Dėl to, kad 2020 m. sausio 8 d. 12.40 val. Kauno r., Naujasodžių k., ties Politechnikos g. 23 pastatu, vairuodama automobilį „Volvo XC60“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobiliui „Ford CMAX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šis, vengdamas susidūrimo, įvažiavo į krūmus ir buvo apgadintas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-5-303/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00733-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Aurelijaus Gutausko, Prano Kuconio, Alvydo Pikelio, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal D. B., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo advokato Martyno Vilčinsko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. B. 2020 m. vasario 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis Romas Krištopaitis surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-12272-2020 pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad 2020 m. sausio 8 d. 12.40 val. Kauno r., Naujasodžių k., ties Politechnikos g. 23 pastatu, vairuodama automobilį „Volvo XC60“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobiliui „Ford CMAX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šis, vengdamas susidūrimo, įvažiavo į krūmus ir buvo apgadintas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto Egidijaus Indriūno 2020 m. kovo 31 d. nutarimu už šio nusižengimo padarymą D. B. paskirta 11 Eur dydžio bauda.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu D. B. atstovo advokato M. Vilčinsko skundas tenkintas iš dalies. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto Egidijaus Indriūno 2020 m. kovo 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20110540349 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. B. nutraukta. D. B. atstovo advokato M. Vilčinsko prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas.

3. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus bei D. B. atstovo advokato M. Vilčinsko apeliaciniai skundai netenkinti.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi D. B., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo advokato M. Vilčinsko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad D. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proceso išlaidos, ir jas priteisiant D. B. iš Kauno apskrities VPK; panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį, pripažinti, kad D. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proceso išlaidos, ir jas priteisti D. B. iš Kauno apskrities VPK; priteisti D. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pagal pateiktus dokumentus. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Byloje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netinkamai aiškintos ir taikytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio, ANK 666 straipsnio nuostatos bei įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 6 punkto, 104 straipsnio 2 dalies nuostatos, tai turi esminę reikšmę vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, t. y. vienodos teismų praktikos formavimui; apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, šie proceso ir materialiosios teisės pažeidimai turėjo esminę įtaką neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui.

5.2. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Nagrinėjamu atveju D. B. pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir prašė priteisti 1386,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atstovaujant jos interesams Kauno apskrities VPK, Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme iš Kauno apskrities VPK bei pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.

5.3. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidų, be kita ko, ir išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą, atlyginimas reglamentuotas BPK 103–106 straipsniuose.

5.4. Kauno apygardos teismas rėmėsi BPK 103 straipsniu, kuriame apibrėžtos proceso išlaidos, advokato darbo apmokėjimas reglamentuotas specialioje normoje (BPK 106 straipsnyje), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinos. Teismas taip pat nurodė, kad, remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

5.5. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju D. B., siekiant apginti savo interesus, buvo suteikta teisinė pagalba, dėl kurios ji patyrė išlaidų. Patirtos atstovavimo išlaidos teismų turėjo būti pripažintos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš Kauno apskrities VPK, dėl kurio pareigūno neteisėtų veiksmų pradėta administracinė teisena nutraukta konstatavus, kad administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas.

5.6. Nagrinėjamu atveju kyla teismų praktikos plėtojimo klausimas (žr. išaiškinimus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime dėl teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės), nes teismai, priimdami nutarimą ir nutartį, vadovavosi įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui suformuota teismų praktika, kuri iš esmės yra priešinga Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimui byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18, šiame sprendime konstatuota, jog Lietuva pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį (teisę į teisingą bylos nagrinėjimą) nepriteisdama bylinėjimosi išlaidų administracinėse bylose, nes atsisakydami atlyginti pareiškėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas teismai sudarė kliūtis pareiškėjams tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

5.7. Nagrinėjamu atveju D. B., apskundusi Kauno apskrities VPK pareigūno veiksmus, patyrė žymiai didesnes neigiamas pasekmes, nei būtų patyrusi, jei nebūtų skundusi jai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, t. y. suvokdama, kad valstybės įgalioto atstovo paskirta nuobauda yra neteisėta, nebūtų ėmusis veiksmų šiai nuobaudai ginčyti, būtų sutikusi su neteisėta valstybės prievarta jos atžvilgiu ir taip būtų patyrusi žymiai mažesnius finansinius nuostolius bei kitas su nuobauda susijusias pasekmes. Tai iš esmės ne tik pažeidžia teisingumo principą, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą, įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje.

5.8. Teismų įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikos stabilumas negali paneigti visuomeninių santykių kaitos ir esant būtinybei ši praktika ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojama. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos prielaidos vadovautis naujausiu EŽTT suformuotu precedentu, o to nepadarę teismai pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas, priėmė neteisėtą ir neteisingą nutartį.

5.9. Apygardos teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog egzistuoja specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau pirmiau minėtas naujausias EŽTT sprendimas, kuriuo konstatuota, jog Lietuva pažeidė pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, neabejotinai sudarė pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar ANK 666 straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, toks prašymas buvo pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, todėl turėjo būti tenkinamas.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo D. B., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo advokato M. Vilčinsko prašymą atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. ANK nenustato advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenustatytas. ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenustato teisės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad, išskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. BPK nenustatyta galimybė kitiems asmenims išieškoti jų gynybos išlaidų iš valstybės ar jos institucijų, todėl, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiami teismų sprendimai priimti teisėtai ir tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

7. Pareiškėjas prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarimo ir nutarties) dalis dėl bylinėjimosi išlaidų; pripažinti, kad D. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos apylinkės, apygardos ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra proceso išlaidos, ir jas priteisti D. B. iš Kauno apskrities VPK pagal pateiktus dokumentus. Pareiškime teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ANK 666 straipsnio ir BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatas.

8. Vertinant pateikto prašymo pagrįstumą yra svarbūs naujausi Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir konstitucinės nuostatos bei galiojančios įstatymu įtvirtinto reguliavimo normos, apibrėžiančios bylinėjimosi išlaidų statusą ir jų priteisimo taisykles.

9. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.

10. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.

11. BPK 103 straipsnio 1–3, 5–6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

12. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA4LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-308-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-308-648/2019">2K-308-648/2019</a>). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

14. Taigi, nors ANK 666 straipsnyje, reguliuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų, taip pat ir išlaidų advokatui, atlyginimą, daroma nuoroda į atitinkamas BPK nuostatas, pagal byloje skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarimo ir nutarties) priėmimo metu galiojusį pareiškėjo ginčijamą BPK 106 straipsnį, kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nebuvo atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas.

15. Tačiau Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą EŽTT taip pat pažymėjo, kad su viešuoju interesu siejami finansiniai sumetimai kartais gali turėti įtakos valstybės politikai, kai yra siekiama sumažinti valstybės išlaidas, taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administracinėse bylose gali būti apribotas siekiant teisėto viešojo intereso.

17. Kita vertus, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

18. Minėta, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

19. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Taigi, atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

20. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. kovo 31 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena D. B. nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu; jos atstovo advokato M. Vilčinsko prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimas, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų, paliktas nepakeistas.

21. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias D. B. patyrė dėl advokato pagalbos administracinio nusižengimo byloje, teisme atlyginimo, padarė neteisingas ir teisiškai nepagrįstas išvadas; dėl to skundžiamų teismų sprendimų (nutarimo ir nutarties) dalys dėl bylinėjimosi išlaidų keistinos (ANK 662 straipsnio 14 dalies 6 punktas).

22. Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų) matyti, kad D. B., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 2601,50 Eur išlaidų advokato pagalbai (už bylos dokumentų analizę, skundų, atsiliepimo parengimą, atstovavimą apylinkės teisme) apmokėti. Šias išlaidas, kaip jau minėta, pareiškėjas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti D. B. iš Kauno apskrities VPK. Tačiau išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192-489/2019">2K-192-489/2019</a>, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

23. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje yra per didelė. Todėl, atsižvelgdama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas iš dalies, D. B. priteisiant 1386 Eur. Minėta, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Kauno apskrities VPK, bet iš valstybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu, 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį, panaikinant dalis, kuriomis D. B. atstovo advokato Martyno Vilčinsko prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

Priteisti D. B. iš valstybės 1386 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas Daiva Pranytė-Zalieckienė

Pranas Kuconis Audronė Kartanienė