudą privaloma atsižvelgti į (i) darbo drausmės pažeidimo sunkumą; (ii) sukeltas pasekmes; (iii) darbuotojo kaltę; (iv) aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas; (v) tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Vilniaus apygardos teismas nepaisė šioje normoje įtvirtinto balansavimo testo ir tinkamai nevertino drausminės nuobaudos ieškovui parinkimo. Teismas vadovavosi tik vienu kriterijumi, t. y. ieškovo pareigomis darbovietėje, nebuvo vertinta nei darbo drausmės pažeidimo sunkumo, nei sukeltų pasekmių, nei darbuotojo kaltės, nei to, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovas beveik 20 metų viešai ėjo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovo pareigas. Iki 2017 metų nei atsakovė, nei su ja susiję asmenys nebuvo išreiškę priekaištų ieškovui dėl jo viešai einamų pareigų. Atsakovė tiek R. P., tiek M. B. leido eiti antraeiles pareigas VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau ieškovas sprendimo dėl tokio leidimo gavimo nesulaukė. Ieškovo vykdyta individuali veikla yra epizodiška. Ieškovas neveikė tyčia, jis sąmoningai nesiekė pažeisti PSMĮ 13 straipsnio ir dirbti kitą darbą be leidimo. Atsakovės veiksmai turėjo didelę įtaką ieškovo padarytam PSMĮ 13 straipsnio pažeidimui, nes atsakovė vilkino sprendimo dėl ieškovo leidimo dirbti kitą darbą priėmimą. Ieškovui pritaikyta drausminė nuobauda nėra nei tinkama, nei proporcinga priemonė. Atsakovė ieškovo veiklos ataskaitą kiekvienais metais įvertindavo teigiamai.

34. Atsakovė Kultūros ministerija atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1. Kultūros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 sudaryta komisija atliko savarankišką tyrimą ir turėjo pakankamai duomenų įvertinti ir spręsti dėl ieškovo darbo pareigų pažeidimo dar iki 2017 m. gegužės 24 d. VTEK sprendimo priėmimo. G. K. savo 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad jo sūnus M. K. yra įmonės „Riverside Music Limited“ akcininkas ir direktorius. Tai leidžia teigti, kad juridinis asmuo, kuriam tarpininkaujant LNOBT pirko paslaugas, yra tiesiogiai valdomas ir kontroliuojamas su G. K. susijusio asmens – jo sūnaus. Savo 2016 m. sausio 14 d. kreipimesi į VTEK G. K. nurodo, kad LNOBT, sudarydamas savo kūrybinės veiklos programas, planuoja svarstyti galimybę į repertuarą įtraukti jo sūnaus vadovaujamos įmonės atstovaujamus orkestrus, muzikos meno trupes, meno kūrėjus, atlikėjų, kuriems sūnaus įmonė turi išskirtines atstovavimo teises Lietuvoje, pasirodymus. Tačiau jau kreipdamasis savo įsakymu buvo patvirtinęs 2015–2016 m. 96-ojo sezono repertuarą, į kurį, be kitų, jau buvo įtrauktas ir Londono simfoninio orkestro koncertas, atstovaujamas jo sūnaus. Apie galimą interesų konfliktą Kultūros ministerija informuota nebuvo. VTEK neįvertino visų atliktų LNOBT pirkimų, kurie buvo vykdomi supaprastintu pirkimo būdu perkant paslaugas iš vienintelio šaltinio – jo sūnaus vadovaujamos įmonės, t. y. Londono simfoninio orkestro ir smuikininko N. Z. (N. Z.), solistės A. G., solisto M. B. ir dirigento C. T. (C. T.), taip pat Karališkojo filharmonijos orkestro ir dirigento C. D. (C. D.). Nurodoma, kad Kultūros ministerija disponavo visais turimais duomenimis, pagrindžiančiais kilusį ieškovo viešųjų ir privačių interesų konfliktą, ir net ir nesikreipusi į VTEK turėjo tiek kompetenciją, tiek pakankamai duomenų konstatuoti ieškovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. VTEK nėra vienintelis subjektas, galintis įvertinti ir konstatuoti VPIDVTĮ pažeidimus.

34.2. Aplinkybės, kad būtent VTEK sprendimas nulėmė, jog ieškovo padarytas PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas buvo laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, buvo vertintos ir įrodinėjamos bylą nagrinėjant pakartotinai. Kasacinis teismas, priimdamas pirmiau minėtą nutartį, rėmėsi aplinkybėmis, kurios iš dalies neegzistavo, o egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo ir kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. buvo nustatytos tik bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Po bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme paaiškėjo, kad Kultūros ministerija pati identifikavo galimą ieškovo viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikdama vidaus auditą, tačiau, be pačios atliekamo tyrimo, papildomai kreipėsi ir į VTEK; šios aplinkybės nebuvo žinomos kasaciniam teismui, t. y. kad būtent atliekant vidaus auditą buvo surinkti įrodymai ir nustatytos visos aplinkybės, lėmusios tyrimo dėl ieškovo galimo darbo pareigų pažeidimo pradėjimą. Atsakovei teikti papildomus įrodymus ankstesniuose bylos nagrinėjimuose nebuvo poreikio, nes galiojo VTEK sprendimas, o jį panaikinus šioje byloje buvo pateikti papildomi įrodymai, kad Komisija atliko savarankišką tyrimą.

34.3. Ginčą nagrinėdami pakartotinai teismai vertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių nurodomas aplinkybes, ar ieškovo veiksmai laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Kadangi proceso atnaujinimo stadijoje kilo ginčas, ar panaikinus VTEK sprendimą buvo pagrindas taikyti ieškovui drausminę nuobaudą, todėl proceso atnaujinimo normos turi būti taikomos ne formaliai ir turi būti galimas naujų įrodymų priėmimas ir ištyrimas, nes tik tokiu būdu įmanomas ginčo išnagrinėjimas. Atsakovė pakartotinai nagrinėjant bylą turėjo įrodyti, kad ieškovo atlikti pažeidimai sudarė pagrindą juos pripažinti šiurkščiais ir taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą. Teismas patikrino tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytų aplinkybių egzistavimą (neegzistavimą) bei jų galimą įtaką Komisijos išvadai ir pagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma leido Komisijai spręsti esant ieškovo padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atitinkamai leido kultūros ministrei taikyti drausminę atsakomybę – atleidimą iš einamų pareigų.

34.4. Vien tai, kad VTEK sprendime buvo pateikta rekomendacija taikyti ieškovui griežčiausią nuobaudą, neturėjo esminės reikšmės, nes taikant drausminę atsakomybę atsakovei nepakako konstatuoti pažeidimo fakto. Šiuo atveju buvo vertinta, ar pažeidimų sudėtys sudaro ir atitinka darbo pareigų šiurkščių pažeidimų sudėtis. Įvertinęs visas aplinkybes tokią išvadą nutartyje padarė ir apeliacinės instancijos teismas. VTEK sprendimas pripažintas neteisėtu ne dėl konstatuotų neteisingų faktinių aplinkybių ar netinkamo jų vertinimo, o dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų, t. y. VTEK pirmininko funkcijas atliko, komisijos darbą organizavo, sprendimą pasirašė tas pats VTEK narys, kuriam tokių funkcijų atlikimas buvo priskirtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pats VTEK sprendimo panaikinimas savaime nedaro su G. K. susijusių faktinių aplinkybių neteisėtų ar neteisingų. Nagrinėjamu atveju Komisijos vertinimas sutapo su VTEK sprendimo išvadomis. Nėra pagrindo teigti, kad Komisijos vertinimai ir išvados grindžiami išimtinai VTEK sprendimu, kad Komisija jokio vertinimo visiškai neatliko ir (ar) negalėjo nustatyti VPIDVTĮ pažeidimo. Išimtinai VTEK sprendimu Komisija vadovavosi tik pasisakydama dėl pareiškėjo interesų netinkamo deklaravimo.

34.5. Būdamas LNOBT vadovas, ieškovas turėjo žinoti apie jo veiklai reikšmingą naują įstatymo (PSMĮ 13 straipsnio) reikalavimą ir jį vykdyti. Šiuo atveju ieškovas delsė vykdyti 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymo reikalavimą, nes prašymą leisti tęsti darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ jis pateikė tik 2017 m. balandžio 24 d., kai Kultūros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 informavo apie pradėtą jo galimą darbo drausmės pažeidimą, dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti.

