Civilinė byla Nr. Nr. e3K-3-70-701/2023 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00709-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Tuvlita“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Tuvlita“ ieškinį atsakovui V. K. dėl darbo ginčo dėl teisės, trečiasis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas (o vėliau įsakymas dėl tokios teisės atėmimo panaikinamas teismo sprendimu), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė: išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisėtu; atmesti kaip nepagrįstus atsakovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, išieškojimo, darbo užmokesčio dydžio skirtumo išieškojimo, šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2008 m. kovo 3 d. sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti į kontrolieriaus pareigas kelių transporto priemonių apžiūroms atlikti. Eidamas šias pareigas atsakovas turėjo turėti teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Šią teisę suteikti, sustabdyti, atnaujinti, panaikinti yra įgaliota Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.13 punktas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 3-59 patvirtinto Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkos aprašo 56 punktas).
4. LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 2BE-185 „Dėl teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo“ (toliau – ir LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas) už labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimą atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Iš LTSA 2019 m. birželio 12 d. gavusi pranešimą ir nurodyto įsakymo nuorašą, ieškovė 2019 m. birželio 12 d. priimtu įsakymu nutraukė su atsakovu sudarytą darbo sutartį DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2019 m. birželio 13 d.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE2LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-416-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-416-492/2021">eA-416-492/2021</a> patenkino atsakovo skundą ir panaikino LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą.
6. Atsakovui kreipusis į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su tuo susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, Darbo ginčų komisija atsakovo prašymą patenkino iš dalies.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, darbo ginčą išsprendė taip: pripažino atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino ieškovės generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 89-K dėl darbo sutarties nutraukimo; atsakovo į darbą negrąžino; pripažino, kad atsakovo ir ieškovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė atsakovui iš ieškovės 18 928,32 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, su privalomais mokesčiais ir 9464,16 Eur kompensaciją su privalomais mokesčiais; įpareigojo ieškovę per vieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai naują pranešimą (2-SD forma), patikslinant duomenis apie atsakovo atleidimo pagrindą (nurodant DK 218 straipsnio 4, 6 dalis), datą ir draudžiamąsias pajamas, bei pateikti atsakovui šio įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus; atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 360 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. kovo 3 d. sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti į kontrolieriaus pareigas kelių transporto priemonių apžiūroms atlikti. Darbuotojas, dirbdamas tokį darbą, turi turėti LTSA suteiktą specialiąją teisę atlikti techninę apžiūrą.
9. Atsakovui 2018 m. liepos 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo konstatuota, kad atsakovas įvykdė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 440 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo byloje 2018 m. rugsėjo 19 d. priimtu nutarimu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 440 straipsnio 2 dalį. Šis nutarimas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEzNC01OTQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-134-594/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-134-594/2019">AN2-134-594/2019</a> paliktas galioti. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. nubaudė atsakovą drausmine nuobauda, t. y. neišmokėjo 100 proc. darbo užmokesčio priedo už 2018 m. liepos mėn. rezultatus, nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. sustabdė kaupiamojo draudimo sutarties galiojimą, paskyrė laikinai eiti budinčio kontrolieriaus pareigas, atliko neeilinį darbo vertinimą.
10. LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu už labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimą atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Ieškovė, 2019 m. birželio 12 d. iš LTSA gavusi pranešimą ir minėtą įsakymą, tą pačią dieną priėmė įsakymą, kuriuo, vadovaudamasi gautais pranešimu ir įsakymu bei DK 60 straipsnio 2 dalimi, nuo 2019 m. birželio 13 d. nutraukė su atsakovu sudarytą darbo sutartį DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE2LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-416-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-416-492/2021">eA-416-492/2021</a> patenkino atsakovo skundą ir panaikino LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą.
12. Teismas nurodė, kad teismai turi įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad: formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas; turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas; tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto sprendimas bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1542/12, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1718-756/2015). Teismas konstatavo, kad būtent teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo bei proporcingumo principai.
13. Vadovaudamasis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingumo ir proporcingumo principais, įvertinęs tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikintas LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas, kurio pagrindu atsakovas buvo atleistas iš pareigų, teismas teisiškai nereikšmingais pripažino ieškovės ir trečiojo asmens argumentus, kad faktinė ir teisinė situacija, buvusi darbo sutarties nutraukimo metu, pasikeitė tik 2021 m. balandžio 7 d., kai buvo priimtas nurodytas teismo sprendimas, ir šis pasikeitimas yra nulemtas ne ieškovės neteisėtų veiksmų ar kaltės. Taip pat kaip teisiškai nereikšmingus teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas buvo panaikintas tik dėl procedūrinių pažeidimų.
14. Vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.13 punktu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 3-59 patvirtinto Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkos aprašo 56 punktu, teismas konstatavo, kad teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą yra specialioji teisė dirbti kontrolieriaus darbą.
15. Teismas nurodė, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. birželio 7 d. sprendimu pripažinus LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą neteisėtu, konstatuotina, jog atsakovui teisė atlikti savo pareigas panaikinta neteisėtai, todėl ieškovė neteisėtai nutraukė darbo sutartį su atsakovu pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl pažeistų teisių ir padarytos žalos, atsiradusių dėl LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo, turi teisę kreiptis į teismą.
17. Įvertinęs tai, kad ieškovė dėl grąžinimo į darbą nepasisakė, o atsakovas neprašė grąžinti jo į darbą, teismas nusprendė, jog atsakovas į buvusį darbą negrąžintinas. Teismas taikė DK 218 straipsnio 4 dalį – priteisė atsakovui iš ieškovės: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio dydžio skirtumą tarp gauto pas ieškovę ir gaunamo naujame darbe, nes padarė išvadą, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas išieškojimas yra pakankama kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo.
18. Atsižvelgdamas į visą susidariusią situaciją dėl atleidimo, atsakovo padarytą administracinį teisės pažeidimą ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo ginčuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-684/2015">3K-3-561-684/2015</a>; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEtNjg2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131-686/2017">3K-3-131-686/2017</a>; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEtNjg2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131-686/2017">3K-3-131-686/2017</a>), teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
20. Kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą yra būtina sąlyga asmeniui dirbti tam tikrą darbą, t. y. specialioji teisė. Kolegija pažymėjo, kad toks techninės apžiūros kontrolieriams suteikiamos teisės atlikti technines apžiūras teisinis kvalifikavimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE2LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-416-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-416-492/2021">eA-416-492/2021</a>.
21. Kolegija nustatė, kad LTSA 2018 m. liepos 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. liepos 12 d., atlikus transporto priemonės „IVECO/59-12“ techninės apžiūros kokybės įvertinimą, nustatyta, jog pagal atsakovo atliktos privalomosios minėtos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatus techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje (kortelėje) nurodytas vienintelis nedidelis trūkumas, tačiau, atlikus kontrolinį patikrinimą, nustatyti 7 dideli trūkumai ir 2 nedideli trūkumai. Atsakovas Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau – CTADB) skiltyje „Išvada“ nenurodė akivaizdžių 7 didelių bei 2 nedidelių trūkumų ir aktyvavo CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtindamas duomenų teisingumą.
22. Kolegija atkreipė dėmesį, kad analogiškas šiuo metu galiojančiame DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam atleidimo iš darbo pagrindui buvo įtvirtintas ir anksčiau galiojusio DK (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 136 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Aiškindamas šį atleidimo iš darbo pagrindą kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad licencijos kaip specialiosios teisės nebegaliojimas savaime dar nesuteikia teisės nutraukti darbo sutarties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2005">3K-3-429/2005</a>; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2012">3K-3-372/2012</a>). Darbo sutarties vykdymas tokiu atveju priklauso nuo darbuotojo aktyvių veiksmų licencijos galiojimui atnaujinti, todėl darbdavys gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, jei per protingą terminą licencijos galiojimas neatnaujinamas (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, 2018, p. 237–238).
23. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė, gavusi LTSA pranešimą, nedelsdama, t. y. kitą dieną, nutraukė su atsakovu darbo sutartį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas buvo aktyvus ir savo teises ėmėsi ginti per įstatymo nustatytus terminus, 2019 m. liepos 5 d. apskųsdamas LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą administraciniam teismui. Šiuo LTSA direktoriaus įsakymu poveikio priemonė atsakovui buvo pritaikyta už tuos pačius pažeidimus, kurie užfiksuoti 2018 m. liepos 12 d. protokole, ji pritaikyta nuo pažeidimų nustatymo momento praėjus beveik 11 mėnesių. Pažymėjusi, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų aktyviai klaususi atsakovo dėl jo ketinimų skųsti LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą, kolegija padarė išvadą, jog ieškovė su atsakovu nebendradarbiavo ir nedėjo protingų pastangų išsaugoti su juo darbo santykius.
24. Kolegija nurodė, kad DK 60 straipsnio tikslas yra reglamentuoti darbo sutarties nutraukimą, kai nė viena iš darbo santykių šalių neturi valios nutraukti tokių santykių. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja tai, jog darbdavys, nebūdamas suinteresuotas ir nesiekdamas atleisti darbuotojo, sužinojęs apie darbuotojui panaikintą specialiąją teisę, ieškos galimybių išsaugoti darbo santykius, siūlydamas darbuotojui kitą darbą ir (arba) nustatydamas terminą sprendimui, kuriuo panaikinta specialioji teisė, apskųsti ar iš naujo tokiai specialiai teisei gauti. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl, anot kolegijos, tikėtina, jog, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai atsakovui buvo panaikinta specialioji teisė, ieškovė tiesiog pasinaudojo proga atleisti atsakovą. Tokią išvadą, kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovė net nesulaukė LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo apskundimo termino pabaigos ir nedelsdama (kitą dieną po to, kai sužinojo apie panaikintą specialiąją teisę) atleido atsakovą iš darbo. Dėl to kolegija konstatavo, kad ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.
25. Kolegija nurodė, kad pripažinęs, jog atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui DK nustatytas kompensacijas, šių dydžio ieškovė neginčija. Ieškovės argumentus, kad neteisėtus veiksmus atlikęs atsakovas dėl savo neteisėtų veiksmų iš darbdavio gauna turtinę naudą, kolegija atmetė kaip nepagrįstus, nurodė, kad pačios ieškovės valia ir sprendimu darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti neteisėtai, todėl nėra pagrindo sutikti, kad darbuotojui priteistos kompensacijos yra nepagrįstos.
26. Kolegija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ieškovės regresinio reikalavimo trečiajam asmeniui pagrįstumo klausimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį kaip neturinčius privalomo (imperatyvaus) pobūdžio. Tokia teismų pozicija prieštarauja šio darbo sutarties nutraukimo teisinio pagrindo paskirčiai, esmei bei darbdavio pareigos nutraukti darbo sutartį privalomumui. DK 60 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kada darbo sutartis privalo būti nutraukta, nežiūrint į darbo sutarties šalių valią. DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė „privalo būti nutraukta“ išreiškia teisinę pareigą, o ne teisinę galimybę. DK 60 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai išreikštas teisinis imperatyvas, kaip privalo pasielgti darbdavys ir per kokį terminą jis turi įvykdyti jam tenkančią pareigą nutraukti darbo sutartį. Priimdama įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo ir jo pagrindu nutraukdama su atsakovu darbo sutartį, ieškovė veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl ir atsakovo atleidimas iš darbo pagal tuo metu galiojusį LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą buvo teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, yra nepagrįsti. Atsakovas, netekęs specialiosios teisės atlikti transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, nebegalėjo dirbti šio su ieškove darbo sutartimi sulygto darbo.
27.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimis, kurios yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios. Kasacinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nėra precedentai šiai civilinei bylai.
27.3. LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas įsigaliojo nuo jo priėmimo ir galiojo beveik dvejus metus, t. y. iki tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu jį panaikino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo, jame nėra nurodyta, kad LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas negalioja ab initio (nuo pradžių), o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendime taip pat nėra nurodyta, kad šio teismo sprendimo teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai. Nagrinėjamoje byloje faktinė ir teisinė situacija, buvusi darbo sutarties su atsakovu nutraukimo metu, pasikeitė tik 2021 m. balandžio 7 d. Nėra pagrindo taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. priimto sprendimo sukeliamų teisinių padarinių retrospektyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-11-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-11-701/2021">e3K-3-11-701/2021</a> nurodė, kad teismo sprendimo teisinė galia paprastai nukreipta į ateitį, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendime, jo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atitinkami teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai, pavyzdžiui, sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tai įsiteisėjus teismo sprendimui tokie teisiniai padariniai taikomi retrospektyviai; jeigu teismo sprendime nėra nurodyta dėl retrospektyvaus teisinių padarinių taikymo, tai jo sukeliami teisiniai padariniai taikomi į ateitį.
27.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime yra konstatavęs, jog negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų; teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais jų padarymo metu, bus laikomi teisėtais. Remiantis šiuo principu, iš ieškovės negali būti reikalaujama, jog ji, vadovaudamasi galiojančiu LTSA direktoriaus įsakymu ir nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, turėtų vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kurio darbo sutarties nutraukimo metu nebuvo.
27.5. Savo teisę į žalos atlyginimą dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, susijusių su panaikintu įsakymu, atsakovas turėjo spręsti ne pagal darbo teisės normas (reikšdamas reikalavimą darbdavei), o pagal administracinės teisės normas. Jeigu atsakovas mano, kad dėl jo priimtas LTSA direktoriaus įsakymas padarė jam žalos, šios atlyginimo jis turi reikalauti tiesiogiai iš šį administracinį aktą priėmusios institucijos. Pozicija, kad žalą turi atlyginti ne tiesiogiai ją padaręs asmuo, o kitas asmuo (ir po to pastarasis turi regreso tvarka išsireikalauti išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens), nedera ir su Konstitucinio Teismo oficialiąja konstitucine doktrina (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas). Ieškovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už LTSA dėl atsakovo atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Teisingumo požiūriu nėra pagrįsta darbdaviui taikyti teisinę atsakomybę už įstatyme įtvirtintos darbdavio teisinės pareigos įvykdymą. Be to, kaltus ir neteisėtus veiksmus atlikęs atsakovas iš darbdavės gauna daugiau nei 28 000 Eur dydžio turtinę naudą, nors bendrasis teisės principas aiškiai sako, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
28. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, teismų procesinius sprendimus palikti galioti, priteisti iš ieškovės atsakovo kasaciniame teisme patirtų 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Kasaciniame skunde ieškovė klaidingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo teiginius. Teismas nurodė, kad šiuo metu galiojančio DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame teisme nėra suformuota, tačiau pažymėjo, kad analogiškas atleidimo iš darbo pagrindas buvo įtvirtintas ir anksčiau galiojusio DK 136 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl teismas pagrįstai analizavo ir rėmėsi analogiškose bylose suformuota teismų praktika.
28.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ieškovė su atsakovu nebendradarbiavo ir nedėjo protingų pastangų išsaugoti darbo santykius, susiklosčius faktinei situacijai, kai atsakovui buvo panaikinta specialioji teisė, ieškovė pasinaudojo proga atleisti atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad DK 60 straipsnis suponuoja tai, jog darbdavys, nebūdamas suinteresuotas ir nesiekdamas atleisti darbuotojo, sužinojęs apie darbuotojui panaikintą specialiąją teisę, ieškos galimybių išsaugoti darbo santykius, siūlydamas darbuotojui kitą darbą ir (arba) nustatydamas terminą sprendimui, kuriuo panaikinta specialioji teisė, apskųsti ar iš naujo tokiai specialiajai teisei gauti. Ginčo atveju ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ir nedelsdama atleido atsakovą iš darbo.
28.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu panaikinęs LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą, pripažino jį negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, todėl kasacinio skundo argumentai, kad minėtas įsakymas galiojo beveik dvejus metus, nėra pagrįsti.
