Baudžiamoji byla Nr. 2A-6-511/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43798-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija
2.15.1.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistosios gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus išvadą dėl nuteistosios Z. S. baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio atnaujinti Z. S. baudžiamąją bylą, nuteistosios Z. S. gynėjo, prašiusio bylos neatnaujinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu Z. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 1506,4 Eur (40 MGL) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti baudą per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
2. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų N. M., I. M. ir R. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Nukentėjusiajam N. M. iš Z. S. priteista 20 000 Eur, o iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai I. M. iš Z. S. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1100 Eur atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiajam R. M. priteista iš Z. S. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiajam N. M. priteistų lėšų tvarkytoja iki nukentėjusiojo pilnametystės nustatyta jo atstovė pagal įstatymą I. M. Nukentėjusiųjų N. M., I. M. ir R. M. civilinio ieškinio prašymai priteisti iš ADB „Gjensidige“ periodinėmis išmokomis po 500 Eur kas mėnesį nukentėjusiajam N. M. gydymo priežiūros ir specialaus maitinimo poreikiams patenkinti bei sumažinti žalos sveikatai atsiradimo mastą ir atidėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį žalos nustatymo, įvertinimo ir priteisimo dėl netekto darbingumo dydžio svarstymo klausimą, iki nukentėjusysis N. M. sulauks darbingo amžiaus, palikti nenagrinėti. Kita nukentėjusiųjų N. M., I. M., R. M. civilinio ieškinio dalis atmesta.
3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistosios Z. S. ir jos gynėjos advokatės I. B., nukentėjusiųjų I. M., R. M. apeliaciniai skundai atmesti.
4. Kasacine tvarka baudžiamoji byla nenagrinėta.
5. Z. S. nuteista už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama trečiąja eismo juosta (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, nes artėdama prie kelio ženklais ir kelio ženklinimo linijomis pažymėtos pėsčiųjų perėjos, esant ribotam perėjos matomumui, nesulėtino važiavimo greičio tiek, kad turėtų techninę galimybę sustoti iki iš anksto numatomos kliūties – pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje, ir partrenkė pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį iš kairės pusės kertantį pėsčiąjį N. M., padarydama jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Prokuroro išvados teisiniai argumentai
6. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Valkavičius teikia išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
7. Prokuroras nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2019 m. balandžio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl N. M. mirties, įvykusios 2019 m. balandžio 15 d. išsekus gyvybinėms funkcijoms po traumos, kurią N. M. patyrė (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu ir liko vegetacinės būklės. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM 18-M 338/2019 nustatyta, kad N. M. mirė nuo išsivysčiusios būklės po buvusios galvos smegenų traumos; galvos trauma buvo patirta (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu; šio eismo įvykio metu N. M. buvo padaryti kaukolės skliauto ir pamato lūžimai bei daugybiniai galvos smegenų ir kamieno sumušimai (kontuzijos); šie sunkūs galvos sužalojimai ir yra tiesiogiai susiję su N. M. mirties priežastimi. Dėl to Kauno apygardos prokuratūroje 2019 m. birželio 28 d., remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 446 straipsnio 3 dalimi, buvo pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Proceso metu nustatyta, kad N. M. mirties priežastis yra tiesiogiai susijusi su (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirta trauma, o ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma nei Kauno apylinkės teismui priimant 2018 m. sausio 9 d. nuosprendį, kuriuo Z. S. pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai priimant 2018 m. birželio 8 d. nutartį, kuria byloje paduoti apeliaciniai skundai atmesti, nors bylos nagrinėjimas teisme atliktas išsamiai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus prašymas tenkintinas.
9. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, gali būti ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kuriam byla nutraukta, yra kaltas. Pagal teismų praktiką naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNS02MjgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-5-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-5-628/2018">2A-5-628/2018</a>).
