Civilinė byla Nr. e3K-3-40-381/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01217-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.23
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. Z. ir E. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovių nepilnamečių S. K. ir K. K., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą J. K. ir R. K., prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. Z. ir E. T. ieškinį atsakovams R. K., J. K., nepilnamečiams S. K. ir K. K., G. K., J. K. ir E. U., dalyvaujant išvadą duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo ir iškeldinimo, žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą tais atvejais, kai neteko teisinės galios jau įvykdytas teismo sprendimas, o teismo sprendimo vykdymo metu skolininkui priklausantį turtą iš viešųjų varžytynių įgijo išieškotojas, aiškinimo ir taikymo.
2. Atsakovės S. K. ir K. K. kreipėsi į teismą, prašydamos atgręžti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 įvykdymą, pripažįstant S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.
3. Atsakovės nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, be kita ko, priteisė A. Z. ir E. T. solidariai iš R. K., J. K., G. K., J. K., E. U. ir nepilnamečių S. K., K. K., o joms neturint pakankamai lėšų – iš jų atstovų pagal įstatymą R. K. ir J. K. po 700 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį patiriamai žalai atlyginti nuo 2015 m. gegužės 8 d. dienos iki išsikėlimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini).
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkino nepilnamečių S. K. ir K. K. atskirąjį skundą ir atnaujino procesą dėl išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 dalies dėl 700 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį patiriamai žalai atlyginti nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki išsikėlimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovėms A. Z., E. T. solidariai iš atsakovių S. K. ir K. K..
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismas, 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteisdamas žalos atlyginimą iš nepilnamečių atsakovių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnio 1 dalį, taikė nepilnametėms civilinę atsakomybę, nors už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Byloje nebuvo ginčo, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.
6. Atnaujinus procesą ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-203-239/2020 iš esmės ieškovių A. Z. ir E. T. iniciatyva buvo sudaryta taikos sutartis, šią Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Ieškovės taikos sutartimi atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 700 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį patiriamai žalai atlyginti nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki išsikėlimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), priteisimo solidariai iš atsakovių S. K. ir K. K..
7. Teikiant prašymą dėl teismo sprendimo atgręžimo buvo nurodyta, jog, vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 dalį dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovių, buvo parduotas atsakovei S. K. priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.; šį sklypą 2017 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-117-26433 pagrindu įsigijo E. T..
8. Ieškovė E. T., būdama bylos šalis ir dalyvaudama civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, kaip viena iš ieškovių, žinodama apie bylą, iš viešųjų varžytynių įsigijo atsakovei nepilnametei S. K. priklausiusį žemės sklypą, todėl ieškovė nelaikytina sąžininga žemės sklypo įgijėja CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, vykdant teismo sprendimą neteisėtai buvo parduotas nepilnamečių vaikų, kurie yra silpnoji šalis, nekilnojamasis turtas – žemės sklypas. Nors išieškojimas buvo vykdomas pagal du vykdomuosius raštus, ir vienas teismo sprendimas nėra panaikintas, atsakovės turi teisę rinktis, kurį teismo sprendimą prašoma atgręžti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi S. K. ir K. K. prašymą tenkino ir atgręžė Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, pripažindamas atsakovės S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir atnaujino procesą dėl išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 dalies dėl 700 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį patiriamai žalai atlyginti nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki išsikėlimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), priteisimo solidariai iš atsakovių S. K. ir K. K. ieškovėms A. Z. ir E. T.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatavo, kad Trakų rajono apylinkės teismas, 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu priteisdamas žalos atlyginimą iš nepilnamečių atsakovių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes joms taikė civilinę atsakomybę pažeisdamas CK 6.275 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinės atsakomybės nuostatas, kad už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Byloje nebuvo ginčo, jog teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
11. Atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir bylą nagrinėjant iš esmės, byloje buvo sudaryta taikos sutartis, šią Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą Nr. eA2-203-239/2020 nutraukė. Šia taikos sutartimi ieškovės atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 700 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį patiriamai žalai atlyginti nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki išsikėlimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), priteisimo solidariai iš atsakovių S. K. ir K. K..
12. Teismas taip pat nustatė, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 dalis dėl piniginių sumų priteisimo iš nepilnamečių atsakovių buvo vykdoma priverstinai ir vykdant teismo sprendimą buvo parduotas atsakovei S. K. priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., šį sklypą pagal 2017 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-117-26433, įsigijo viena iš ieškovių – E. T..
13. Teismas nusprendė, jog pripažinus, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 yra neteisėtas, neteisėtas yra ir tokio sprendimo vykdymas, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (CPK 373 straipsnis). Teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos atgręžti teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, pripažįstant atsakovės S. K. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą (CPK 760 straipsnis).
14. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovių A. Z. ir E. T. atskirąjį skundą, 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 760 straipsnį ir atgręžė sprendimo vykdymą, Vilniaus apygardos teismui 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE3OTItNTgwLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1792-580/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1792-580/2019">e2S-1792-580/2019</a> konstatavus aiškią teisės taikymo klaidą, nepilnametėms atsakovėms taikant civilinę atsakomybę ir tokiu būdu pažeidžiant CK 6.275 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinės atsakomybės nuostatas. Tokio sprendimo vykdymas ir išieškojimas iš atsakovei S. K. priklausiusio žemės sklypo negalėjo būti laikomas teisėtu ir sukeliančiu teisinius padarinius, todėl turėjo būti grąžinama padėtis, buvusi iki priverstinio išieškojimo veiksmų iš žemės sklypo pradėjimo.
16. Teismas pažymėjo, jog, vykdant teismo sprendimą, kuriame padaryta aiški teisės taikymo klaida, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE3OTItNTgwLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1792-580/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1792-580/2019">e2S-1792-580/2019</a>, buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai, o pagal sprendimo vykdymo atgręžimo institutą skolininkui (šiuo atveju atsakovei S. K.) turi būti grąžinama viskas, kas išreikalauta vykdant teismo sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog sprendimo vykdymo atgręžimo institutas taikomas E. T. ne kaip įgijėjai žemės sklypo, į kurį buvo nukreiptas išieškojimo vykdymas, bet kaip vienai iš išieškotojų, t. y. civilinės bylos šaliai. E. T. nurodoma aplinkybė, jog ji įgijo žemės sklypą kaip sąžiningas trečiasis asmuo, neturėjo teisinės reikšmės, nes, viena vertus, E. T. dalyvavo visame procese (ji kartu yra ir išieškotoja), kita vertus, sprendimo vykdymo atgręžimas šiuo atveju sprendžiamas dėl žemės sklypo, į kurį nukreipiant išieškojimą buvo patenkinta dalis E. T. kaip išieškotojos reikalavimų.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju neatkurta šalių status quo (padėtis, kuri yra) padėtis ir taikyta vienašalė restitucija. Teismas pažymėjo, jog skundžiama nutartimi taikytas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo atgręžimas, todėl šalys grąžintos į buvusią iki minėto teismo sprendimo vykdymo padėtį, grąžinant atsakovei S. K. tai, kas buvo priimto sprendimo pagrindu išieškota E. T. kaip išieškotojos naudai (CPK 760 straipsnio 1 dalis). Be to, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra galiojantis kitiems solidariesiems atsakovams, vykdymo veiksmai jų atžvilgiu gali būti atliekami (byloje nebuvo duomenų apie tai, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas), taip pat iš kitų solidariųjų skolininkų gali būti išieškoma pinigų suma, gauta už parduotą žemės sklypą.
19. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentai, susiję su šalių pasirašytos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygomis. Taikos sutarties 4 punkte atsakovės patvirtino, kad pretenzijų ieškovėms dėl civilinėje byloje Nr. eA2-203-239/2020 kilusio ginčo neturi, ateityje neturės, A. Z. ir E. T. su atsakovėmis susitarė ir išsprendė taikiai byloje kilusį ginčą. Teismas nusprendė, jog minėtu atveju nebuvo spręstas šioje byloje nagrinėjamas sprendimo atgręžimo klausimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, šio instituto taikymas grąžinant šalis į buvusią iki teismo sprendimo vykdymo padėtį geriausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Ieškovės A. Z. ir E. T. kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismai netinkamai aiškino, taikė CPK 760 straipsnį ir neatsižvelgė į CPK 602 straipsnyje nustatytus varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindus. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą, tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016). Sprendžiant klausimus dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais aktuali CPK 602 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas baigtinis sąrašas, kada teismas gali pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Todėl nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas (CPK 760 straipsnis) gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, o svarbu vien tik faktas, kad žemės sklypas buvo išieškotas vykdant teismo sprendimą. CPK 760 straipsnio ir CPK 602 straipsnio normos negali būti vertinamos kaip bendroji ir specialioji, nes jos skirtos skirtingo pobūdžio teisiniams santykiams reglamentuoti, t. y. remiantis CPK 760 straipsnyje nustatyto sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu automatiškai negali būti paneigtas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – turto pardavimo iš varžytynių akto galiojimas (CK 4.47 straipsnis). Todėl teismas, spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo – nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą grąžinimo skolininkui, turi pareigą nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu, t. y. teismo sprendimo ar kito teisėto nuosavybės teisės įgijimo – turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, išieškotojas įgijo nekilnojamąjį turtą.
21.2. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo rezoliucinė dalis patvirtina, jog teismo priimto sprendimo pagrindu buvo nuspręsta iškeldinti visus atsakovus, taip pat ir S. K., panaikinti gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis bei priteisti iš atsakovų po 700 Eur periodinių išmokų už neteisėtą naudojimąsi A. Z. bei E. T. priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šiame sprendime nebuvo nurodyta, jog S. K. priklausantis ginčo žemės sklypas nuosavybės teise yra perleidžiamas E. T.. E. T. iš atsakovės S. K. pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, ir išduotą 2017 m. sausio 17 d. vykdomąjį raštą, vykdomą antstolio D. J. vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00256, nėra gavusi lėšų, perėmusi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. E. T. antstoliui D. J. 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo pateikusi prašymą dėl skolininko turto perdavimo, tačiau pateiktas prašymas antstolio D. J. 2017 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-17-117-20975 buvo atmestas. Antstolis E. T. prašymo netenkino ir, vadovaudamasis CPK 694 straipsniu, išaiškino, jog skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, kurio vertė viršija 2000 Eur, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad E. T. panaikinto teismo sprendimo pagrindu iš atsakovės S. K. nekilnojamojo turto neįgijo. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą E. T. negalėjo ir nebuvo įgyta Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kaip dalies atsakovės S. K. skolos įskaitymo, pagrindu.
21.3. Pagal CPK 700 straipsnį turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-93/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-93/2012">3K-3-93/2012</a>). Turto pardavimas iš varžytynių yra viešas procesas, kuriame pirkėjo statusu gali dalyvauti visi norintys asmenys – Lietuvos arba užsienio valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys, išskyrus CPK 709 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Antstolis D. J., vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00256, vykdydamas 2017 m. sausio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, 2017 m. vasario 15 d. vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a>, 2017 m. spalio 23 d. paskelbė ginčo žemės sklypo pardavimą iš varžytynių. Šiose varžytynėse dalyvavo net trys dalyviai, kurie buvo suinteresuoti ginčo žemės sklypo įsigijimu, tačiau pasiūliusi didžiausią – 2104 Eur dydžio sumą varžytynes dėl parduodamo žemės sklypo laimėjo E. T. ir 2017 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo pasiūlytą varžytynių sumą. Pasibaigus ginčo žemės sklypo pardavimui iš varžytynių, 2017 m. gruodžio 13 d. antstolis D. J. priėmė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-117-26433, kurio pagrindu E. T., kaip sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja, įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Be to, nors skolininkai (atsakovai) buvo informuoti apie kiekvieną vykdomosios bylos veiksmą, taip pat ir apie turto pardavimą iš varžytynių, reikalavimų dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nebuvo pareikšta, t. y. ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas.
21.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto aiškinimo ir taikymo, yra suformavęs praktiką, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>). E. T. ginčo žemės sklypą įgijo ne ginčo teismo sprendimo, o turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Tačiau teismai, panaikindami turto pardavimo iš varžytynių akto galiojimą, nenustatė CPK 602 straipsnyje įtvirtintų turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindų. Teismai neatsižvelgė į ginčo turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą ir galiojimą, priimtus sprendimus grindė vien tik sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytame baigtiniame sąraše nėra nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių akto galiojimas gali būti paneigtas sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu. Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nustatoma, jog nekilnojamasis turtas išieškotojo buvo įgytas teismo sprendimo pagrindu. Išieškotojui nekilnojamąjį turtą įgijus kitu, teisėtu teisiniu pagrindu, nuosavybės įgijimo pagrindas negali būti panaikinamas, nevertinant jo teisėtumo ir galiojimo klausimo, nes tai prieštarauja CPK 602, 760 straipsniuose nustatytam teisiniam reglamentavimui.
21.5. E. T. žemės sklypą įgijo ne neatlygintinai, o varžytynių procese pasiūliusi ir sumokėjusi didžiausią sumą, todėl buvo priimtas galiojantis turto pardavimo iš varžytynių aktas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai E. T. tapatina tiek kaip išieškotoją, tiek kaip žemės sklypo įgijėją. E. T., kaip ir bet kuris trečiasis asmuo, o ne bylos šalis ar išieškotoja, dalyvavo turto pardavime iš varžytynių ir nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo sąžiningu ir teisėtu būdu, t. y. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Varžytynėse realizavus areštuotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turto savininkas susigrąžinti šio turto negali, nes pagal CPK nuostatas varžytynėse įgytas turtas iš sąžiningų asmenų negali būti išreikalautas. Priešingai nei konstatuota apeliacinės instancijos teismo, sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymo, esminę reikšmę turi tai, kad žemės sklypas E. T. yra įgytas kaip sąžiningos įgijėjos. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog E. T., kaip ir bet kuriam kitam trečiajam asmeniui, kuris turėjo galimybę varžytynėse įsigyti ginčo žemės sklypą, turi būti taikoma CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių apsauga, nes turto pardavimo iš varžytynių akto galiojimas nebuvo panaikintas.
21.6. Teismai nepagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypas turto pardavimo iš varžytynių procese buvo parduotas tik pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016. Teismai neatsižvelgė į tai, jog ginčo žemės sklypas iš varžytynių buvo parduotas dviejų teismų sprendimų pagrindu, remiantis 2017 m. sausio 17 d. vykdomuoju raštu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 bei 2017 m. vasario 15 d. vykdomuoju raštu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a>. CPK 760 straipsnio turinys patvirtina, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas yra galimas tik tuo atveju, kai teismo priimtas sprendimas yra panaikintas. Nagrinėjamoje byloje S. K., atstovaujama atstovų pagal įstatymą, prašė atgręžti tik Vilniaus apylinkės regiono teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, įvykdymą, kurio pagrindu buvo išduotas 2017 m. sausio 17 d. vykdomasis raštas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016. Tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0117/17/000256 medžiagos byloje buvo nustatyta, kad kita dalis vykdomojoje byloje atliekamo išieškojimo, įskaitant ir turto pardavimą iš varžytynių, buvo ir yra toliau vykdoma Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a>, išduoto 2017 m. vasario 15 d. vykdomojo rašto Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a> pagrindu. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a> skundžiamų nutarčių priėmimo metu nebuvo panaikintas, t. y. iki šiol yra galiojantis ir teisėtas. Taigi teismai, taikydami sprendimo įvykdymo atgręžimą ir remdamiesi tik Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu, nors ginčo žemės sklypas buvo iš varžytynių realizuotas kartu ir galiojančio 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a>, pagrindu, pažeidė CPK 760 straipsnio nuostatas.
21.7. Teismai, taikydami restituciją ir neva grąžindami šalis į padėtį, buvusią iki Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo, pripažino tik S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, tačiau nesprendė E. T. 2104 Eur dydžio sumos, sumokėtos turto pardavimo iš varžytynėse už žemės sklypą, grąžinimo klausimo. Taikyta restitucija ne tik kad neatkurtas šalių status quo, bet ir atsakomybė už teismo sprendime padarytą aiškią teisės taikymo klaidą yra neteisėtai perkelta E. T., kuri sąžiningai įgijo nuosavybės teisę į varžytynėse parduotą turtą (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu restitucijos taikymas natūra pažeidžia turto pardavimo iš varžytynių procese turto įgijėjo teises ir teisėtus interesus, turi būti taikoma CK 6.147 straipsnio 2 dalis, nustatanti piniginio ekvivalento priteisimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). Nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natūra nepažeidžiant ginčo žemės sklypo sąžiningos įgijėjos – E. T. – teisių ir teisėtų interesų yra neįmanomas. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra nemokūs, todėl E. T. turto pardavimo iš varžytynių procese sumokėtų lėšų grąžinimas taikant restituciją faktiškai yra neįmanomas. Teismai nepagrįstai ignoravo CK 6.272 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Nagrinėjamoje byloje nustatę, jog turtas perleistas dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kad restitucijos taikymas natūra pažeidžia E. T. teises ir teisėtus interesus, bylą nagrinėję teismai pasirinko netinkamą restitucijos taikymo būdą ir nepagrįstai nesprendė klausimo dėl CK 6.147 straipsnio 2 dalies bei atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už teismo padarytą teisės taikymo klaidą. Taigi taikyta vienašalė restitucija natūra pažeidžia ir CK 1.138 straipsnio 2 punktą, nes E. T. padėtis, buvusi iki neteisėto ir panaikinto teismo sprendimo, nebuvo atkurta.
22. Atsakovės S. K. ir K. K. atsiliepime į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymui teisiškai reikšminga yra tai, ar teismo sprendimas, kuris vėliau panaikintas, buvo vykdomas. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 dalis dėl 700 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį patirtai žalai atlyginti nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki išsikėlimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), priteisimo solidariai iš atsakovių ieškovių naudai buvo panaikinta, nes teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš nepilnamečių atsakovių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 dalis dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovių buvo priverstinai vykdoma. Priverstinai vykdant minėtą teismo sprendimą buvo parduotas ginčo žemės sklypas. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad yra visos sąlygos atgręžti teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, pripažįstant atsakovės S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą.
22.2. Teisės normos, reglamentuojančios sprendimo įvykdymo atgręžimą, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenustato, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas galėtų būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu ginčo žemės sklypas būtų buvęs priteistas ieškovėms vėliau panaikinto teismo sprendimo pagrindu. Toks teisės normų aiškinimas nepagrįstai susiaurintų teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymą, nes padarytų jį negalimą visais atvejais, kai teismo sprendimas buvo įvykdytas parduodant turtą iš varžytynių. Turto pardavimas iš varžytynių yra vienas iš dažniausių teismo sprendimo priverstinio įvykdymo būdų. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto netaikymas tokiais atvejais pažeistų asmenų, kurių turtas buvo parduotas vykdant vėliau neteisėtais pripažintus teismo sprendimus, teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju, kai panaikintas teismo sprendimas buvo įvykdytas turtą parduodant iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių aktas yra atskirai neginčytinas. Tokią išvadą patvirtina ir CPK 602 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinamas baigtinis sąrašas, kada teismas gali pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Šiame sąraše nėra nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, kurio pagrindu jis buvo išduotas, yra vėliau panaikinamas.
22.3. Trakų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 E. T. buvo viena iš ieškovių. Ieškovei E. T. buvo žinoma apie civilinę bylą ir apie Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016, ji taip pat buvo išieškotoja vykdymo procese. Todėl E. T. negali būti laikoma su byla nesusijusiu trečiuoju asmeniu, kuris įsigijo ginčo žemės sklypą iš varžytynių.
22.4. CK 4.96 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikytina. Šias aplinkybes pagrįstai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog sprendimo vykdymo atgręžimo institutas taikomas E. T. ne kaip įgijėjai žemės sklypo, į kurį buvo nukreiptas išieškojimo vykdymas, bet kaip vienai iš išieškotojų, t. y. civilinės bylos šaliai. Šiuo atveju vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 buvo parduotas nepilnametei atsakovei S. K. priklausęs ginčo žemės sklypas. Nepilnametė S. K. laikytina silpnąja šalimi lyginant su ieškovėmis, todėl jos teisių ir teisėtų interesų apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).
22.5. Atsakovės prašo atgręžti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 vykdymą. Šis teismo sprendimas buvo panaikintas, taip pat buvo priverstinai vykdomas – buvo parduotas atsakovei S. K. priklausęs ginčo žemės sklypas. Tokiu būdu atsakovės, prašydamos atgręžti konkretaus teismo sprendimo, priimto konkrečioje civilinėje byloje, įvykdymą, naudojasi būtent ta teisine galimybe, kurią nustato CPK, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atgręžimą. Atsakovės neprašo atgręžti kito ieškovių minimo teismo sprendimo, kuris nebuvo panaikintas. Todėl ieškovių nurodomi argumentai dėl kito nepanaikinto teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašo neturi reikšmės.
22.6. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu, jog neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-219/2017">3K-3-210-219/2017</a>). Teismai, taikydami 2016 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 atgręžimą, grąžino šalis į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo: pripažino atsakovės S. K. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, kuris priklausė atsakovei S. K. iki neteisėto 2016 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 priėmimo, ir paneigė ieškovės E. T. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, kuris ir nepriklausė ieškovei E. T. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu ieškovės iki 2016 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 buvusios padėties atkūrimą nepagrįstai sieja ne tik su nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą klausimo išsprendimu, bet ir su ieškovės E. T. sumokėtos 2104 Eur sumos už ginčo žemės sklypą jį parduodant iš varžytynių grąžinimu. Šio klausimo išsprendimas nėra iki 2016 m. gruodžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 buvusios padėties atkūrimo klausimas ir jis yra spręstinas vykdymo proceso metu, ieškovei E. T. išieškant ginčo žemės sklypo vertę atitinkančią pinigų sumą iš kitų asmenų, iš kurių žalos atlyginimas ieškovėms buvo priteistas pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016. Šią aplinkybę pagrįstai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas.
22.7. Ieškovei E. T. nereikės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį ir teismų procesiniais sprendimais nėra perkeliamas civilinės atsakomybės taikymas E. T.. Bet kuriuo atveju nepilnametė S. K. laikytina silpnąja šalimi lyginant su ieškovėmis, todėl jos teisių ir teisėtų interesų apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Jeigu ir tektų spręsti klausimą, kas turėtų kreiptis į teismą dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į silpnosios šalies interesus, tai turėtų padaryti E. T..
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų įvykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo
23. CPK 760 straipsnis įtvirtina sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje nustato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus (CPK 760 straipsnio 3 dalis).
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2010">3K-3-222/2010</a>; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2014">3K-3-222/2014</a>; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIzLTIxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-423-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-423-219/2017">e3K-3-423-219/2017</a> 27 punktą).
25. CPK 761 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (CPK 761 straipsnio 2 dalis).
26. Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2010">3K-3-204/2010</a>).
27. Taigi, CPK 760 straipsnis bei jį aiškinanti kasacinio teismo praktika aiškiai apibrėžia esminius sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo padarinius – jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai, t. y. skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2014">3K-3-222/2014</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016, 21 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIzLTIxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-423-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-423-219/2017">e3K-3-423-219/2017</a>, 28 punktas). Taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtent išieškotojas yra tas subjektas, kuris turi pareigą grąžinti viską, kas buvo gauta teismo sprendimo pagrindu.
Dėl teismo sprendimo atgręžimo instituto aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai skolininkei priklausantį turtą iš viešųjų varžytynių įsigijo (nupirko) išieškotoja
28. Teismai byloje nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti visus atsakovus, panaikinti gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis bei priteisti solidariai iš visų atsakovų, įskaitant ir nepilnametę S. K., po 700 Eur periodinių išmokų už neteisėtą naudojimąsi A. Z. bei E. T. priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
29. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 dalis dėl piniginių sumų priteisimo iš nepilnametės atsakovės S. K. buvo vykdoma priverstinai ir vykdant teismo sprendimą buvo parduotas S. K. priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., šį sklypą pagal 2017 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-117-26433 įsigijo viena iš ieškovių E. T..
30. Taigi, vykdant teismo sprendimą, kuriame padaryta aiški teisės taikymo klaida, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE3OTItNTgwLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1792-580/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1792-580/2019">e2S-1792-580/2019</a>, buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai.
31. Iš pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių matyti, jog E. T. ginčo žemės sklypą įgijo ne Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuris vėliau neteko teisinės galios, pagrindu, tačiau dalyvaujama viešosiose varžytynėse ir įsigijusi minėtą žemės sklypą už didžiausią pasiūlytą kainą. Priverstinio vykdymo veiksmai buvo atliekami ir nurodytas varžytynių aktas buvo priimtas remiantis tuo metu galiojusio įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
32. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-117-26433, kurio pagrindu E. T. įgijo ginčo žemės sklypą.
33. Nagrinėjamoje byloje būtina atsakyti į klausimą, ar teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymas turi ypatumų tais atvejais, kai skolininkui priklausantį turtą iš viešųjų varžytynių, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios, įgijo išieškotojas, o varžytynių aktas nebuvo ginčijamas ir nėra nuginčytas.
34. Varžytynių specifika pasižymi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Todėl varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>).
35. Nors teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą, tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada, t. y. nors neteisėto teismo sprendimo įvykdymo padariniai yra neteisėti, tačiau tai per se (savaime) nereiškia, kad neteisėtais gali būti laikomi ir išieškotojo ir (ar) antstolio atlikti veiksmai tokį sprendimą vykdant. Priešinga išvada prieštarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui bei antstolio pareigai imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, veikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (CPK 18 straipsnis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
36. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąrašas atvejų, kai turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai suinteresuotų asmenų reikalavimu teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Vienas iš tokių atvejų – jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą) tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODMtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-583-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-583-421/2015">3K-3-583-421/2015</a>; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 30 punktas). Taigi teismų praktikoje pripažįstami, neskaitant CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, ir kiti vykdymo proceso dalyvių bei suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynimo būdai, kai yra konstatuojami esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUtMzgxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155-381/2021">3K-3-155-381/2021</a>, 99 punktas).
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai galėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais taip pat ir teismo ex officio (pagal pareigas), nesant dėl jo pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo (CK 1.78 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUtMzgxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155-381/2021">3K-3-155-381/2021</a>, 100 punktas).
39. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>). Į tokį aptariamos teisės normos aiškinimą orientuoja pati CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas „suinteresuoto asmens“ prašymu „gali būti pripažįstamas“, o ne „pripažįstamas negaliojančiu“ arba „negalioja“, t. y. ji formuluojama neimperatyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243-969/2015">3K-3-243-969/2015</a>; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUtMzgxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155-381/2021">3K-3-155-381/2021</a>, 101 punktas).
40. Taigi, nėra pagrindo vykdymo procese atliktus veiksmus parduodant atsakovei priklausiusį žemės sklypą iš viešųjų varžytynių per se pripažinti neteisėtais vien dėl to, kad įvykdytas teismo sprendimas vėliau buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo ar neteko teisinės galios civilinę bylą, kurioje buvo atnaujintas procesas, išnagrinėjus pakartotinai (CPK 371 straipsnio 3 dalis). Priešingai vertinti nurodytą situaciją nesudaro pagrindo ir aplinkybė, jog turtas buvo parduotas vykdant teismo sprendimą, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE3OTItNTgwLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1792-580/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1792-580/2019">e2S-1792-580/2019</a>.
41. Kaip minėta, 2017 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas įstatyme nustatytais pagrindais suinteresuotų asmenų reikalavimu nebuvo ginčijamas ir nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo teigti, jog jį priimant buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Byloje nėra jokių duomenų, kad vykdant varžytynes buvo padaryta imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų. Įstatymas nenustato draudimo išieškotojui dalyvauti skolininko turto priverstinio pardavimo iš viešųjų varžytinių procese ir tokį turtą įsigyti (nusipirkti) nuosavybės teise (CPK 709 straipsnis). Todėl nėra pagrindo panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-117-26433 ir teismui veikiant ex officio.
42. CPK 602 straipsnio 1 dalyje eksplicitiškai nėra nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių akto galiojimas gali būti paneigtas sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo pagrindu. Nekilnojamasis turtas gali būti išreikalautas iš išieškotojo taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą tik tuo atveju, kai nustatoma, jog nekilnojamasis turtas išieškotojo buvo įgytas teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas ar neteko teisinės galios, pagrindu (pavyzdžiui, byloje dėl sandorių negaliojimo teismo sprendimo pagrindu taikius restituciją, pripažinus išieškotojui nuosavybės teisę į tam tikrą turtą ir pan.). Išieškotojui nekilnojamąjį turtą įgijus kitu teisėtu pagrindu – dalyvaujant viešosiose varžytynėse, antstoliui vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, šis nuosavybės teisės į varžytynėse įgytą turtą atsiradimo pagrindas negali būti panaikintas, nevertinant jo teisėtumo ir galiojimo klausimo, nes tai prieštarautų CPK 602, 760 straipsniuose nustatytam teisiniam reglamentavimui.
43. Kadangi pagal CPK 724 straipsnio 2 dalį turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl tik panaikinus varžytynių aktą kaip neteisėtą yra sprendžiama dėl jo negaliojimo teisinių padarinių taikymo. Tik pripažinęs turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas turi išspręsti tokio akto pripažinimo negaliojančiu pasekmių klausimą pagal CK šeštosios knygos X skyriuje išdėstytas restitucijos taikymo taisykles bei pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-684/2017, 28 punktas).
44. CK 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, nėra taikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. CPK 602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija CK nustatyta tvarka. Taigi tokiais atvejais būtent restitucijos taisyklės apibrėžia teisinių padarinių, kylančių dėl įvykdyto teismo sprendimo, skolininko turtą pardavus iš viešųjų varžytynių, taikymą. Įstatymų leidėjas, CPK normose nustatęs specialų turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutą, nenustatė specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-525/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-525/2007">3K-3-525/2007</a>).
45. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam išieškojimo prievolės kreditoriui, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>; 2021 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2021 55 punktą). Tais atvejais, kai varžytynes vykdžiusiam antstoliui reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo, yra nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-218/2009">3K-3-218/2009</a>).
46. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, jog tais atvejais, kai išieškotojas, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, vykdymo procese dalyvaudamas viešosiose varžytynėse nusiperka skolininko turtą, jeigu varžytynių aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, įvykdytą teismo sprendimą panaikinus ar jam netekus teisinės galios, skolininko, kurio turtas varžytynėse buvo perleistas, teisių gynybai taikomos ne restitucijos taisyklės (CK šeštosios knygos X skyrius), bet teismo sprendimo vykdymo atgręžimo instituto bendrosios nuostatos (CPK 760 straipsnis).
Dėl teisinės galios netekusio teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo nagrinėjamoje byloje
47. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė byloje taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, pripažįstant atsakovės S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, šio instituto taikymas grąžinant šalis į buvusią iki teismo sprendimo vykdymo padėtį geriausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei pirmiau nurodytas teisės nuostatas ir jų aiškinimą teismų praktikoje, iš esmės pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismai netinkamai taikė teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto normas, nepagrįstai pripažindami S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą.
49. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėję teismai, remdamiesi teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, galiojant nenuginčytam turto įgijimo iš varžytynių aktui, ne tik nepagrįstai faktiškai pritaikė restituciją, bet ją be pagrindo taikė vienašalę – pripažino atsakovės S. K. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., net nespręsdami pirkėjos E. T. sumokėtos sumos už varžytynėse įgytą turtą grąžinimo klausimo.
50. Teismai nepagrįstai sutapatino ieškovės E. T. statusą kaip išieškotojos ir kaip varžytynių dalyvės, nusipirkusios varžytynėse skolininkės turtą. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodo, jog sprendimo įvykdymo atgręžimas buvo pritaikytas E. T., kaip išieškotojai, tačiau faktiškai buvo pritaikyta vienašalė restitucija, paimant nuosavybės teisę į žemės sklypą iš varžytynėse jį įgijusio asmens ir pirkėjui nekompensuojant už nupirktą žemės sklypą jo sumokėtos sumos 2104 Eur. Kaip minėta, tik pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, galėtų būti sprendžiama dėl restitucijos tarp šalių taikymo.
51. Teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai pritaikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą, būtina, visų pirma, įvertinti, ar turtą, kuris buvo perleistas vykdant teismo sprendimą, yra galima grąžinti natūra; antra, jeigu turto natūra grąžinti negalima dėl to, kad jis realizuotas, būtina nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su lėšų, gautų už iš varžytynių parduotą turtą, paskirstymu, t. y. ar skolininko turtą pardavus gautos lėšos dar yra antstolio žinioje, ar jos buvo paskirstytos išieškotojams; trečia, būtina nustatyti, ar pardavus skolininko turtą gauta suma išieškotojams paskirstyta vykdomojoje byloje, kuri užvesta vykdomojo dokumento, išduoto vėliau panaikinto ar teisinės galios netekusio teismo sprendimo pagrindu. Kaip minėta, jeigu grąžinti turto skolininkui nėra galimybės, skolininkui yra atlyginama turto vertė, o kai turtas realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, skolininkui atlyginama už realizuotą turtą gauta suma (CPK 760 straipsnio 3 dalis).
52. Šioje nutartyje (nutarties 41–44 punktai) konstatuota, kad varžytynių aktas nebuvo ginčijamas ir nuginčytas, todėl taikyti restituciją ir grąžinti turtą skolininkės nuosavybėn teisinio pagrindo nėra, taip pat nėra teisinio pagrindo teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka perleistą turtą grąžinti skolininkei ir taikant vindikacijos taisykles (CK 4.96 straipsnio 4 dalis). Todėl atsakovė S. K. turi teisę reikalauti iš išieškotojų, taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą, jai atlyginti už varžytynėse realizuotą jos turtą gautą sumą – 2104 Eur ar atitinkamą jos dalį, kuri buvo išieškota iš atsakovės S. K. ir paskirstyta išieškotojams teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas ar neteko teisinės galios, pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
53. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip vykdomosiose bylose (pagal 2017 m. vasario 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a> išieškotojos A. Z. naudai ir pagal 2017 m. sausio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 išieškotojų A. Z. ir E. T. naudai) buvo paskirstyta už parduotą skolininkės S. K. žemės sklypą gauta suma. Nenustačius šių faktinių aplinkybių, tinkamai įvykdyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą byloje nėra galimybės.
54. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikinamos dėl esminio proceso teisės normų (CPK 602 ir 760 straipsnių) pažeidimo, bylos esmės neatskleidimo ir teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
55. Kadangi teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas yra suprantamas kaip šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį, buvusią iki panaikinto teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš naujo bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, kaip buvo paskirstyta E. T. už nupirktą skolininkės žemės sklypą sumokėta 2104 Eur suma: E. T., A. Z., vykdymo išlaidoms padengti ir kt. Teismas taip pat turi nustatyti, ar skolininkei S. K. priklausęs žemės sklypas priverstinio vykdymo tvarka buvo realizuotas ir už jį gauta suma paskirstyta išieškotojoms tik vienoje vykdomojoje byloje, kurioje 2017 m. sausio 17 d. vykdomasis raštas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-37')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-37">2-37</a>-231/2016 išduotas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimo, kuris vėliau neteko teisinės galios, pagrindu, ar ir kitoje byloje, kurioje 2017 m. vasario 15 d. vykdomasis raštas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjI1LTIzMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-225-231/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-225-231/2016">e2-225-231/2016</a> išduotas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo pagrindu, ir jeigu taip – ar Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas vėliau buvo panaikintas ar neteko teisinės galios. Taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą gali būti išreikalauta už realizuotą skolininkės turtą gauta 2104 Eur suma ar atitinkama šios sumos dalis, kuri buvo paskirstyta išieškotojoms vykdant teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas ar neteko teisinės galios. Turi būti konstatuota, jog išieškotojos atitinkamą sumą neteisėtai įgijo panaikinto ar teisinės galios netekusio teismo sprendimo pagrindu.
56. Kaip nurodyta nutarties 27 punkte, teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas vykdomas tarp išieškotojo ir skolininko (CPK 760 straipsnio 1 dalis). Antstolis nėra sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinių santykių subjektas. Nagrinėjamu atveju šalys nekėlė klausimo ir byloje nebuvo sprendžiama dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir kitų antstolio deliktinės atsakomybės sąlygų. Kaip minėta, nors neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai yra neteisėti, tai savaime nereiškia, kad neteisėtais gali būti laikomi ir antstolio veiksmai tokį sprendimą vykdant. Priešingai, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir vykdytinas visiems asmenims, įskaitant antstolį; antstolis pagal teisės aktų reikalavimus neturi jokių galimybių atsisakyti vykdyti jam pateiktą įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų.
57. Kadangi neteisėtas teismo sprendimas daro neteisėtus ir tokio sprendimo vykdymo padarinius, todėl, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą, šalys, įvykdžiusios tokį sprendimą, grąžinamos į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ne tik grąžinimas to, ką ieškovas gavo pagal panaikintą sprendimą, bet ir sprendimo vykdymo išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-614/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-614/2006">3K-3-614/2006</a>; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2007; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2010">3K-3-204/2010</a>). Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškai pagal faktines aplinkybes situacijai sureguliuoti Sprendimų vykdymo instrukcijos (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) 171 punkte nustatoma, kad tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas, vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos. Todėl vykdant sprendimo įvykdymo atgręžimą nagrinėjamoje byloje išieškotojos turi proporcingai sumoms, jų gautoms už parduotą skolininkės S. K. žemės sklypą, atlyginti ir vykdymo išlaidas, kurias skolininkė patyrė dėl vykdyto išieškojimo pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios.
58. Kasaciniam teismui nusprendus panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo nutartis ir grąžinti atsakovių nepilnamečių S. K. ir K. K. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį.
Grąžinti atsakovių nepilnamečių S. K. ir K. K., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą J. K. ir R. K., prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