28.4. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad atsakovo reikalavimai ieškovei nepagrįsti ir dėl to, jog nėra pastarosios kaltės dėl darbo sutarties nutraukimo, taip pat kad visas pretenzijas, susijusias su neteisėtu atleidimu iš darbo, reikėjo reikšti LTSA, o ne ieškovei, ir kad atsakovas teisę į žalos atlyginimą dėl LTSA neteisėtų veiksmų turėjo spręsti ne pagal darbo teisės normas, o pagal administracinės teisės normas. Atsakovui žala kilo dėl neteisėto atleidimo iš darbo, todėl atsakovas pagrįstai ieškovę, su kuria jį siejo darbo santykiai, įtraukė kaip atsakovę darbo ginčo byloje. Atsakovas galėjo pasirinkti jam priimtiną savo pažeistų teisių gynimo būdą ir tokia teise tinkamai pasinaudojo.
29. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo teisinį ginčą spręsti teismo nuožiūra, nurodo manantis, kad ginčijamas atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą pas ieškovę turėtų būti pripažįstamas neteisėtu, neteisėtumo nesiejant su trečiojo asmens direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu, o pripažįstant, kad atleidimas buvo neteisėtas dėl ieškovės netinkamai pasirinkto teisinio atleidimo iš darbo pagrindo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Nei ginčo metu galiojusiame teisiniame reguliavime, nei LTSA direktoriaus įsakyme nebuvo nurodyta imperatyvi pareiga privačiam subjektui nutraukti darbo santykius po to, kai techninių apžiūrių kontrolieriui yra panaikinta teisė atlikti techninę apžiūrą. DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra panaikinama specialioji teisė, o teisė atlikti techninę apžiūrą, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, tokia nelaikytina. Ši teisė yra tiesiog teisė, kuria asmeniui yra suteikiama galimybė atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus.
29.2. Ieškovė, teigdama, jog DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra imperatyvi norma, formaliai aiškina šią įstatymo nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. nuostatą, kuri reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą nesant darbo sutarties šalių valios, pagrįstai nusprendė, kad darbdavys turėtų būti linkęs ieškoti teisinių galimybių išsaugoti darbo santykius, o ne skubotai juos nutraukti.
29.3. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės darbo santykių su atsakovu nutraukimo neteisėtumą grindė neteisėtai pritaikyta teisės norma, o ne tuo, kad ieškovė nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kurio darbo sutarties nutraukimo metu nebuvo.
29.4. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas, o atsakovas žalą patyrė dėl trečiojo asmens įsakymo. Atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu galimas dėl netinkamai parinkto teisinio pagrindo, atleidimo nesiejant su trečiojo asmens priimtu įsakymu. Jei neteisėtumas yra kildinamas iš LTSA direktoriaus įsakymo, negalima patirtos žalos sieti su DK nuostatomis, turi būti inicijuojamas atskiras teisminis procesas administraciniame teisme ir ten sprendžiamas klausimas dėl žalos atsakovui atlyginimo. Priešingu atveju, pripažinus atsakovo atleidimą neteisėtu ir neteisėtumą kildinant iš LTSA įsakymo, ieškovė turės galimybę regreso tvarka išieškoti iš LTSA atsakovui išmokėtas pinigines sumas. Tokiu atveju LTSA neturės galimybės kvestionuoti priteistų ir išmokėtų sumų dydžio. Trečiasis asmuo nesutinka, kad turėtų atlyginti atsakovo patirtą žalą.
29.5. Atsakovas pradėjo dar vieną ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės. Administracinėje byloje yra keliamas valstybės civilinės atsakomybės taikymo klausimas už trečiojo asmens, kaip viešojo administravimo subjekto, 2019 m. birželio 6 d. įsakymą, kuriuo atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas. Nurodytoje byloje patirtos žalos dydį atsakovas apskaičiavo, mėnesiais įvertinęs laikotarpį nuo jo darbo santykių su ieškove nutrūkimo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, ir iš šio laikotarpio atėmė laikotarpį, kurio nepadengė apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteista per vienerius metus turėta gauti jo vidutinio darbo užmokesčio suma.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“ esančio 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. CPK 341 straipsnyje reglamentuojama, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.
31. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės UAB „Tuvlita“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).
33. Šioje byloje ieškovė prašė: išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisėtu; atmesti kaip nepagrįstus atsakovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, išieškojimo, darbo užmokesčio dydžio skirtumo išieškojimo, šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismui sprendimu atmetus atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, byloje dalyvaujantys asmenys šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė ir ji nėra peržiūrėta apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismui skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nurodžius, kad jis nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribų, apeliacijos funkciją vykdo laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
34. Kasaciniu skundu prašydama, be kita ko, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, ieškovė neatsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, nėra peržiūrėta apeliacine tvarka ir pagal CPK 341 straipsnį kasacija dėl šios sprendimo dalies yra negalima. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, negali būti ir nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas (CPK 341 straipsnis).
Dėl DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies aiškinimo bei taikymo, darbo sutarties nutraukimo teisėto pagrindo egzistavimo nagrinėjamoje byloje
35. Nagrinėjamoje byloje keliami DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies aiškinimo bei taikymo klausimai.
36. DK 60 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą nesant darbo sutarties šalių valios, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį; šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju nepriėmus sprendimo nurodytu laiku, priežastis nutraukti darbo sutartį laikoma pasibaigusia.
37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo pas ieškovę pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisėtumo ir su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusių teisinių pasekmių, nustatytų DK 218 straipsnyje, taikymo.
38. Pažymėtina, kad pagal DK 218 straipsnio 2 dalį darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.
39. Byloje nustatyta, kad atsakovas, dirbęs pas ieškovę kontrolieriumi, kuriuo dirbant būtina turėti LTSA suteiktą specialiąją teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, ieškovės 2019 m. birželio 12 d. įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2019 m. birželio 13 d. po to, kai ieškovė 2019 m. birželio 12 d. gavo iš LTSA informaciją, jog LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE2LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-416-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-416-492/2021">eA-416-492/2021</a> patenkino atsakovo skundą ir panaikino LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą.
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi atsakovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, taikė DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių, jį neteisėtai atleidus iš darbo, gynimo būdą. Teismas išvadą dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu motyvavo tuo, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. birželio 7 d. sprendimu pripažinus LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą neteisėtu, konstatuotina, jog atsakovui teisė atlikti savo pareigas panaikinta neteisėtai, todėl ieškovė neteisėtai nutraukė darbo sutartį su atsakovu pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
41. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad DK 60 straipsnio tikslas ir jame įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, jog darbdavys, nebūdamas suinteresuotas ir nesiekdamas atleisti darbuotojo, sužinojęs apie darbuotojui panaikintą specialiąją teisę, ieškos galimybių išsaugoti darbo santykius, siūlydamas darbuotojui kitą darbą ir (arba) nustatydamas terminą sprendimui, kuriuo panaikinta specialioji teisė, apskųsti ar iš naujo tokiai specialiajai teisei gauti, tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovė su atsakovu nebendradarbiavo ir nedėjo protingų pastangų išsaugoti darbo santykius su juo, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, net nesulaukė LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo apskundimo termino pabaigos ir nedelsdama (kitą dieną po to, kai sužinojo apie panaikintą specialiąją teisę) atleido atsakovą iš darbo.
42. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2005">3K-3-429/2005</a> ir 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2012">3K-3-372/2012</a>, kurios yra priimtos visiškai kitokių faktinių aplinkybių bylose, nurodytos kasacinio teismo nutartys nėra precedentai šiai civilinei bylai.
43. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos kasacinio skundo teiginius, atsižvelgia į tai, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2005">3K-3-429/2005</a> buvo sprendžiamas ginčas dėl 2004 m. spalio 8 d. įvykusio tos bylos ieškovės atleidimo iš darbo pagal tuo metu galiojusio 2002 m. DK 136 straipsnio 1 dalies 2 punktą (jame įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo be spėjimo pagrindas – kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą), tačiau, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo iš esmės nustatyta, kad ieškovės turėta licencija buvo ne panaikinta, o sustabdyta ir atsirado ne tik draudimas gydytojui verstis medicinos praktika, bet ir darbdavio pareiga nušalinti darbuotoją nuo pareigų licencijos galiojimo sustabdymo laikui. Taip pat atsižvelgia į tai, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2012">3K-3-372/2012</a> buvo sprendžiamas ginčas dėl 2009 m. gegužės 22 d. įvykusio tos bylos ieškovės atleidimo iš darbo pagal tuo metu galiojusio 2002 m. DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą (jame įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindas – kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali dirbti sulygto darbo ar eiti pareigų). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos ir pirmosios iš nurodytų civilinių bylų esminių faktinių aplinkybių neatitiktį, taip pat į nagrinėjamos ir antrosios iš nurodytų civilinių bylų esminių faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės neatitiktį, viena vertus, sutinka su skundo teiginiu, kad nurodytos kasacinio teismo nutartys nėra teismo precedentai nagrinėjamoje byloje, kita vertus, įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, padaro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytų kasacinio teismo nutarčių nepripažino turinčiomis teismo precedento galią nagrinėjamoje byloje ir jų netaikė kaip teismo precedento. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai teikia pagrindą padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, prieš pasisakydamas dėl šiai bylai išspręsti aktualaus DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo, į nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus tik atsižvelgė, o ne jais vadovavosi. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vadovavosi nurodytomis kasacinio teismo nutartimis. Dėl to šis kasacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
44. Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį kaip neturinčius privalomo (imperatyvaus) pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo motyvai, jog ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, yra nepagrįsti.
45. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad darbo sutartis gali pasibaigti tik įstatymuose nustatytais pagrindais. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindus reglamentuoja DK 53 straipsnis, nustatantis, kad darbo sutartis pasibaigia, be kita ko: nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį.
46. DK 60 straipsnis nustato darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindus. Jų įtvirtinimas įstatyme ir darbo sutarties jiems esant nutraukimas grindžiami viešuoju interesu.
47. DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Į juridinių faktų sudėtį, nutraukiant darbo sutartį pagal šią teisės normą, įeina faktas, kad darbuotojas, dirbdamas tam tikrą darbą ar eidamas tam tikras pareigas, privalo turėti specialias teises dirbti tą darbą ar eiti tas pareigas, taip pat faktas, kad darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tą darbą ar eiti tas pareigas.
48. DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio. Ši teisės norma, aiškinama sistemiškai su DK 60 straipsnio 2 dalimi, aiškintina taip, kad atsiradus joje įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui darbo sutartis privalo būti nutraukta, darbdavys, gavęs joje įtvirtinto darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimą patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie jį (pagrindą) sužinojęs, turi pareigą nutraukti darbo sutartį, šią pareigą jis privalo įvykdyti įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos. Už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikomą darbdaviui atsakomybę nustato kitų teisės šakų normos.
49. Pažymėtina, kad, egzistuojant DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui, darbdavio pareiga nutraukti darbo sutartį pasibaigtų, jeigu jos šalių susitarimu darbuotojo darbo funkcija per DK 60 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą būtų pakeista taip, jog specialiųjų teisių turėjimas jam nebebūtų būtinas. Taip pat pažymėtina, kad egzistuojant DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo pagrindui pasiūlymas darbuotojui pakeisti darbo funkciją yra darbdavio teisė, bet ne pareiga.
50. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 47–49 punktuose išdėstytais argumentais, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus, kuriais bylą nagrinėję teismai pagrindė savo išvadą, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pripažįsta pagrįstais aptariamus kasacinio skundo argumentus tiek, kiek jais teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį kaip neturinčius privalomo (imperatyvaus) pobūdžio. Konstatuotina, kad išvadai apie ieškovės (ne)turėjimą teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą padaryti teisiškai nereikšmingos yra apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės (žr. šios nutarties 41 punktą) dėl galimybių išsaugoti darbo santykius paieškos, ieškovės nebendradarbiavimo su atsakovu, protingų pastangų išsaugoti darbo santykius su juo ir kt. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį kaip neturinčius privalomo (imperatyvaus) pobūdžio.
51. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad atsakovo atleidimas iš darbo vadovaujantis tuo metu galiojusiu LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu buvo teisėtas ir pagrįstas, o faktinė ir teisinė situacija, buvusi atsakovo atleidimo metu, pasikeitė tik 2021 m. balandžio 7 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE2LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-416-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-416-492/2021">eA-416-492/2021</a> priėmus sprendimą panaikinti LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo sukeliamų teisinių padarinių taikyti retrospektyviai.
52. Vertinant šiuos kasacinio skundo teiginius, pažymėtina, kad administracinio teismo priimto sprendimo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normos, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-11-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-11-701/2021">e3K-3-11-701/2021</a> pateikti išaiškinimai dėl bendrosios kompetencijos teismo sprendimo sukeliamų teisinių padarinių, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs, nes jie pateikti aiškinant ir taikant CPK normas, o ne ABTĮ normas.
53. Sprendžiant dėl nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo sukeliamų teisinių padarinių taikymo retrospektyviai, taikytinas ABTĮ 94 straipsnis, reglamentuojantis teisės akto panaikinimo teisines pasekmes, kuriame nustatyta, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Šios teisės normos nuostatos, jog skundžiamo teisės akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinos taip, kad, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE2LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-416-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-416-492/2021">eA-416-492/2021</a> panaikinus individualų administracinį aktą – LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą, kuriuo atsakovui buvo panaikinta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą, šiuo teismo sprendimu yra atkurta iki panaikinto LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo priėmimo buvusi padėtis, yra atkurta atsakovo turėta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Tai reiškia, kad nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo sukeliami teisiniai padariniai pagal įstatymą taikomi retrospektyviai, LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo panaikinimas sukelia teisines pasekmes nuo šio įsakymo priėmimo momento.
54. Kadangi, kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE2LTQ5Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-416-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-416-492/2021">eA-416-492/2021</a>, sukurti teisiniai padariniai pagal įstatymą taikomi retrospektyviai, LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo panaikinimas sukelia teisines pasekmes nuo šio įsakymo priėmimo momento, tai aptariamo įsakymo panaikinimas yra reikšmingas nusprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo su atsakovu teisėto pagrindo egzistavimo. Esant tokiai situacijai, kai atsakovas atleistas iš darbo remiantis tuo metu galiojusiu, tačiau neteisėtu LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu, kurio panaikinimas nurodytu administracinio teismo sprendimu nesukūrė šio įsakymo neteisėtumo fakto, o tik teisiškai patvirtino tokį faktą, nurodyto administracinio teismo sprendimo sukeliami teisiniai padariniai pagal įstatymą taikomi retrospektyviai, juo (sprendimu) yra atkurta iki panaikinto LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo priėmimo buvusi padėtis ir yra atkurta atsakovo turėta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir sutinkant su ieškovės teiginiu, kad darbo sutarties nutraukimo metu buvusios teisinės ir faktinės situacijos pasikeitimas yra nulemtas ne ieškovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, yra pagrindas konstatuoti, jog darbo sutarties su atsakovu nutraukimo metu teisėto pagrindo ją nutraukti pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvo, nors ši aplinkybė paaiškėjo tik 2021 m. balandžio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismui priėmus sprendimą, kuriuo buvo panaikintas LTSA direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas. Dėl to konstatuotina, kad darbo sutartis su atsakovu pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą nutraukta be teisėto pagrindo. Tai konstatavus taip pat konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nutartyje nurodęs netinkamus motyvus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, neturėjo teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, ir pagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.
55. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
56. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti vadovaujantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta. Nors apeliacinės instancijos teismas ir netinkamai aiškino bei taikė DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį kaip neturinčius privalomo (imperatyvaus) pobūdžio ir išvadą apie ieškovės neturėjimą teisinio pagrindo taikyti DK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą grindė teisiškai nereikšmingomis tokiai išvadai padaryti aplinkybėmis, tačiau palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė iš esmės teisingą nutartį, nustatytas netinkamas teisės normų taikymas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindas naikinti skundžiamą šio teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tik pakeistini jos motyvai (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis); šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (3 dalis).
58. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
59. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 1200 Eur kasaciniame teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Šių prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Dėl to šis atsakovo prašymas tenkintinas, jam iš ieškovės priteistinas 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
60. Pažymėtina, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. K. (a. k. duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Tuvlita“ (j. a. k. 110584095) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