10. Iš prašomos atnaujinti baudžiamosios bylos ir tyrimo medžiagos matyti, kad, apeliacinės instancijos teismui priėmus 2018 m. birželio 8 d. nutartį, įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendis, kuriuo Z. S. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl partrenkė pėsčiąjį N. M., padarydama jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. balandžio 15 d. rašto Nr. TME-(1.32)-38 matyti, kad nukentėjusysis N. M. mirė 2019 m. balandžio 15 d. Kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvada Nr. 338/2019(02) ir specialisto paaiškinimais, N. M. mirtis yra tiesiogiai susijusi su (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirta trauma. Nekelia abejonių, kad nukentėjusiojo N. M. mirties faktas ir jo priežastis nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti išsamiai, nes įvyko tik po šių teismų baigiamųjų aktų įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės kartu su anksčiau byloje nustatytomis aplinkybėmis leidžia manyti, kad nuteistoji gali būti padariusi sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią ji nuteista, t. y. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Dėl to darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
11. Pagal BPK 445 straipsnį baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Pagal teismų praktiką naujų aplinkybių paaiškėjimo diena yra: 1) nuosprendžio, kuriuo nustatomos tokios aplinkybės, įsiteisėjimo diena; 2) prokuroro išvados surašymo diena tuo atveju, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNS02MjgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-5-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-5-628/2018">2A-5-628/2018</a>). Iš tyrimo medžiagos matyti, kad dėl nukentėjusiojo N. M. mirties ir jos priežasčių nustatymo buvo atliktas tyrimas, kuris užbaigtas prokurorui 2020 m. vasario 17 d. pateikiant išvadą. Dėl to darytina išvada, kad BPK 445 straipsnyje nurodytas vienerių metų terminas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra praleistas ir baudžiamoji byla laiko požiūriu gali būti atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
12. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, 67 punktas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152/2006">2K-152/2006</a>, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).
13. Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia atnaujinti bylos proceso pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai nauji ar naujai paaiškėję faktai ar nustatytos esminės pirmesnio proceso klaidos galėjo turėti reikšmės bylos baigčiai. EŽTT praktikoje pažymėta, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje aiškiai atskiriamas antrasis baudžiamasis persekiojimas ar nuteisimas, draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, ir baudžiamojo proceso (bylos) atnaujinimas išimtinėmis aplinkybėmis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje (pvz., 2004 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Nikitin prieš Rusiją, peticijos Nr. 50178/99, 45 punktas). Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta galimybė, kad asmeniui gali tekti susitaikyti su persekiojimu dėl tų pačių kaltinimų, laikantis nacionalinės teisės, tuo atveju, kai byla yra atnaujinta paaiškėjus naujiems faktams ar esminei proceso klaidai (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, 128 punktas). Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos teisinio tikrumo principo taikymo baudžiamosiose bylose ribos; taigi teisinio tikrumo reikalavimai nėra absoliutūs ir baudžiamosiose bylose turi būti vertinami atsižvelgiant į šią nuostatą, pagal kurią Susitariančiosioms Valstybėms aiškiai leidžiama atnaujinti procesą esant joje nustatytoms sąlygoms (Mihalache prieš Rumuniją, 129 punktas).
14. EŽTT praktikoje aiškinant Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant leidžiamas proceso atnaujinimas, be kita ko, nurodoma, kad nauji faktai (aplinkybės) yra tie, kurie susiję su byla, bet atsirado tik pasibaigus procesui, o naujai paaiškėję faktai yra tie, kurie egzistavo proceso metu, tačiau nebuvo žinomi teismui ir tapo žinomi tik po bylos išnagrinėjimo (t. y. procesui pasibaigus); „naujų ar naujai paaiškėjusių faktų“ sąvoka apima ir naujus įrodymus, susijusius su anksčiau buvusiais faktais. Visais atvejais proceso atnaujinimo pagrindai turi būti tokio pobūdžio, kad galėtų turėti reikšmės bylos baigčiai susijusio asmens naudai ar nenaudai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, 131, 133 punktai).
15. Lietuvos Respublikoje galimybė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujų ar naujai paaiškėjusių faktų, turėjusių reikšmės bylos baigčiai, yra reglamentuota BPK XXXIII skyriuje „Baudžiamųjų bylų procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“; šio skyriaus nuostatos buvo aptartos pirmiau šioje nutartyje.
16. Iš prokuroro išvados ir šios nutarties išplaukia, kad teisinį pagrindą atnaujinti šią baudžiamąją bylą suteikia nauji faktai, atsiradę po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie gali turėti reikšmės bylos baigčiai, t. y. 2019 m. balandžio 15 d. įvykusi nukentėjusiojo N. M. mirtis dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtos traumos. Dėl to darytina išvada, kad tokiomis aplinkybėmis baudžiamosios bylos atnaujinimas vertintinas ne kaip antras baudžiamasis persekiojimas už tą patį nusikaltimą, pažeidžiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, BK 2 straipsnio 6 dalį ir kitus nacionalinius bei tarptautinius aktus, įtvirtinančius draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principą, bet kaip baudžiamojo proceso (bylos) tąsa, atitinkanti išimtį, apibrėžtą Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 2 dalyje. Dėl to darytina išvada, kad draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas nesudaro kliūčių atnaujinti šią baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
17. Nenustačius kliūčių atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamoji byla pagal prokuroro išvadą atnaujintina, o byloje priimti pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 449 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 8 d. nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo nagrinėti teisme.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
