Nr. DOK-845
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00383-2019-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2023 m. vasario 13 d. paduotu ieškovių garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ ir garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Nr. DOK-845
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00383-2019-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2023 m. vasario 13 d. paduotu ieškovių garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ ir garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovių kasaciniame skunde keliamas CK 6.716 straipsnio nuostatų taikymo klausimas. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė teikia sutartyje numatytas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, nors tokiam faktui konstatuoti turėjo būti nustatyta aplinkybė, ar ieškovių paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai yra prijungti prie atsakovės valdomos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba kad tokios nuotekos išteka iš teritorijos ir patenka į atsakovės valdomą infrastruktūrą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias reikalavimą turėti TIPK leidimą paviršinių nuotekų tvarkymui. Vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Reglamento 26.1 punkto reikalavimas turėti TIPK leidimą siejamas ne su bet kokios teritorijos plotu, o su galimai teršiama teritorija (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles), kurios paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha. Neužstatyta teritorija nėra nei galimai teršiama teritorija, nei paviršinių nuotekų surinkimo plotas. Teismas atsižvelgė ne į galimai teršiamą teritorijos plotą, o į visą ieškovių valdomą plotą. Be to, teismas neargumentavo, kodėl teisiškai reikšminga aplinkybė, ar ieškovės turi taršos ar TIPK leidimą, kai sprendžiamas klausimas dėl atsakovės sutarties vykdymo veiksmų.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs Gulbinės upelį paviršinių nuotekų sistemos dalimi, nepateikė nei upės, nei paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos sąvokų analizės, nenurodė argumentų, teisiškai pagrindžiančių valstybinės reikšmės ir valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančią upę laikyti paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos dalimi. Apeliacinės instancijos teismas Gulbinės upę priskirdamas nuotekų tvarkymo sistemai, neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą (Vandens įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos, Statybos įstatymo), kurio nuostatų analizė leidžia daryti priešingą, nei padarė teismas, išvadą, kad upė yra paviršinis vandens telkinys ir ji nėra ir negali būti „ne vien tik gamtinės aplinkos dalis“.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl CPK 185 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo, teigiama, kad teismas iš esmės neištyrė ir neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias buvo nurodęs ištirti kasacinis teismas nutartyje Nr. e3K-3-238-701-2020. Teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktu išrašu, neatsižvelgė į atsakovo teiktų paaiškinimų prieštaringumą, jų keitimą priklausomai nuo paaiškėjusių faktinių aplinkybių, neįvertino aplinkybių, kaip atsakovė vykdė sutartį, t. y. iš ieškovių teritorijos ištekančios nuotekos patenka į išleistuvą, kuriam nėra išduoti taršos leidimai; kt.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Be to, skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovėms grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Grąžinti garažų eksploatavimo bendrijai „Motoras“ (j. a. k. 155961825) 126 (vieną šimtą dvidešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 6 d. banko AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 116.
Grąžinti garažų eksploatavimo bendrijai „Vairas“ (j. a. k. 155963452) 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 6 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymu Nr. 0206232900908.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Agnė Tikniūtė