34.6. Ieškovo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint kultūros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, – buvo tęstinis pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, nurodyta, kad tais atvejais, kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Aplinkybė, kad VTEK sprendimas buvo pripažintas neteisėtu, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl termino drausminei atsakomybei taikyti, kadangi ši aplinkybė nepriklausė nuo atsakovės valios. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, jog turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Atsakovė, gavusi Vidaus audito skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. A9-96 apie galimus ieškovo padarytus pažeidimus, einant LNOBT vadovo pareigas ir dirbant kitą darbą, negavus kultūros ministro leidimo, galbūt esant interesų konfliktui, turėjo pagrindą imtis tyrimo tam, kad išsiaiškintų galimo pažeidimo aplinkybes, gautų duomenis, reikalingus pažeidimo faktui objektyviai ir tinkamai nustatyti. Šiuo atveju, atsakovei atliekant LNOBT vadovo veiklos tyrimą drausminės atsakomybės klausimui išspręsti, įvykių ir atliktų veiksmų seka teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė tyrimą vykdė be nepateisinamų delsimų, nepažeisdama ir nevaržydama ieškovo interesų.

34.7. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas drausminės nuobaudos pagrįstumą, atsižvelgė ir pasisakė dėl visų DK 238 straipsnyje nurodytų kriterijų, t. y. tiek į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, tiek į ieškovo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-109-701/2022) buvo atnaujintas procesas dėl civilinės bylos Nr. e2-27398-996/2017 dalies, kuria buvo atmesti ieškovo G. K. reikalavimai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir grąžinimo į darbą.

36. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018 30 punktą).

37. Nagrinėjamu atveju teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas siekiant nustatyti, kokią įtaką VTEK sprendimu konstatuotas ieškovo neteisėtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, turėjo PSMĮ 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus; taip pat ar, išnykus vienam iš ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (dėl to, kad panaikintas VTEK sprendimas, kuriuo nustatyti VPIDVTĮ pažeidimai Komisijos išvadoje buvo kvalifikuoti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai), ieškovui pagrįstai buvo skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; ar, esant panaikintam VTEK sprendimui, drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) taikymas, konstatavus PSMĮ 13 straipsnio pažeidimą, atitiktų DK 238 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir būtų proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui.

38. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindu apibrėžtas ribas, teismai turėjo įvertinti, ar PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas pagal byloje nustatytas aplinkybes gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, nesant VTEK sprendimo dėl VPIDVTĮ pažeidimo.

Dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagrįstumo

39. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, t. y. 2017 m. liepos 1 d., taikomos šio kodekso nuostatos. 2007 m. spalio 4 d. ieškovo ir atsakovės sudaryta terminuota darbo sutartis galiojo iki 2017 m. birželio 30 d., tačiau buvo nutraukta 2017 m. birželio 29 d., t. y. iki įsigaliojant 2016 m. Darbo kodeksui. Taigi šios sutarties atveju aktualios yra iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatos.

40. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, jei šis vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

41. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata ir nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas pateikti DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

42. DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, be kitų: dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis (3 punktas); pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas (4 punktas);

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 3 ir 4 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų 17.14 papunkčiu ir atsižvelgiant į Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadą, ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.

44. Komisijos 2017 m. birželio 12 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovas pažeidė DK 234 straipsnio, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, taip pat PSMĮ 13 straipsnio įtvirtintą įpareigojimą, nes negavęs kultūros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą, dirbo kitą darbą, ne LNOBT generaliniu direktoriumi, kituose juridiniuose asmenyse ir už jį gavo atlygį. Šioje išvadoje konstatuoti trys darbo pareigų pažeidimai, iš kurių du yra šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, t. y. PSMĮ 13 straipsnio nuostatų pažeidimas bei pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų nevykdymas. Dėl to buvo siūloma taikyti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

45. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad panaikinus VTEK sprendimą ieškovo padarytas PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas negali būti pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Šiuo atveju VTEK sprendimo panaikinimas paneigia aplinkybę, kad ieškovo veikla pažeidė VPIDVTĮ nuostatas, taigi liko neįrodyta, kad ieškovo veikla sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir buvo teisėtas atleidimo iš darbo pagrindas.

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad be VTEK sprendimo steigėjas negali konstatuoti ieškovo veiksmų, sukėlusių viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti pripažįstama ne tik veikla, kuri VTEK sprendimu įvertinta kaip pažeidžianti VPIDVTĮ nuostatas, bet ir veikla, šiurkščiai pažeidžianti juridinio asmens organų narių bendrąsias pareigas. Pareiga juridinio asmens vadovui būti lojaliam ir vengti interesų konflikto kyla ne tik iš VPIDVTĮ, bet ir iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–5 dalyse įtvirtintų taisyklių, kurios, be kita ko, reglamentuoja ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigas jų įstaigoms.

47. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas nuo 2002 m. liepos 15 d. ėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, t. y. biudžetinės įstaigos, kurios savininkė – valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovas, būdamas LNOBT generalinis direktorius, be šių pareigų, dar dirbo kitą darbą, t. y. nuo 2003 m. dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, už šį darbą gavo darbo užmokestį, be to, nuo 2010 m. vykdė individualią veiklą, kurios pagrindu gavo pajamų iš UAB „Riverside Music“ bei iš įmonės „Riverside Music Limited“. 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. A9-96 Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėja nurodė, jog galimai LNOBT generalinis direktorius nesivadovavo VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, dėl to, vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, siūlė organizuoti atitinkamą tyrimą. Šiame pranešime buvo pateikta informacija apie ieškovo aktyvų dalyvavimą rengiant susitarimą su Londono simfoniniu orkestru, kuriam atstovavo UAB „Riverside Music“, taip pat informacija, kad ieškovo tarnybinių komandiruočių metu vyko susitikimai su orkestrais, kuriems atstovauja su ieškovo šeima susijusi įmonė. Kultūros ministrė 2017 m. kovo 28 d. raštu kreipdamasi į VTEK nurodė aplinkybes, kurios jai buvo žinomos kaip pagrindas atlikti galimo VPIDVTĮ pažeidimo vertinimą, t. y. kad ieškovas privačių interesų deklaracijoje nurodė, jog jo sūnus yra įmonės „Riverside Music Limited“ akcininkas, tačiau paaiškėjo, kad jis yra ir direktorius, taigi juridinis asmuo, kuriam tarpininkaujant LNOBT pirko paslaugas, yra tiesiogiai valdomas ieškovo sūnaus; ieškovas, siūlydamas LNOBT kūrybinės veiklos programas, įtraukė savo sūnaus vadovaujamos įmonės orkestrus, muzikos meno trupes, meno kūrėjus, atlikėjų pasirodymus, kuriems atstovauti Lietuvoje ieškovo sūnaus įmonė turėjo išskirtines teises. Ieškovas yra susijęs darbo santykiais ir gavo pajamų iš UAB „Riverside Music“. Dalį savo darbinių veiklų LNOBT ieškovas atliko turėdamas tikslą organizuoti VšĮ „Vilniaus festivaliai“ renginius.

48. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nebuvo įtvirtinta reikalavimo LNOBT vadovui, norinčiam dirbti kitą darbą, gauti tam kultūros ministro leidimą, taigi toks leidimas ieškovui iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo reikalingas. Tačiau 2016 m. rugsėjo 20 d. priėmus naujos redakcijos PSMĮ, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., šio įstatymo 13 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto; sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.

49. Remiantis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, ieškovas, norėdamas tęsti darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir toliau vykdyti individualią veiklą bei gauti iš jos pajamų, turėjo pareigą gauti kultūros ministro leidimą, kuris yra išduodamas ištyrus ir nustačius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto. Šiuo atveju ieškovas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir kreiptis dėl tokio leidimo gavimo bei pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar gali būti leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti atlygį. Apie ieškovo veiklai reikšmingą naują įstatymo reikalavimą jam turėjo žinoma, nes ieškovo pareigybės aprašymo 5.1 punkte įtvirtintas specialusis reikalavimas būti susipažinusiam su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą, viešųjų ir privačių interesų derinimą, taip pat kyla iš bendrųjų juridinio asmens valdymo organo pareigų užtikrinti juridinio asmens veiklos teisėtumą bei vengti interesų konflikto, nustatyto CK 2.87 straipsnyje.

50. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad dėl leidimo dirbti kitą darbą (t. y. VšĮ „Vilniaus festivaliai“) ieškovas į kultūros ministrę kreipėsi 2017 m. balandžio 24 d. prašymu, t. y. po to, kai Kultūros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. S2-853 informavo ieškovą apie jo atžvilgiu pradėtą galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą jam dirbant LNOBT generaliniu direktoriumi ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitą darbą. Dėl leidimo užsiimti individualia veikla ieškovas nesikreipė net ir Kultūros ministerijai pradėjus minėtą tyrimą.

51. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi kasacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis ir vertino, ar ieškovą steigėjas atleido iš darbo pats nustatęs aplinkybes dėl neteisėto veikimo esant interesų konfliktui. Teismai priėjo prie išvados, kad Komisija ne tik vadovavosi VTEK sprendimu, bet ir pati atliko tyrimą, rinko duomenis apie galimus ieškovo viešųjų ir privačių interesų pažeidimus ir, remdamasi šia informacija, priėmė motyvuotą išvadą dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo.

52. Pažymėtina, kad byloje surinktos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo vykdyta ne darbine veikla, buvo pateiktos tiek VTEK, tiek kultūros ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 sudarytai komisijai, parengusiai 2017 m. birželio 12 d. motyvuotą išvadą. Priešingai nei teigia ieškovas, būtent Komisijos pateikti duomenys buvo pagrindas ir VTEK sprendimui dėl ieškovo VPIDVTĮ pažeidimų konstatavimo. Dėl to vien aplinkybė, kad Komisija savo išvadas dėl VPIDVTĮ pažeidimo, be kita ko, grindė VTEK, kaip specialaus subjekto, tiriančio ir priimančio sprendimus dėl asmenų veikos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms, sprendimo motyvais, negali būti aiškinama taip, kad Komisija pati neatliko jokio tyrimo ar savarankiško vertinimo, nes duomenis apie faktines aplinkybes, kurios leido vertinti galimą interesų pažeidimą, ji turėjo ir jas kaip sprendimo pagrindą nurodė savo išvados įžanginėje dalyje. Darbdavys, kuriam atstovavo Komisija, taip pat ir kultūros ministrė, net ir nesant VTEK sprendimo, turi teisę pagal turimus faktinius duomenis patys įvertinti, ar ieškovo, kaip įstaigos vadovo, kitos pareigos ir gaunamos pajamos nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Dėl to sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad ir nesant galiojančių VTEK išvadų yra pagrindas vertinti, jog ieškovas pažeidė PSMĮ 13 straipsnio nuostatas.

Dėl darbo pareigų pažeidimo pobūdžio

53. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas buvo šiurkštus. Teismas vertina, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą darbuotojo neteisėtus veiksmus kaip darbo pareigų pažeidimą kvalifikavo darbdavys.

54. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus, turi būti nustatyta darbuotojo kaltės forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 29 punktą).

55. Bylą nagrinėję teismai, vertindami darbo drausmės pažeidimo atitiktį šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui, nusprendė, kad ieškovo veiksmai atitiko DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžtą elgesį. Šiame punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatų dėl pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismai nusprendė, kad ieškovas savavaliavo, užsiimdamas papildoma veikla be atsakovės leidimo.

56. Teismai atsižvelgė į tai, kad ieškovas, būdamas LNOBT vadovas, žinodamas apie įstatyme įtvirtintą reikalavimą nuo 2017 m. sausio 1 d. turėti leidimą dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“, taip pat individualiai veiklai vykdyti, šio įstatymo reikalavimo nepaisė, ilgą laiką pats nesiėmė aktyvių veiksmų kreiptis dėl leidimo gavimo, surinkti ir pateikti duomenis, reikšmingus įstatyme nurodytai galimybei dirbti kitą darbą, tikrinti. Gavęs 2017 m. gegužės 19 d. Kultūros ministerijos įpareigojimą iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl leidimo dirbti kitą darbą priimti, tokios informacijos ieškovas nepateikė.

57. Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad ir atsakovė delsė spręsti dėl leidimo suteikimo, nes ieškovas nepateikė atsakovės nurodytos informacijos, reikalingos tokiam sprendimui priimti. Be to, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė esant aptartoms bylos aplinkybėms turėjo suteikti leidimą dirbti kitą darbą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovo papildomo darbo pobūdis buvo toks, jog jis negalėjo išvengti interesų konflikto situacijos. Nustatyta, kad ieškovas, sudarydamas LNOBT kūrybinės veiklos programas, į repertuarą įtraukė savo sūnaus vadovaujamos įmonės orkestrus, muzikos meno trupes ir pan., kuriems atstovauti Lietuvoje jo sūnaus įmonė turi išskirtines teises. Taip pat Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija, pateikta po LNOBT vidaus audito, patvirtina, jog ieškovas dar iki 2016 m. kovo 17 d., kai kreipėsi į kultūros ministrą dėl nusišalinimo, atstovavo LNOBT svarstant, rengiant ir detalizuojant būsimo susitarimo su Londono simfoniniu orkestru aplinkybes, jau iš anksto žinodamas, jog šis orkestras visus organizacinius klausimus pageidauja patikėti UAB „Riverside Music“, susijusiai su jo sūnumi; ieškovas LNOBT darbinių komandiruočių metu pats asmeniškai aptarė būsimų orkestro, kuriam atstovauja būtent UAB „Riverside Music“, gastrolių LNOBT 2016 m. gegužės 26 d. sutarties detales. Taip pat abi komisijos turėjo informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie tai, kad ieškovas 2015 m. ir 2016 m. vykdė individualią veiklą, už ją gavo pajamų tiek iš įmonės „Riverside Music Limited“, tiek iš UAB „Riverside Music“, nors apie savo turimas sąsajas su sūnaus vadovaujama įmone ir iš jos gaunamas pajamas ieškovas nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ieškovo veikla LNOBT ir kitos jo veiklos, kuriomis jis užsiėmė ir siekė užsiimti ateityje, buvo susijusios tokiu būdu, kad jis, kaip LNOBT vadovas, turėjo nuolat spręsti dėl naudą jam ir jo šeimos nariui galimai teikiančių klausimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės interesus būtų atitikęs leidimo ieškovui dirbti papildomą darbą suteikimas.

58. Dėl aptartų argumentų sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad tokie ieškovo veiksmai yra savavaliavimas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.

59. Dėl to manytina, kad teismai, nagrinėdami atnaujintą bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta apimtimi, pagrįstai įvertino, kad Komisijos turėta informacija, net ir panaikinus VTEK sprendimą, leido PSMĮ 13 straipsnio pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pažeidimą.

60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, ar PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, analizavo jo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir pagrįstai nusprendė, kad šis pažeidimas laikytinas šiurkščiu DK 235 straipsnio prasme.

Dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumo

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodyta, kad teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą taip pat turi įvertinti, ar, išnykus vienam iš ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovui pagrįstai buvo skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; ar, esant panaikintam VTEK sprendimui, drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) taikymas, konstatavus PSMĮ 13 straipsnio pažeidimą, atitiktų DK 238 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir būtų proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui.

62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, savaime nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui gali būti proporcingos ir lengvesnės drausminės nuobaudos – pastaba ar papeikimas.

63. Pagal kasacinio teismo praktiką, parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018 50 punktą; 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

64. Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai vertino tik ieškovo einamas pareigas, o kitus reikšmę bylai turinčius kriterijus, kaip darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, ignoravo. Bylą nagrinėję teismai vertino aplinkybių visumą, taip pat ir darbuotojo padaryto pažeidimo sunkumą, darbuotojo požiūrį į padarytą pažeidimą ir nustatė, kad ieškovas, net ir sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą drausminį tyrimą, su prašymu išduoti leidimą dirbti kitą darbą į kultūros ministrę kreipėsi tik dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau nesikreipė dėl leidimo vykdyti individualią veiklą. Sulaukęs atsakovės 2017 m. gegužės 19 d. rašto, kuriuo paprašyta pateikti papildomą informaciją siekiant atlikti tinkamą prašymo išduoti leidimą dirbti kitą darbą vertinimą, pvz.: nurodyti įmonę ar įstaigą, kurioje papildomai dirbama, darbinės veiklos teisinę formą bei rūšį, veiklos pobūdį, pareigas atliekamas funkcijas ir pan., ieškovas šio prašymo neįvykdė ir jokios informacijos nepateikė. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų komunikavęs su atsakove, pripažinęs savo padarytą PSMĮ 13 straipsnio pažeidimą, siekęs pasiaiškinti dėl vėlavimo kreiptis į atsakovę dėl leidimo gavimo priežasčių. Toks ieškovo nebendradarbiavimas ir jo padaryto pažeidimo pobūdis (tiesioginis papildomos veiklos ryšys su ieškovo vadovaujamu darbu LNOBT, gaunamos iš šios veiklos pajamos), susiklosčiusios ieškovo interesų konflikto situacijos neigimas lėmė, kad jis prarado LNOBT steigėjo ir savininko (valstybės) funkcijas įgyvendinančios Kultūros ministerijos pasitikėjimą juo kaip tinkamu eiti LNOBT vadovo pareigas.

65. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad, atsižvelgiant į ieškovo eitų pareigų specifiką ir reikšmingumą, jam pagrįstai taikytini didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia, kad tokiems darbuotojams suteikiama diskrecija priimti sprendimus, reikšmingus juridiniam asmeniui, kuriam jie vadovauja, todėl svarbus darbdavio pasitikėjimas, kad darbuotojas šia diskrecija naudosis tinkamai, geriausiais darbdavio interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015). Sutiktina, kad ieškovas, kaip įstaigos vadovas, daro didelę įtaką tinkamai valdant LNOBT biudžetą ir sudarant repertuarą, todėl jo kitos veiklos, kuri kelia nuolatinį interesų konfliktą, tęsimas be leidimo, ieškovo požiūris į šį pažeidimą, bendradarbiavimo stoka sudarė pakankamą pagrindą bylą nagrinėjusiems teismams spręsti, kad už ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagrįstai buvo taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

66. Kasacinio skundo argumentai, kad paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga, nes ieškovo PSMĮ 13 straipsnio pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-259-686/2017, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

67. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad byloje teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma teikia pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovo atleidimas iš pareigų buvo proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino (ne)praleidimo

68. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad VTEK sprendimo panaikinimas nulemia, jog atsakovė praleido terminą drausminei nuobaudai paskirti. Panaikinus VTEK sprendimą Nr. KS-52, terminas nuobaudai skirti nebegali būti skaičiuojamas nuo VTEK sprendimo Nr. KS-52 priėmimo dienos ar nuo VTEK sprendimu Nr. KS-52 paremtos Komisijos išvados priėmimo dienos. Šiuo atveju terminas drausminei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas ne nuo panaikintos, t. y. neegzistuojančios, aplinkybės, o nuo tada, kai atsakovė sužinojo apie ieškovo padarytus pažeidimus, t. y. 2017 m. balandžio 24 d.

69. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

70. Šioje dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 24 punktas).

71. Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019 49 punktą; 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

72. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo, už kurį ginčijamu kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, paaiškėjimo diena laikytina 2017 m. birželio 12 d., kai galimam ieškovo darbo drausmės pažeidimui nagrinėti buvo gauta Komisijos galutinė išvada. Atsakovė, gavusi Vidaus audito skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. A9-96 apie galimus ieškovo pažeidimus, turėjo abstrakčią informaciją, nurodytą tarnybiniame pranešime, ir, elgdamasi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, negalėjo ir neturėjo besąlygiškai ja pasitikėti, o turėjo tirti ir vertinti joje pateiktų duomenų tikrumą, pakankamumą ir pan., jai prieinamomis priemonėmis pasitikrinti gautą pirminę, taip pat surinkti kitą aktualią informaciją. Dėl to 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ sudarė komisiją galimam ieškovo darbo drausmės pažeidimui ištirti ir, gavusi jos išvadą, tą pačią dieną paskyrė ginčijamą drausminę nuobaudą. Sutiktina, kad gavus Komisijos išvadą atsakovei neliko abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pagrindo ieškovui taikyti drausminę nuobaudą buvimo. Dėl to spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė drausminės nuobaudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas ir 2017 m. birželio 12 d. Įsakymu drausminė nuobauda paskirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino.

73. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad VTEK sprendimas buvo tik vienas iš informacijos šaltinių apie ieškovo galimą darbo drausmės pažeidimą, tyrimą dėl galimo darbo drausmės pažeidimo atlikusi Komisija padarė išvadą, remdamasi tyrimo metu surinktų duomenų visuma, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus pateikta informacija, ieškovo paaiškinimais, tiek ir kita medžiaga. Dėl to nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad, panaikinus VTEK sprendimą, panaikinta, neegzistuojančia laikytina ir Komisijos išvada ir nuo jos negali būti skaičiuojamas drausminės nuobaudos skyrimo terminas.

74. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 241 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

75. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniu skundu nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai, vertindami ieškovo drausmės pažeidimą ir už jį paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumą, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

76. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į jų esmę, neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

77. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinant ieškovo kasacinio skundo, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė