Dėl teisės normų, reglamentuojančių teisėjo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-234-421/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01715-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.1.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisėjo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas R. G. prašė priteisti trečiajam asmeniui UAB „Plieninis skydas“ iš atsakovo R. G. 90 956,5 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu kaip akcininko ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti bendrovei žalą, susidariusią dėl bendrovės vadovo pareigų netinkamo vykdymo.

4. Ieškovas nurodė, kad šalims priklauso po 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų, atsakovas nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. eina direktoriaus pareigas. Ieškovas ir V. M. 2008 m. įsteigė Jungtinėje Karalystėje įmonę „Shield Security Doors Ltd“, ji buvo pagrindinė UAB „Plieninis skydas“ produkcijos platintoja. 2014 m. rudenį kilus konfliktui su atsakovu ir V. M., ieškovas pasitraukė iš abiejų įmonių. Atsakovas 2014 m. spalio 28 d. su V. M. žmona N. M. Jungtinėje Karalystėje įsteigė įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“ ir ją pavertė pagrindine UAB „Plieninis skydas“ produkcijos platintoja. Įmonei „Shield Security Doors Ltd“ pradėta bankroto procedūra, įmonės nemokumą sukėlė jos pagrindinės kreditorės įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ veiksmai.

5. Ieškovo teigimu, atsakovas padarė UAB „Plieninis skydas“ 90 596,5 Eur žalą, nes pardavė prekes savo artimo draugo V. M. kontroliuojamai įmonei „Shield Security Doors Ltd“ ir niekada nereikalavo už jas atsiskaityti, toleruodamas situaciją, kad įmonė „Shield Security Doors Ltd“ vykdė ypač didelės apimties mokėjimus įmonei „Shield Luxury Doors Ltd“. Atsakovas nebuvo lojalus trečiajam asmeniui: būdamas vadovas ir akcininkas, neturėdamas kito akcijų savininko pritarimo, dalyvavo įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ veikloje, per ją savo asmeniniu sprendimu nukreipė UAB „Plieninis skydas“ pardavimus Jungtinės Karalystės rinkoje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Byloje nustatyta, kad:

7.1. ieškovas ir atsakovas nuo 2002 m. lapkričio 7 d. turi po 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų; atsakovas nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. yra UAB „Plieninis skydas“ vadovas;

7.2. ieškovas dirbo įmonės gamybos direktoriumi, 2014 m. spalio 19 d. paprašė jį atleisti iš UAB „Plieninis skydas“ gamybos direktoriaus pareigų;

7.3. ieškovas ir V. M. 2008 m. spalio 29 d. įsteigė įmonę „Shield Security Doors Ltd“, abiem priklausė po 50 proc. jos akcijų; V. M. yra įmonės „Shield Security Doors Ltd“ direktorius, o ieškovas buvo sekretorius, šiuo metu atsistatydinęs;

7.4. įmonė „Shield Security Doors Ltd“ Jungtinėje Karalystėje pardavinėjo UAB „Plieninis skydas“ pagamintas duris; nuo 2008 m. lapkričio iki 2015 m. kovo buvo parduota prekių už 6 536 632,29 Eur;

7.5. 2014 m. spalį kilo konfliktas, po šio ieškovas pasitraukė iš UAB „Plieninis skydas“ gamybos direktoriaus pareigų ir iš įmonės „Shield Security Doors Ltd“ sekretoriaus pareigų; konfliktas kilo dėl teisės Jungtinės Karalystės rinkoje pardavinėti UAB „Plieninis skydas“ duris bei iš šios prekybos gaunamo pelno pasidalijimo;

7.6. ieškovas buvo susijęs su įmone „Shield Front Doors Ltd“, kuri nuo 2014 m. sausio prekiavo durimis; sudarė konkurenciją įmonei „Shield Security Doors Ltd“;

7.7. atsakovas iki 2014 m. spalio nebuvo susijęs su jokia prekyba UAB „Plieninis skydas“ durimis Jungtinėje Karalystėje užsiimančia bendrove; taip susiklostė padėtis, kai vienas akcinkas gavo naudą iš prekybos Jungtinėje Karalystėje, o kitas negavo;

7.8. atsakovas su V. M. žmona N. M. 2014 m. spalio 28 d. įsteigė įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“, abiem priklauso po 50 proc. jos akcijų, ši įmonė turėjo prekiauti UAB „Plieninis skydas“ produkcija;

7.9. įsteigus įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“, atsakovas ėmėsi veiksmų dėl prekybos perkėlimo iš įmonės „Shield Security Doors Ltd“ į įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“ (nustatyta remiantis liudytojų paaiškinimais ir rašytiniais bylos duomenimis);

7.10. UAB „Plieninis skydas“ prekyba su įmone „Shield Security Doors Ltd“ vyko ir 2014 m., prekės tiektos iki 2015 m. gegužės;

7.11. įmonei „Shield Security Doors Ltd“ pradėta bankroto procedūra, į kreditorių sąrašą įtraukta ir UAB „Plieninis skydas“, turinti 76 418,15 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų reikalavimą; pagrindinė kreditorė yra įmonė „Shield Luxury Doors Ltd“, turinti 500 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų reikalavimą.

8. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog įmonės „Shield Security Doors Ltd“ darbuotojai dirbo įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ naudai, nors darbo užmokestį mokėjo bei biuro patalpas suteikė įmonė „Shield Security Doors Ltd“; duomenys apie darbo santykius nepateikti, darbuotojo perėjimas dirbti iš vienos įmonės į kitą teisės aktų savaime nepažeidžia.

9. Ieškovas neįrodinėjo, kad sudarydamas sandorius su įmone „Shield Luxury Doors Ltd“ atsakovas netinkamai vykdė pranešimo apie interesų konfliktą pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 5 dalis). Tai, kad atsakovas buvo įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ dalyvis, ieškovui turėjo būti žinoma ir be rašytinio pranešimo.

10. Ieškovas neprašė teismo nustatyti ir neįrodinėjo aplinkybės, kad prekių tiekimas įmonei „Shield Luxury Doors Ltd“ buvo nenaudingas trečiajam asmeniui, kad įmonė „Shield Luxury Doors Ltd“ nesumokėjo už tiekiamas duris. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo produkciją Jungtinėje Karalystėje pardavė per įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“, negali turėti įtakos kitos įmonės skolos dydžiui. Įmonės „Shield Security Doors Ltd“ finansinės padėties pablogėjimas yra susijęs su tuo, kad įmonė prarado išskirtines teises prekiauti UAB „Plieninis skydas“ produkcija ir neturėjo kitų veiklos sričių, tačiau UAB „Plieninis skydas“ negali nei teisine, nei sąžiningo verslo sprendimų priėmimo prasme būti įpareigota visą laiką produkciją tiekti tik jai skolingai įmonei, kad užtikrintų šios įmonės tinkamą finansinę būklę. Taigi byloje neįrodyta, kad UAB „Plieninis skydas“ pardavimų Jungtinės Karalystės rinkoje nukreipimas per su vadovu susijusią įmonę padarė tiesioginę žalą UAB „Plieninis skydas“.

11. Šalys pripažino, kad produkcijos pardavimas Jungtinėje Karalystėje buvo pelningas. 2008–2014 m. šiuo pelnu galėjo naudotis tik vienas iš UAB „Plieninis skydas“ akcininkų – ieškovas, atsakovas dividendų iš prekybos Jungtinėje Karalystėje negavo. Nei vieno, nei kito akcininko turimai prekybą Jungtinėje Karalystėje trečiojo asmens produkcija vykdančiai įmonei nėra teisinio pagrindo teikti prioritetą. Tai, kad prekyba iš įmonės „Shield Security Doors Ltd“ buvo perkelta į įmonę „Shields Luxury Doors Ltd“, yra interesų konfliktas, tačiau dėl šio konflikto žala, kaip įmonės „Shield Security Doors Ltd“ neatsiskaitymas, nekilo. Sutarties su vieno ar kito akcininko turima įmone sudarymas šiame ginče taip pat nėra ir sąžiningo bei protingo vadovo pareigų vykdymo klausimas, nes nagrinėjamas akcininkų, o ne trečiojo asmens ir jo kreditoriaus ginčas. Nors ieškovas ir atsakovas yra tokios pat akcijų dalies savininkai, tačiau atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turi pareigą pranešti apie interesų konfliktą bei elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu; ieškovas, būdamas gamybos direktorius, tokių pareigų pagal įstatymus neturi ir jam taikomos ir akcininko bei darbuotojo teisės ir pareigos. Į šį padėties dvilypumą turi būti atsižvelgiama, vertinant atsakovo elgesio atitiktį įmonės vadovo pareigų standartams.

12. Kadangi ieškovas neįrodinėjo, kad, nukreipus produkcijos pardavimą per įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“, šiuo sandoriu buvo padaryta žala trečiojo asmens interesams, tai, net ir nustačius, jog atsakovas raštu nepranešė ieškovui, jog, veikdamas kaip UAB „Plieninis skydas“ vadovas, sudaro susitarimą su bendrove, kurios dalyvis jis yra, negalima nustatyti dėl interesų konflikto atsiradusios žalos.

13. Atsakovas buvo įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ akcininkas, o ne vadovas. Kadangi įmonė „Shield Luxury Doors Ltd“ yra užsienio įmonė, jos akcininkų ir vadovų teisės ir pareigos yra reglamentuojamos Jungtinės Karalystės teisės aktų. Ieškovas nesirėmė šiais teisės aktais ir nenurodė, kokiu būdu atsakovas yra įpareigotas domėtis įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ vykdoma veikla bei gaunamais atsiskaitymais. „Shield Security Doors Ltd“ ir „Shield Luxury Doors Ltd“ yra atskiros įmonės, todėl jų tarpusavio santykiai negali būti kontroliuojami jų pardavinėjamos produkcijos tiekėjo. Būdamas UAB „Plieninis skydas“ vadovas, atsakovas turėjo pareigą sąžiningai ir protingai vykdyti prekybinius santykius tarp UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ bei tarp UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės „Shield Security Doors Ltd“, tačiau jis neturėjo pareigos kontroliuoti įmonių „Shield Luxury Doors Ltd“ ir „Shield Security Doors Ltd“ prekybinių santykių ir atsiskaitymų.

14. Nors byloje yra duomenų, jog atsakovas buvo susijęs su įmonės „Shield Security Doors Ltd“ vadovu V. M., 2014 metų lapkričio mėnesį dalyvavo įmonės „Shield Security Doors Ltd“ darbuotojų susirinkime bei su V. M. žmona įsteigė įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“, byloje nesurinkta įrodymų, kurie būtų pakankami faktui, jog atsakovas žinojo apie įmonės „Shield Security Doors Ltd“ vykdomus atsiskaitymus įmone „Shield Luxury Doors Ltd“, nustatyti. Teisės aktai nenustato teisės bei pareigos prašyti įmonės skolininkės pateikti finansinius dokumentus, taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas negali būti nustatomas.

15. Trečiojo asmens parengtoje įmonės „Shield Security Doors Ltd“ įsiskolinimų lentelėje nurodyta, jog įmonės „Shield Security Doors Ltd“ skolos formavosi nuo 2011 m.; pagrindinė skolos dalis susidarė 2014 m. sausio–spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu ieškovas buvo UAB „Plieninis skydas“ akcininkas ir gamybos vadovas, taip pat įmonės „Shield Security Doors Ltd“ sekretorius. Nors ieškovo galimybės priimti sprendimus dėl prekių tiekimo bei atsiskaitymo abiejose įmonėse buvo ribotos, byloje nėra jokių duomenų, kad, veikdamas kaip akcininkas ar įmonėje už tam tikrą sritį atsakingas asmuo, ieškovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių, jog UAB „Plieninis skydas“ nustotų tiekti produkciją įmonei „Shield Security Doors Ltd“, kai 2014 m. pradėjo formuotis skola. Įmonė „Shield Security Doors Ltd“ finansiniuose dokumentuose skaičiavo pelną ir išmokėjo dividendus ieškovui, nesumokėjusi skolos UAB „Plieninis skydas“. Teismas padarė išvadą, kad įmonės „Shield Security Doors Ltd“ skola susidarė iki atsakovui įsteigiant įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“, o priežastis, dėl kurios ši skola nebuvo padengta, – dividendų įmonės „Shield Security Doors Ltd“ akcininkams išmokėjimas iš gautų pajamų nedengiant skolos UAB „Plieninis skydas“.

16. Remiantis ieškovo pateikta pinigų pervedimo iš įmonės „Shield Security Doors Ltd“ į įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“ suvestine, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. vasario 17 d. pervesta 742 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Šios bylos kontekste minimas pinigų pervedimas negali būti įvertintas, nes atsakovo teisinės pareigos nesukuria jam galimybės daryti įtaką atsiskaitymui tarp šių bendrovių.

17. Atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas gali būti nustatomas tiriant įmonės „Shield Security Doors Ltd“ veiklos teisėtumą pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

18. Teismas nustatė, kad UAB „Plieninis skydas“ atliko tam tikrus veiksmus dėl skolos atgavimo, todėl galima vertinti ne neveikimą, o veiksmų pakankamumą. Susidarius skolai, prekių tiekimas buvo nutrauktas, įspėjimai išsiųsti, pateiktas skolos grąžinimo grafikas. Ieškovas buvo vienas iš įmonės „Shield Security Doors Ltd“ vadovų bei akcininkas, tačiau pats nesiėmė veiksmų atsiskaitymams su UAB „Plieninis skydas“ užtikrinti, nesidomėjo, kodėl, esant skolai kreditoriui, buvo mokami dividendai.

19. Byloje nenustatyta, jog atsakovo, kaip UAB „Plieninis skydas“ vadovo, veiksmai buvo neatsiskaitymo tarp UAB „Plieninis skydas“ ir Shield Security Doors Ltd priežastis, todėl ieškinys pripažintas neįrodytu.

20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

21. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo prašymus išreikalauti iš atsakovo duomenis apie įmonės „Shield Luxury Doors Ltd“ išlaidas už laikotarpį nuo įmonės įsteigimo 2014 m. spalio 28 d. iki savanoriško likvidavimo 2017 m. vasario 28 d., iškviesti byloje kaip liudytojus buvusius įmonės „Shield Security Doors Ltd“ darbuotojus, pažymėdama, kad ieškovas tinkamai nenurodė turinčių reikšmės bylai konkrečių aplinkybių, kurias jie galėtų patvirtinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalis), byloje pakanka įrodymų.

22. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įmonės „Shield Security Doors Ltd“ lėšų nukreipimas į įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, įmonės „Shield Security Doors Ltd“ vadovo veiksmai atlikti Jungtinėje Karalystėje, todėl jų teisėtumas vertintinas pagal šios šalies teisės aktuose nustatytas vadovo pareigas.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Plieninis skydas“, pradėjusi komercinius santykius su įmone „Shield Luxury Doors Ltd“, galėjo laisvai pasirinkti kontrahentą, su kuriuo vykdys komercinę veiklą, kai ankstesnis kontrahentas (įmonė „Shield Security Doors Ltd“) pradėjo nebeatsiskaitinėti su UAB „Plieninis skydas“. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo produkciją Jungtinėje Karalystėje pardavė per įmonę „Shield Luxury Doors Ltd“, negali turėti įtakos kitos įmonės skolos dydžiui.

24. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens bendradarbiavimas su įmone „Shield Security Doors Ltd“ buvo sėkmingas, per visą bendradarbiavimo laikotarpį pardavimai siekė 1 894 255 Eur, skolos likutis yra 90 956 Eur, t. y. 4,80 proc. užsakymų. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad skolą iš įmonės „Shield Security Doors Ltd“ buvo siekiama atgauti aktyviais atsakovo veiksmais. Įmonė „Shield Security Doors Ltd“ per visą bendradarbiavimo laikotarpį turėjo skolų UAB „Plieninis skydas“. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Plieninis skydas“ žala buvo padaryta atsakovo veiksmais ar neveikimu. Ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o bylos duomenys rodo, kad įmonės „Shield Security Doors Ltd“ neatsiskaitymą lėmė ir jos pačios veiksmai – įmonė 2011–2014 m. išmokėjo 346 000 Eur dividendus (iš jų ieškovui – 173 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (209 300 Eur). Taigi įmonės „Shield Security Doors Ltd“ skola susidarė ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, o dėl to, kad, inter alia (be kita ko), ieškovas išsimokėjo reikšmingas dividendų sumas, nors galėjo ir privalėjo šias lėšas skirti atsiskaityti su UAB „Plieninis skydas“. Teisėjų kolegija sprendė, kad tarp išmokėtų dividendų ieškovui ir skolos UAB „Plieninis skydas“ augimo yra aiškus ir akivaizdus ryšys, t. y. kiek didėjo kas metus išmokamos dividendų sumos pačiam ieškovui, tiek proporcingai didėjo skola UAB „Plieninis skydas“.

25. Ieškovas objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo, kaip UAB „Plieninis skydas“ vadovo, veiksmai buvo neatsiskaitymo tarp UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės „Shield Security Doors Ltd“ priežastis.

26. Teisėjų kolegija taip pat atmetė ieškovo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo galimybes surinkti byloje papildomus įrodymus, t. y. atsisakė išreikalauti iš atsakovo duomenis apie įmonės „Shield Security Doors Ltd“ išlaidas bei iškviesti kaip liudytojus buvusius įmonės „Shield Security Doors Ltd“ darbuotojus, kurie galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes apie atsakovo įtaką, organizuojant su UAB „Plieninis skydas“ neatsiskaičiusios įmonės „Shield Security Doors Ltd“ veiklą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų yra teisingos ir pagrįstos. Todėl vien tai, kad nebuvo tenkintas ieškovo reikalavimas, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo apsunkintos ieškovo galimybės rinkti įrodymus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Byloje sprendžiamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kilusios interesų konflikto sąlygomis, klausimas ir šalys dėl bylos specifikos rėmėsi netiesioginiais įrodymais. Teismai nustatė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, atsietai ir formaliai traktavo atskirus bylos epizodus, ieškovo pateiktų įrodymų nevertino kaip netiesioginių įrodymų viseto, darė logikos dėsniais neparemtas prielaidas, neleido ieškovui pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinį. Taip buvo pažeistas CPK 185 straipsnis ir nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos netiesioginių įrodymų vertinimo srityje. Esant pripažintam ir neginčijamam interesų konflikto faktui, išvadas apie civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ar nebuvimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, yra atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, įrodymas. Atsakovas po konflikto su ieškovu nukreipė visus trečiojo asmens pardavimus per bendrovę „Shield Luxury Doors Ltd“, ši už žymiai didesnę kainą gaminius perparduoda įmonei „Shield Security Doors Ltd“, pastaroji vykdo didžiulės apimties atsiskaitymus su įmone „Shield Luxury Doors Ltd“, tačiau visiškai nemoka ankstesnės skolos trečiajam asmeniui. Teismai neatsižvelgė į asmeninius atsakovo ir V. M. bei N. M. ryšius, nors kasacinis teismas yra pripažinęs, kad artimi sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes.

27.2. Teismai, formaliai atsisakydami tenkinti visus išsamiai motyvuotus ieškovo prašymus dėl liudytojų apklausos ir rašytinių įrodymų išreikalavimo, pažeidė CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 198, 199 straipsnius, iš esmės apribojo ieškovo įrodinėjimo galimybes (CPK 178 straipsnis), suteikė visišką prioritetą atsakovui, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų rinkimo klausimu, taip buvo pažeisti proceso šalių lygybės ir rungimosi principai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas prie prašymo iškviesti liudytojus ir išreikalauti rašytinius įrodymus nenurodė aplinkybių, ką jie įrodys, ir todėl šie prašymai buvo netenkinti. Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Teismai neįvertino bylos specifikos, kai netiesioginiais įrodymais įrodinėjančiai šaliai yra sunkiau pagrįsti savo teiginius, ir nepagrįstai apribojo ieškovo galimybę gauti byloje naujus įrodymus. Ieškovo teisė įrodinėti negali būti paneigiama teismui subjektyviai nusprendus, jog byloje jau „pakanka įrodymų“ (nors toje pačioje nutartyje yra konstatuojama, kad ieškinys atmetamas kaip neįrodytas), prašymas dėl liudytojų apklausos buvo paduotas laiku ir tinkamai, argumentuotas, bylai reikšmingos aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos liudytojų parodymais, o ieškovo nurodyti asmenys galėjo būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 2 dalis). Teismo nurodytos atsisakymo apklausti liudytojus priežastys yra formalios, nesudaro pagrindo atsisakyti juos apklausti byloje.

27.3. Teismai nesirėmė prejudicinę galią turinčiu įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, tačiau priėmė bei vertino prejudiciniams faktams prieštaraujančius įrodymus, taip pažeisdami CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisinio tikrumo bei įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principus, nesilaikydami kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1064-431/2017 pagal ieškovės UAB „Plieninis skydas“ ieškinį šios bylos ieškovui konstatuota, kad „Bendrovė ir toliau tęsė didelės apimties pardavimus, o teisinių priemonių dėl skolos priteisimo ir išieškojimo nesiėmė“. Jokių su skolos išieškojimu (bandymais atgauti skolą) susijusių įrodymų bendrovė ankstesniame teisminiame procese nebuvo pateikusi. Kasacinio teismo praktikoje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl to, kaip turėtų būti vertinami byloje naujai pateikti prejudicines aplinkybes tariamai paneigiantys įrodymai. Tačiau akivaizdu, kad tokių įrodymų priėmimas ir vertinimas pažeidžia teisinio tikrumo bei įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principus.

27.4. Teismai ignoravo nuoseklią kasacinio teismo praktiką bendrovės dalyvio statuso klausimu, Akcinių bendrovių įstatymo IV–V skirsnių nuostatas, konstatuodami, kad bendrovės dalyvis (kuris nėra vadovas) yra atsakingas už susidariusią skolą, nes nereikalavo, kad skolininkui būtų nutrauktas prekių tiekimas, bei priėmė skolininko išmokamus dividendus. Tai buvo konstatuota pažeidžiant bylos medžiagoje esančius priešingus įrodymus – skolininko išmokėti dividendai neprisidėjo prie skolos ir pats ieškovas buvo įspėjęs atsakovą dėl tiekimo sustabdymo. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė, jog nė viena teisės norma nenustato bendrovės dalyvio pareigos daryti įtaką kasdienių verslo sprendimų priėmimui. Nepriklausomai nuo dalyvio turimų akcijų skaičiaus, kai likusi 50 proc. akcijų dalis priklauso bendrovės vadovui, dalyvio faktinės galimybės operatyviai paveikti konfliktiškai ir priešiškai nusiteikusio vadovo sprendimus yra niekinės.

27.5. Byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes, esant abejonių dėl teisėjos nešališkumo (teisėjos Aldonos Tilindienės sutuoktinis dirba toje pačioje kontoroje su dviem atsakovui bei trečiajam asmeniui atstovaujančiais (atstovavusiais) advokatais (kontoroje iš viso yra keturi advokatai)), teisėja nenusišalino nuo bylos, nors iki šiol analogiškoje situacijoje visada nusišalindavo. Taip pažeista CPK 64–66 straipsnių bei 68 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Konvencijos 6 straipsnio, CPK 21 straipsnio garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą.

27.6. Teismai darė šiurkščią fakto klaidą, konstatavę, kad skola yra už 2012–2014 m. vykusią prekybą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad viso minėto laikotarpio sąskaitos buvo apmokėtos. Dividendai buvo išmokėti laikotarpiu, kai neegzistavo jokia skola. Skola atsirado iš 2015 m. prekybos laikotarpio, kai dividendai nebuvo mokami ir atsakovas, ignoruodamas ieškovo įspėjimus, vienašališkai priėmė sprendimą toliau tiekti prekes ir didinti skolą, kuri liko nesugrąžinta trečiajam asmeniui.

28. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1. Ieškovo reikalauta priteisti pinigų suma negali būti laikoma žala, dėl kurios atsiradimo objektyviai būtų galėjęs būti kaltas atsakovas, nes jo veiksmų nesieja priežastinis ryšys su įmonės „Shield Security Doors Ltd“ neatsiskaitymu – jį nulėmė pastarosios akcininkai ir vadovybė. Teismai visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškinys pirmiausiai buvo neįrodytas. Kreditorės vadovas nekontroliuoja skolininkės ir nepriima jos sprendimų, jis objektyviai negali būti laikomas atsakingu už skolininkės prievolės nevykdymą. Jeigu atsakovas, kaip kreditorės vadovas, būtų kokiu nors būdu trukdęs skolininkei įvykdyti savo sutartinę prievolę ar nepriėmęs prievolės vykdymo, skolininkė prievolę visuomet galėjo įvykdyti, t. y. pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą. Byloje nustatyta, kad įmonės „Shield Security Doors Ltd“ skola trečiajam asmeniui egzistavo iš esmės visą sutartinių santykių laikotarpį, o ypač augo būtent 2014 m. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti laikomi pagrindu civilinei atsakomybei kilti.

28.2. Ieškovas viso proceso metu buvo nenuoseklus, nebuvo aišku, kokios pozicijos jis pats laikosi ir kokias aplinkybes įrodinėja, todėl kasacinio skundo teiginiai, esą teismai jam suvaržė galimybę pateikti savo poziciją, yra paprasčiausiai nekorektiški. Teismai nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodymų išreikalavimą, aiškiai nurodė ir pasisakė, dėl kokių priežasčių ieškovo prašymai nebuvo tenkinti; ieškovas neturėjo teisinio pagrindo remtis netiesioginiais įrodymais; sprendimo dėl įrodymų išreikalavimo priėmimas išimtinai yra teismo diskrecija.

28.3. Bendrovės vadovui sudarant prekių tiekimo sutartį su bendrove, kurios akcininkas jis yra, susidaro teorinė interesų konflikto galimybė, tačiau pareigos vengti interesų konflikto ar juo labiau draudimo juo pasinaudoti asmeniniais tikslais atsakovas nepažeidė. Vadovas priėmė sprendimą būdamas užtikrintas jo atitiktimi bendrovės interesams, naujos sutarties su įmone „Shield Luxury Doors Ltd“ sudarymas buvo bendrovei ypač naudingas veiksmas – prekes įmonei „Shield Luxury Doors Ltd“ bendrovė tiekė už didesnę kainą, nei buvo tiekta įmonei „Shield Security Doors Ltd“. Santykių su įmone „Shield Security Doors Ltd“ nutraukimas ir pradėjimas su įmone „Shield Luxury Doors Ltd“ buvo atsakovo priimtas sąžiningas verslo sprendimas.

28.4. Teismai pasisakė, kad, bendrovei sudarant sutartį su įmone „Shield Luxury Doors Ltd“, buvo teorinė interesų konflikto situacija, taigi vertino ir netiesioginius įrodymus, ar šia situacija atsakovas pasinaudojo.

28.5. Jokių teisės normų, kurių pagrindu atsakovas galėtų būti laikomas atsakingu už savo atstovautos bendrovės, veikusios kaip kreditorės, skolininkės turtines prievoles ir priimamus sprendimus, ieškovas nenurodė, todėl tokį platų civilinės atsakomybės instituto aiškinimą, kokį pateikia ieškovas, grįsti dar ir netiesioginiais įrodymais būtų ne tik nepagrįsta, bet ir neteisinga. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl vadovo žalos bendrovei padarymo, tačiau nesprendžiami jokie nesąžiningos konkurencijos aspektai, todėl reiškiamas reikalavimas privalo būti įrodytas per bendrų civilinės atsakomybės sąlygų pagrindimą.

28.6. Visiškai nepagrįstos ieškovo abejonės Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos A. Tilindienės objektyvumu ir nešališkumu. Informacija apie teisėjos sutuoktinio advokato Rolando Tilindžio praktiką advokatų profesinėje bendrijoje buvo vieša nuo pat praktikos pradžios 2017 m. rugsėjo 29 d. Ieškovas iki teismo posėdžio nereiškė jokių nušalinimų konkrečiam teisėjui. Advokatas R. Tilindis niekada nebuvo ir šiuo metu nėra nei atsakovo, nei trečiojo asmens atstovas. Vien ta aplinkybė, kad advokatai Irmantas Dobilas ir Daiva Dumčiuvienė praeityje, kai jie dirbo advokatų kontoroje „TGS Baltic“, teikė teisines paslaugas trečiajam asmeniui ir atsakovui, o šiuo metu dirba kartu su advokatu R. Tilindžiu advokatų profesinėje bendrijoje „RIDD Vilnius“, neleidžia teigti, kad egzistuoja kokios nors sąsajos tarp atsakovo bei trečiojo asmens ir advokato R. Tilindžio. Plačiai žinoma, kad advokatas R. Tilindis, kaip buvęs ilgametis Generalinės prokuratūros prokuroras, yra baudžiamosios teisės specialistas, neatstovaujantis civiliniuose ginčuose. Atsižvelgiant tiek į advokatams taikomą profesinės paslapties saugojimo pareigą, tiek į skirtingą specializaciją, nėra jokio pagrindo manyti, kad advokatas R. Tilindis apskritai būtų žinojęs kitų kolegų vedamas bylas ar būtų dėl jų konsultavęs. Skundžiamą nutartį priėmė trijų teisėjų kolegija, todėl net ir nepagrįstos abejonės vienu teisėju neleidžia abejoti kitų teisėjų objektyvumu ir nešališkumu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į tinkamą teismo procesą

29. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK (CPK 5 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai ir kt.).

30. Viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

31. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10): a) teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; b) pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef priš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).

33. Objektyvusis nešališkumo reikalavimas yra svarbi papildoma garantija asmeniui (nes gali būti gana sudėtinga pateikti įrodymus, galinčius nuginčyti teisėjo nešališkumo prezumpciją subjektyviuoju aspektu) (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šia prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80).

34. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96).

35. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotą sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją).

36. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimą Coeme ir Kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi ir Konvencijos nuostatomis, ir šioje sityje formuojama EŽTT praktika, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96, par. 121; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01 ir kt.). EŽTT yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025-1028) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

39. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, teigdamas, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes jam kelia abejonių vienos iš bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų nešališkumas (teisėjos sutuoktinis dirba toje pačioje advokatų kontoroje su atsakovui bei trečiajam asmeniui atstovaujančiais (atstovavusiais) advokatais), o teisėja nenusišalino nuo bylos, nors iki šiol analogiškoje situacijoje visada nusišalindavo, kelia klausimą dėl vienos iš tinkamo proceso garantijų – kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas –neužtikrinimo, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

41. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo šias aplinkybes, kurios, jo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti vienos iš bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų nešališkumu:

41.1. teisėjos A. Tilindienės sutuoktinis yra advokatas R. Tilindis, kuris nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. praktikuoja advokatų profesinėje bendrijoje „RIDD Vilnius“; šioje kontoroje iš viso dirba keturi advokatai, iš kurių du pastaruoju metu yra atstovavę trečiajam asmeniui (toliau – bendrovė) bei atsakovui daugelyje tarp tų pačių šalių (R. G., R. G. ir UAB „Plieninis skydas“) nagrinėtų bylų:

41.1.1. „RIDD Vilnius“ advokatas I. Dobilas buvo bendrovės atstovas bylose: 1) pagal prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, 2) dėl akcininkų susirinkimų pripažinimo neteisėtais, o juose priimtų sprendimų – negaliojančiais;

41.1.2. „RIDD Vilnius“ advokatė D. Dumčiuvienė atstovavo atsakovui R. G. bylose: 1) dėl akcininkų susirinkimų pripažinimo neteisėtais, o juose priimtų sprendimų – negaliojančiais; 2) dėl juridinio asmens ir jo vienasmenio valdymo organo – direktoriaus veiklos tyrimo; 3) dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; 4) dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo;

41.2. advokatų profesinėje bendrijoje „RIDD Vilnius“ dirba ir advokato padėjėjas Darius Orla, kuris yra bendrovės atstovas nagrinėjamoje byloje, taip pat atstovavo bendrovei dar trijuose procesuose: 1) dėl juridinio asmens ir jo vienasmenio valdymo organo– direktoriaus veiklos tyrimo; 2) dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, 3) pagal skundą dėl antstolio veiksmų.

42. Taigi ieškovo abejones dėl vienos iš bylą nagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjų nešališkumo, taigi ir teismo sudėties teisėtumo, sukėlė aplinkybė, kad minėtą teisėją sieja santuokiniai ryšiai su advokatų profesinės bendrijos, kurios advokatai yra atstovavę šioje byloje kaip atsakovui patrauktam R. G. bei trečiajam asmeniui UAB „Plieninis skydas“ bylose tarp tų pačių šalių ir kurioje praktikuojantis advokato padėjėjas atstovauja trečiajam asmeniui nagrinėjamoje byloje, praktikuojančiu advokatu. Tai reiškia, kad abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo ieškovui kilo dėl objektyviojo nešališkumo kriterijaus stokos, kai jam paaiškėjo šios nutarties 41 punkte nurodytos aplinkybės.

43. Atsakovas savo atsiliepime į kasacinį skundą neginčija ieškovo nurodomų aplinkybių dėl vienos iš apeliacine tvarka šią bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų santuokinių ryšių su advokatų profesinės bendrijos, kurios advokatai yra atstovavę šioje byloje kaip atsakovui patrauktam R. G. bei trečiajam asmeniui UAB „Plieninis skydas“ kitose, anksčiau nagrinėtose bylose tarp tų pačių šalių (žr. šios nutarties 41 punktą), praktikuojančiu advokatu. Tačiau vien ši aplinkybė, kasacinio teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu ir nesudaro pagrindo tokių abejonių prielaidoms, nes ji niekaip nėra susijusi su atstovavimu šioje nagrinėjamoje byloje, taigi ir su teismo nešališkumo problema šioje byloje.

44. Kita atsakovo nurodoma aplinkybė – atstovavimo trečiajam asmeniui šioje byloje faktas. Byloje taip pat nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad trečiąjį asmenį UAB „Plieninis skydas“ šioje byloje atstovauja advokato padėjėjas D. Orla, dirbantis „RIDD Vilnius“, kurios vienas iš steigėjų ir partneris bei praktikuojantis advokatas yra bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjos A. Tilindienės sutuoktinis advokatas R. Tilindis.

45. Pažymėtina ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „Plieninis skydas“, atstovaujamas advokato padėjėjo D. Orlos, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo R. G., kaip įmonės „Shield Security Doors Ltd“ akcininko, 90 956,50 Eur žalos atlyginimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad trečiojo asmens UAB „Plieninis skydas“ procesinė pozicija šioje byloje faktiškai sutampa su atsakovo pozicija ir yra priešinga ieškovui.

46. Kita aplinkybė – viena iš advokatų profesinės bendrijos,,RIDD Vilnius“ steigėjų ir šioje advokatų profesinėje bendrijoje šiuo metu praktikuojančių advokatų D. Dumčiuvienė nagrinėjamoje byloje yra atstovavusi atsakovui R. G.: ji kaip atsakovo atstovė pasirašė 2017 m. rugpjūčio 18 d. atskirąjį skundą dėl šioje byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties.

47. EŽTT savo praktikoje Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra vertinęs situaciją, kai pareiškėja įrodinėjo, kad jai nebuvo užtikrintas sąžiningas teismo procesas nepriklausomame ir nešališkame teisme, nes jos bylą nagrinėjo teisėjas D. P., kurio sūnus N. P. dirbo teisininko padėjėju advokatų V. L. ir Ž. V. kontoroje. Advokatai V. L. ir Ž. V. toje pačioje byloje atstovavo kitai šaliai. Pats teisėjo sūnus N. P. nedalyvavo šiame teismo procese. Teismas nurodė, kad supranta, jog automatinis visų teisėjų, turinčių kraujo ryšį su advokatų kontorų darbuotojais, atstovaujančiais šalims atitinkamame procese, diskvalifikavimas nacionaliniu lygiu yra ne visuomet reikalaujamas. EŽTT nagrinėjamoje byloje šalies nuogąstavimas dėl teisėjo D. P., kuris buvo Splito apygardos teismo (Kroatija), pareiškėjos byloje veikusio kaip apeliacinės instancijos teismo, trijų teisėjų kolegijos pirmininkas, nešališkumo trūkumo buvo pagrįstas faktu, kad teisėjo D. P. sūnus N. P. proceso metu buvo teisininko padėjėjas advokatų kontoroje, byloje atstovaujančioje kitai šaliai. Teismas laikė šiuos faktus dėl asmeninių ryšių reikšmingais spręsdamas dėl to, ar pareiškėjos nuogąstavimai pagrįsti. Teismas pripažino, kad N. P. asmeniškai neatstovavo pareiškėjos oponentui jokioje ginčijamo teismo proceso stadijoje. Nepaisant to, jo darbas advokato kontoroje, kuri atstovavo pareiškėjos oponentui, sutapo su tuo procesu. EŽTT konstatavo, kad faktas, jog toks artimas teisėjo, nagrinėjančio bylą apeliacine tvarka, giminaitis, kaip sūnus, turėjo tokius glaudžius darbo ryšius su teisininkais, atstovaujančiais pareiškėjos oponentui toje byloje, ir jis buvo jiems pavaldus, susilpnino Splito apygardos teismo nešališkumą ir atvėrė kelią abejonėms dėl jo. EŽTT pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju aukštesnieji teismai turėjo galimybę panaikinti nutartį tuo pagrindu, kad atrodė, jog apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkas nebuvo nešališkas, jie to nepadarė ir palaikė ginčijamą sprendimą. Todėl jie neištaisė ginčijamo trūkumo. EŽTT sprendė, kad šie argumentai yra pakankami daryti išvadai, jog teismo sudėtis nebuvo tokia, kuri garantuotų jo nešališkumą, ir ji neatitinka Konvencijos standartų pagal objektyvųjį testą, bei konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (žr. EŽTT 2017 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Ramljak prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5856/13).

Dėl bylos procesinės baigties

48. Kasacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, analogiška nagrinėtajai EŽTT (aprašytai 47 punkte). Nagrinėjamoje byloje nustatytas faktas, kad toks artimas teisėjos, nagrinėjančios bylą apeliacine tvarka, šeimos narys, kaip sutuoktinis, turėjo glaudžius darbo ryšius su teisininkais, atstovaujančiais ieškovo oponentams toje pačioje byloje (žr. 41, 43–46 šios nutarties punktus), susilpnino apeliacinės instancijos teismo nešališkumą, sukėlė ieškovui abejonių dėl realaus jo teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjai neįvykdžius CPK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nusišalinti, kasacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjama byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuojant absoliutaus jos negaliojimo pagrindo egzistavimą, nes buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

49. Nustatęs pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų kasacinio skundų argumentų kasacinis teismas nepasisako.

Dėl ieškovo atstovo pateikto papildomo rašytinio įrodymo

50. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis). Tai reiškia, kad po kasacinio skundo priėmimo kasatorius netenka teisės papildyti kasacinio skundo naujais argumentais ar juos pakeisti, taip pat teikti rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

52. Ieškovo atstovas 2019 m. liepos 3 d. pateikė kasaciniam teismui prašymą priimti papildomą rašytinį įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjgtNjU2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-28-656/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-28-656/2019">e2-28-656/2019</a>, kuri tiesiogiai susijusi su šia civiline byla, kopiją.

53. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovo atstovo pateiktą rašytinį įrodymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

54. CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Ieškovo atstovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 1589 Eur žyminio mokesčio, šis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

55. Kasacinis teismas patyrė 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

56. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Grąžinti ieškovo R. G. atstovei advokatų profesinei bendrijai „IP forma“ (j. a. k. 304355852) 1589 (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. kovo 13 d. AB banke „Swedbank“ už kasacinį skundą.

Atsisakyti priimti ieškovo atstovo 2019 m. liepos 3 d. pateiktą rašytinį įrodymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas