Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. DOK-6428

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05069-2018-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktu suinteresuoto asmens P. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo P. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. papildomas sprendimas panaikinti ir priimtas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, peržiūrėjimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuotas asmuo teigia, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi šalių sutarties nutraukimo teisėtumas, nes būtent iš to atsirado ieškovo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies prasme jau pats nuomos sutarties sudarymas tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo ydingas, todėl ieškovė neįgijo teisės į savo interesų gynimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė visuotinai taikomą principą „iš neteisės teisė neatsiranda“. Kita vertus, gramatiškai ir sistemiškai vertinant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas – jų negalima suabsoliutinti, nes to paties straipsnio antra dalis nurodo išimčių iš CK 4.75 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes. Be to, aiškinant CK 4.75 straipsnio 1 dalį kaip teisės imperatyvą ir pagrindinį teismo sprendimo pagrindą, kiltų klausimai dėl CK 6.531 straipsnio 2 dalies taikymo. Skirtingai nuo S. S., trečiasis asmuo P. K. jam priklausančios turto dalies nuomos sutartis su atsakove įregistravo viešajame registre. S. S. nuomos sutarties su UAB „Kegesa“ viešajame registre neįregistravo, tačiau sprendžiant ginčą teisme kaip reikalavimų pagrindu remiasi argumentu, jog bendraturtis P. K. taip pat privalėjo nutraukti savo nuomos sutartis su atsakove.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui P. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 378 (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 17 d. Luminor banko mokėjimo nurodymu Nr. 360.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė