Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vienos valstybės teismo procesinius veiksmus tais atvejais, kai jame inicijuojama civilinė byla, kurioje pareiškiami tapatūs (susiję) reikalavimai, lyginant su anksčiau pradėta byla kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-44-611/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.13; 3.6.1.2; 3.6.3.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko SNORAS, atsakovų R. B. ir V. A. (V. A.) kuratoriaus ir bendrovės „Portpin Limited“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ieškinį atsakovams R. B. ir V. A. dėl žalos atlyginimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo, mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais, banko sąskaitose esančių lėšų nuosavybės pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vienos valstybės teismo procesinius veiksmus tais atvejais, kai jame inicijuojama civilinė byla, kurioje pareiškiami tapatūs (susiję) reikalavimai, lyginant su anksčiau pradėta byla kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas SNORAS kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti toliau nurodytose V. A. ir R. B. sąskaitose esančias lėšas ieškovo BAB banko SNORAS turtu ir priteisti šias lėšas BAB banko SNORAS naudai:

2.1. 6 065 199 Eur sumą, esančią R. B. vardu banke „Bank Julius Baer & Co. Ltd.“ (toliau – ir BJB) atidarytoje sąskaitoje;

2.2. 23 509 948 Eur sumą, esančią V. A. vardu banke BJB atidarytoje sąskaitoje;

2.3. 90 811 Eur sumą, esančią V. A. vardu banke „Bank SYZ& CO“ (toliau – ir SYZ) atidarytoje sąskaitoje;

2.4. 9 831 478,94 Eur ir 6 511 910,01 JAV dolerio sumas, esančias V. A. vardu banke „HSBC Private Bank (Suisse) SA“ Ciuriche (toliau – ir HSBC) atidarytoje sąskaitoje;

2.5. tenkinus šį ieškinio reikalavimą, ieškovui BAB bankui SNORAS iš atsakovų V. A. ir R. B. priteistiną pinigų sumą mažinti ta dalimi, kiek yra turto pirmiau nurodytose sąskaitose.

3. Ieškovas taip pat prašė priteisti ieškovo BAB banko SNORAS naudai iš atsakovų V. A. ir R. B. 500 105 989,87 Eur sumą, iš kurios:

3.1. Solidariai iš V. A. ir R. B. priteisti 92 391 902,68 Eur (71 792 252 Eur + 20 599 650,68 Eur) sumą, kaip BAB banko SNORAS patirtą žalą dėl „Spyker“ ir SYZ epizoduose V. A. ir R. B. atliktų neteisėtų veiksmų. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad nėra pagrindo SYZ epizode priteisti žalos atlyginimą, priteisti iš V. A. asmeniškai 20 599 650,68 Eur sumą kaip SYZ epizodo dalyje V. A. nepagrįstą praturtėjimą;

3.2. Priteisti iš V. A. asmeniškai 250 417 026,06 Eur (57 256 874 Eur + 193 160 152,06 Eur) sumą kaip HSBC ir BJB epizodų dalyse be pagrindo V. A. gautą turtą ir (arba) restitucijos pagrindu dėl HSBC ir BJB epizoduose atliktų ginčijamų pavedimų pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo atlikimo momento);

3.3. Priteisti iš V. A. asmeniškai 87 693 894,01 Eur sumą kaip HSBC ir BJB epizodų dalyse V. A. nepagrįstą praturtėjimą nemokant 5 proc. metinių palūkanų už naudojimąsi BAB banko SNORAS turtu ir lėšomis;

3.4. Priteisti iš R. B. asmeniškai 53 620 000 Eur sumą kaip BJB epizodo dalyje be pagrindo R. B. gautą turtą ir (arba) restitucijos pagrindu dėl HSBC epizode atliktų ginčijamų pavedimų pripažinimo negaliojančiais ab initio;

3.5. Priteisti iš R. B. asmeniškai 15 983 167,12 Eur sumą kaip BJB epizodo dalyje R. B. nepagrįstą praturtėjimą nemokant 5 proc. metinių palūkanų už naudojimąsi banko SNORAS turtu.

4. BAB bankas SNORAS taip pat prašė pripažinti negaliojančiais ab initio atsakovų V. A. ir R. B. atliktus pavedimus, kuriais buvo neteisėtai pasisavintas ieškovo BAB banko SNORAS turtas, t. y.:

4.1. 2009-08-17 vertybinių popierių HSBC/CURR BKT FLR 09:100 (HSBC vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pavedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos į V. A. vardu atidarytą sąskaitą HSBC banke;

4.2. 2009-08-17 vertybinių popierių Barclays/BKT IND 10:100 pavedimą („Barclays“ vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė – 5 000 000 Eur, į V. A. vardu atidarytą sąskaitą HSBC banke;

4.3. 2009-08-17 vertybinių popierių BNP/FLR 5.10.10 (BNP vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pavedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos į V. A. vardu atidarytą sąskaitą HSBC banke;

4.4. 2009-08-17 vertybinių popierių CALYON/BKT IND FLR 07:100 („Calyon“ vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pavedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos į V. A. vardu atidarytą sąskaitą HSBC banke;

4.5. 2009-08-24 14 774 448,40 Eur lėšų pavedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos į V. A. vardu atidarytą sąskaitą HSBC banke;

4.6. 2009-08-24 10 687 000 JAV dolerių pavedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos į V. A. vardu atidarytą sąskaitą HSBC banke;

4.7. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN FR0107674006, kurių nominali vertė – 11 350 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen Zentralbank Österreich AG“ (toliau – ir „Raiffeisen“) banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.8. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN NL0009040054, kurių nominali vertė – 12 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.9. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN DE0001137214, kurių nominali vertė – 12 800 000 Eur, pervedimą iš BAB bankas SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.10. 2009-09-22 vertybinių popierių ISIN DE0001141463, kurių nominali vertė – 12 900 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.11. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN DE0001137222, kurių nominali vertė – 7 200 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.12. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN FR0000186603, kurių nominali vertė – 7 700 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.13. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN DE000A0NKXX4, kurių nominali vertė – 7 800 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.14. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN BE0312652218, kurių nominali vertė – 8 100 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.15. 2009-11-03 vertybinių popierių ISIN NL0000102580, kurių nominali vertė – 7 900 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.16. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN BE0312663322, kurių nominali vertė – 12 950 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.17. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN DE0001115673, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.18. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN NL0009313063, kurių nominali vertė – 13 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.19. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN BE0000313222, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.20. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN DE000HSH27X2, kurių nominali vertė – 8 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.21. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN XS0410581614, kurių nominali vertė – 1 600 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.22. 2010-09-09 vertybinių popierių ISIN BE0312662316, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.23. 2010-09-14 vertybinių popierių ISIN XS0410581614, kurių nominali vertė – 950 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.24. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN IT0004643828, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į R. B. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.25. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312669386, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į R. B. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.26. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312668370, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į R. B. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.27. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312667364, kurių nominali vertė – 10 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į R. B. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.28. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN FR0118786724, kurių nominali vertė – 3 500 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į R. B. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.29. 2011-03-17 vertybinių popierių ISIN BE0312670392, kurių nominali vertė – 10 120 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į R. B. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.30. 2011-03-29 vertybinių popierių ISIN FR0118153354, kurių nominali vertė – 5 000 000 Eur, pervedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Raiffeisen“ banke į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.31. 2011-06-22 33 910 152,06 Eur pavedimą iš BAB banko SNORAS sąskaitos „Commerzbank“ į V. A. vardu atidarytą sąskaitą BJB banke;

4.32. Pripažinus pavedimus negaliojančiais taikyti piniginę restituciją (pažymėtina, kad ieškovas BAB bankas SNORAS ginčijamais pavedimais padarytą žalos dydį yra įskaičiavęs į aukščiau įvardytą prašomą priteisti pinigų sumą, todėl restitucija turėtų būti taikoma tik tiek ir tada, jeigu atitinkamos sumos nebus priteistos kitais teisiniais pagrindais (žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo pagrindais)).

5. Ieškovas taip pat prašė priteisti ieškovo BAB banko SNORAS naudai iš atsakovų V. A. ir R. B. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

6. Bankas ieškinyje įrodinėjamus neteisėtą atsakovų veikimą suskirstė į keturis epizodus:

6.1. „Spyker“ epizodas. „Spyker“ epizode V. A. ir R. B. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog banko SNORAS lėšos (per patronuojamąją banko SNORAS bendrovę ar su V. A. susijusias įmones) įvairiomis formomis buvo investuojamos į „Spyker Cars” N.V. (Spyker) (teikiant paskolas ar įsigyjant „Spyker“ akcijas), tačiau investuotų lėšų grąžinimas nebuvo realiai užtikrintas, o pati bendrovė „Spyker“ veikė nuostolingai ir neturėjo pakankamai likvidaus turto, paskolų suteikimas „Spyker“ buvo vykdomas iš esmės pažeidžiant atsakingo skolinimo taisykles. Finansavimo metu bankas SNORAS atsisakė visų turėtų užtikrinimo priemonių, o su banko SNORAS suteiktu finansavimu susiję „Spyker“ įsipareigojimai faktiškai buvo perkelti su V. A. susijusioms ofšorinėmis įmonėms, kurios neturėjo jokių galimybių grąžinti šių paskolų. Nors vėliau banko SNORAS naudai vėl buvo suteiktos kelios užtikrinimo priemonės, bendrovei „Spyker“ buvo iškelta bankroto byla, todėl ši įmonė nebeturi galimybių grąžinti skolą, o jos akcijos tapo bevertės. Dėl to, kad bendrovė „Spyker“ (kaip galutinis lėšų gavėjas) negrąžina bankui SNORAS gautų paskolų, bankui SNORAS buvo padaryta 71 792 252 Eur žala.

6.2. SYZ epizodas. SYZ epizode žala bankui SNORAS buvo padaryta V. A. ir R. B. veiksmais, be jokio teisinio pagrindo pervedant bankui SNORAS priklausančias lėšas į asmenines V. A. ir jo patikėtinio S. F. sąskaitas SYZ banke ir šias lėšas beveik trejus metus neatlygintinai naudojant V. A. interesais. Už pervestas banko SNORAS lėšas į V. A. ir S. F. sąskaitas buvo nupirkta vertybinių popierių bei patikos indėlių, o visas banko SNORAS lėšomis įgytas turtas buvo įkeistas užtikrinant paskolų, kurias SYZ bankas suteikęs su V. A. susijusioms įmonėms, gražinimą. Tokiu būdu bankas SNORAS beveik trejus metus negalėjo disponuoti savo lėšomis ir iš jų gauti pajamų. Įdarbinęs turimas lėšas šiuo laikotarpiu bankas SNORAS būtų gavęs bent minimalias 5 proc. dydžio metines palūkanas, todėl V. A. ir R. B. veiksmais bankui SNORAS buvo padaryta 20 599 650,68 Eur žala.

6.3. HSBC epizodas. HSBC epizode V. A. ir R. B. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog iš banko SNORAS sąskaitų, kurios buvo atidarytos HSBC banke, R. B. pasirašytais pavedimais buvo pervestos bankui SNORAS priklausančios lėšos ir vertybiniai popieriai į HSBC banke atidarytas asmenines V. A. sąskaitas. Pavedimais, kurie atlikti be jokio teisinio pagrindo, V. A. pasisavino 57 256 874 Eur vertės banko SNORAS turtą. Šia suma V. A. nepagrįstai praturtėjo banko SNORAS sąskaita. V. A., neatlygintinai naudodamasis banko SNORAS turtu, taip pat nepagrįstai praturtėjo suma, sudarančia 5 proc. dydžio palūkanas už visą laikotarpį, kurio metu V. A. savo interesams naudojo banko turtą nemokėdamas už tai atlyginimo.

6.4. BJB epizodas. BJB epizode V. A. ir R. B. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog iš banko SNORAS sąskaitų, kurios buvo atidarytos Austrijos banke „Raiffeisen“ bei Vokietijos banke „Commerzbank“, į asmenines R. B. ir V. A. sąskaitas, atidarytas BJB banke, be jokio teisinio pagrindo buvo pervesti bankui SNORAS priklausantys vertybiniai popieriai ir lėšos. Dėl R. B. ir V. A. veiksmų bankas SNORAS neteko 246 780 152,06 Eur dydžio sumos, kurią pasisavino (nepagrįstai praturėjo) R. B. ir V. A.. R. B. ir V. A., neatlygintinai naudodamiesi banko SNORAS turtu, taip pat nepagrįstai praturtėjo suma, sudarančia 5 proc. dydžio palūkanas už visą laikotarpį, kurio metu R. B. ir V. A. savo interesams naudojo banko turtą nemokėdami už tai atlyginimo.

II. Anglijos teisme pareikštų reikalavimų esmė

7. Byloje esančioje Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komercinio teismo (toliau – Anglijos teismas, Jungtinės Karalystės teismas) 2018 m. kovo 26 d. nutartyje byloje Akcine Bendrove Bankas Snoras v A. & Ors [2018] EWHC 887, konkrečiai jos 10 ir 11 punktuose (9 t., b. l. 110–111), šis teismas jam pareikštus reikalavimai apibūdino taip:

„10. 2012 m. gegužės 18 d. „Snoras“ padavė ieškinio formą prieš p. A. ir p. B. („Anglijos civilinis ieškinys“), kuriame prašoma ginti banko teises (angl. relief), tvirtinant, kad atsakovai yra kalti dėl jų kaip „Snoro“ direktorių, pareigūnų ar akcininkų pareigų pažeidimo pagal Lietuvos įstatymus, dėl keturių sandorių grupių, kurios, kaip tvirtina „Snoras“, neturėjo jokio komercinio pagrindimo, būtent:

(1) „Julius Baer“ sandoriai (kurių apytikslė vertė yra 290 mln. EUR), kuriuos sudaro vertybinių popierių (angl. securities) pervedimas į sąskaitas Šveicarijos banke „Julius Baer & Co“, kaip naudos gavėjams priklausančiame (angl. beneficially owned) p. A. ir (arba) p. B. ir jų panaudojimas kaip įkaito paskoloms, kurias „Julius Baer“ suteikė p. A. ir (arba) p. B.

(2) HSBC sandoriai (kurių apytikslė vertė yra 57 mln. EUR), kuriuos sudaro vertybinių popierių ir grynųjų pinigų, laikomų „Snoro“ vardu, pervedimas į HSBC Private Bank (Suisse) SA, Ciurichas, į p. A. kontroliuojamas sąskaitas ir jų panaudojimas kaip trečiosioms šalims, kurias kontroliuoja p. A., suteiktų paskolų užtikrinimo.

(3) Terminuotųjų indėlių sandoriai (kurių apytikslė vertė yra 128 mln. EUR), kuriuos sudaro „Snoro“ turto (grynųjų pinigų ir vertybinių popierių) pervedimas trečiųjų šalių įstaigoms ir, nors įrašymas kaip terminuotųjų indėlių, panaudojimas kaip paskolų įkaito, toms institucijoms suteikiant paskolas kitiems subjektams, iš kurių daugelis buvo susiję su p. A.

(4) Viršytos vertės sandoriai (angl. overvalue transaction), kuriais „Snoras“ sumokėjo už nekilnojamąjį turtą bendrovėms, susijusioms su p. A., kainą, kuri iš esmės viršijo rinkos kainą.

11. Nors šie reikalavimai buvo suformuluoti pagal Lietuvos teisės aktus, Anglijos teismas turi jurisdikciją, nes, kaip aš tai suprantu, atsakovai gyveno arba turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Anglijoje.“

III. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį atsakovams R. B. ir V. A. paliko nenagrinėtą, panaikino 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismas pritarė atsakovų kuratoriaus nuomonei, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir siekiant užtikrinti 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012, Reglamentas „Briuselis I bis“, reglamentas) tikslus, privaloma įvertinti Anglijos bylos ir Lietuvos bylos tapatumą vadovaujantis šiuo tarptautiniu aktu, o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamam klausimui aktualus Reglamento,,Briuselis I bis“ 29 straipsnyje, 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu – tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus. Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas. Nustatęs, jog pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204-687/2018">3K-3-204-687/2018</a>).

12. Spręsdamas pareikštų ieškinių tapatumo klausimą teismas visų pirma pažymėjo, kad Anglijos teisme byla nagrinėjama tarp tų pačių šalių, t. y. ieškovas abiejose bylose yra BAB bankas SNORAS, atsakovai – V. A. ir R. B., taigi, šių bylų šalys yra tapačios.

13. Spręsdamas ieškinių pagrindų sutapties klausimą teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl Reglamento,,Briuselis I bis“ 29 straipsnio 1 dalies kriterijaus „tuo pačiu pagrindu“, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) nurodė, kad tai apima „faktus ir teisę, kuri yra nurodoma kaip pagrindas reikalavimui“ (ESTT 1994 m. gruodžio 6 d. sprendimas Tatry, Nr. C-406/92, 38 punktas).

14. Teismo vertinimu, BJB ir HSBC epizodai sutampa abiejuose ieškiniuose – pareikštame Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje:

14.1. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje nurodomos BJB epizodo faktinės aplinkybės sutampa su Anglijos teisme nurodyto to paties epizodo faktinėmis aplinkybėmis, abiejuose ieškiniuose nurodoma, jog: atsakovai vykdė ieškovui priklausančių vertybinių popierių ir lėšų pervedimą į BJB banke esančias sąskaitas, nors lėšas ir vertybinius popierius toliau apskaitė kaip ieškovo turtą; atsakovai pervestas lėšas naudojo vertybiniams popieriams įsigyti, už kuriuos vėliau suteiktos paskolos; vertybiniai popieriai buvo naudojami kaip turtas, įkeistas už paskolas, kurias BSB bankas suteikė atsakovams; BJB banko atsakovams suteiktos paskolos buvo pervedamos tretiesiems asmenims, susijusiems su atsakovais. Abiejuose ieškiniuose nurodoma, kad minėtais atsakovų veiksmais padaryta žala ieškovui, atsakovai pažeidė savo pareigas, kurias ieškovas nurodo kaip kylančias iš Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo.

14.2. HSBC epizodo faktinės aplinkybės sutampa su Anglijos teisme nurodyto to paties epizodo faktinėmis aplinkybėmis, abiejuose ieškiniuose nurodoma, jog: atsakovas V. A. atidarė tris sąskaitas HSBC banke, į jas atsakovo R. B. nurodymu pervesti ieškovo vertybiniai popieriai; minėti pavedimai atlikti be atlygio ieškovui; vertybiniai popieriai ir lėšos toliau buvo apskaitomi kaip ieškovo turtas, nors realiai buvo pervestos į atsakovo V. A. valdomas sąskaitas; taip pat sutampa kiti lėšų ir vertybinių popierių pervedimo atsakovui ir su juo susijusiems tretiesiems asmenims epizodai. Abiejuose ieškiniuose nurodoma, jog atsakovų pareigų pažeidimai pasireiškė nesilaikant Lietuvos Respublikos galiojančio teisinio reglamentavimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, viena vertus, „Spyker“ ir SYZ epizodai aprašomi tik Lietuvos teismui pateiktame ieškinyje, nurodant aplinkybes dėl atsakovų, kaip banko valdymo organų narių ir akcininkų, pareigų pažeidimo. Kita vertus, abiejuose ieškiniuose reikalavimai grindžiami būtent šių pareigų pažeidimu, kurie galėjo pasireikšti ar dubliuotis „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Pažymėjo, kad, vertinant „Spyker“ ir SYZ epizodus, nustatant jų faktines aplinkybes, galimai konstatuojant neteisėtus atsakovų veiksmus, iš esmės būtų pasisakyta ir dėl BJB ir HSBC epizodų faktinių aplinkybių, dėl atsakovų, kaip ieškovo buvusių valdymo organų narių, neteisėtų veiksmų, kurie iš esmės pasireiškia visuose minėtuose epizoduose. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad abiejų ieškinių faktiniai pagrindai sutampa.

16. Vertindamas ieškinių dalykų sutaptį teismas visų pirma pažymėjo, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Antra, ESTT yra išaiškinęs, jog „dėl to paties dalyko“ reiškia „tikslą, kurio yra siekiama pabaigoje“ (minėto sprendimo Tatry, 41 punktas, 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo byloje Gantner Electronic, C-111/01, 25 punktas).

17. Teismas, įvertinęs tai, kad Anglijos teisme nagrinėjamoje byloje reikalaujama žalos atlyginimo, o Vilniaus apygardos teismo byloje – lėšų priteisimo neteisėto praturtėjimo ir restitucijos pagrindu po sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, sprendė, kad abiejų ieškinių dalykas yra piniginė kompensacija, nors jos ir reikalaujama skirtingai suformuluotais teisiniais pagrindais. Kadangi abiejų ieškinių dalykas yra piniginė kompensacija, teismo vertinimu, abiejų bylų dalykas sutampa.

18. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme ir Anglijos teisme nagrinėjami ieškiniai laikytini tapačiais Reglamento Nr. 1215/2012 prasme.

19. Be to, teismas pritarė atsakovų kuratoriaus nurodytiems argumentams, kad pagal ieškovo Anglijos byloje suformuotą ieškinį priimtas teismo sprendimas ir Lietuvos byloje priimamas sprendimas bus nesuderinami, nes tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu gali būti nuspręsta dėl tų pačių reikalavimų ir aplinkybių.

20. Vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, Reglamento,,Briuselis I bis“ 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, nacionaline ir ESTT praktika, teismas konstatavo, kad dėl ieškinių tapatumo ir būsimų sprendimų galimo nesuderinamumo yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, panaikinti 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo BAB banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo palikta nenagrinėta ieškinio dalis dėl 15 983 167,12 Eur priteisimo iš atsakovo R. B. ir 87 693 894,01 Eur (65 120 315,91 Eur BJB epizode, 22 573 578,10 Eur HSBC epizode) priteisimo iš atsakovo V. A., 92 392 902,68 Eur (71 792 252 Eur „Spyker“ epizode ir 20 599 650,68 Eur SYZ epizode) priteisimo solidariai iš atsakovų R. B. ir V. A., taip pat nutarties dalį, kuria šių sumų dydžiais buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, panaikino ir dėl šios dalies perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

22. Teismas nurodė, kad ESTT, aiškindamas lis pendens taisyklės taikymą, yra pažymėjęs, kad svarbu nustatyti, ar, skirtingiems teismams išnagrinėjus susijusius ieškinius, tokių sprendimų vykdymas nebus nesuderinamas. Tai reiškia, kad, iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismą atsisakyti nagrinėti bylą, kai tokia pat byla jau iškelta užsienio valstybės teisme. Bylų tapatumas nėra siejamas su ieškinio reikalavimo ir jo teisinio pagrindo tapatumu, o tik su ieškinio faktinio pagrindo tapatumu; nereikalaujama, kad bylos būtų visiškai tapačios, pakanka, jog jos tarpusavyje būtų susijusios (ESTT 1987 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Gubisch Maschinenfabrik, C-144, 86 punktas). Sprendžiant dėl šios taisyklės taikymo, ieškiniai neturi būti identiški, bet susiję (angl. congruent) (Ulrich Magnus, Peter Mankowski. Brussels I Regulation. European Law Publishers, 2007, p. 500).

23. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, aptartas reglamento 29 straipsnis, kurio pagrindinis tikslas – užkirsti kelią vienu metu vykstantiems teismo procesams ir išvengti nesuderinamų sprendimų situacijos, turėtų būti aiškinamas plačiai (Adrian Briggs. Civil Jurisdiction and Judgments. Routledge, 2015, p. 306).

24. Apeliacinės instancijos teismas pastebėjo, kad tiek Teisingumo Teismo praktikoje, tiek mokslinėse publikacijos nurodoma, jog lis pendens taikoma tik esant visoms trims sąlygoms: ginčo šalių, pagrindo ir dalyko sutapčiai. Jei nėra bent vieno iš šių elementų, lis pendens taisyklė negali būti taikoma (ESTT 2003 m. gegužės 8 d. sprendimas Gantner Electronic GmbH, C-111/01, 38 punktas). ESTT Gubisch Maschinenfabrik byloje (C-144/86) konstatavo, kad du ieškiniai yra tapatūs, jeigu jie yra tarp tų pačių šalių ir tų ieškinių pagrindas (angl. cause of action) bei jų dalykas (angl. subject-matter) yra tie patys. Sąvoka „ieškinio pagrindas“ (angl. cause of action) apima faktus ir teisės normą, kuria remiamasi pagrindžiant ieškinį. Aiškinant sąvoką „tas pats ieškinio dalykas“ (angl. the same subject-matter) negali būti apsiribojama tik tokiais dviem ieškiniais, kurie yra visiškai identiški. Turi būti atsižvelgiama į abiejų ieškinių esmę (angl. the heart of the two actions).

25. Ieškinio pagrindas suprantamas kaip ieškinio faktai ir teisė (ESTT 1994 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Tatry, C-406/92, 39 punktas: For the purposes of Article 21 of the Convention, the,,cause of action“ comprises the facts and the rule of law relied on as the basis of the action). Ieškinio dalykas suprantamas kaip siekiamas rezultatas (ten pat, 41 punktas: The Object of the action' for the purposes of Article 21 means the end the action has in view).

26. Atsižvelgdamas į cituotą ESTT praktiką ir doktriną, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nusprendė, kad pareikštais ieškiniais iš esmės turi būti siekiama to paties tikslo, tų pačių faktinių aplinkybių kontekste.

27. Visgi, teismas nepritarė Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad Lietuvoje pareikštas ieškinys visa apimtimi yra tapatus nagrinėjamam Jungtinėje Karalystėje.

Dėl BJB epizodo

28. Teismas nurodė, kad ieškinio BJB epizodo dalyje nurodomos tokios faktinės aplinkybės: laikotarpiu nuo 2009 metų rugsėjo iki 2011 m. birželio į atsakovų R. B. ir V. A. asmenines sąskaitas, esančias BJB banke, buvo pervesta atitinkamai 53 620 000 Eur ir 193 160 152,06 Eur sumos (kartu 246 780 152,06 Eur), kurias prašoma priteisti iš atsakovų kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Ieškovo tvirtinimu, tuo atveju, jei bankas būtų turėjęs galimybę naudotis šiomis lėšomis, jos būtų paskolintos gaunant 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios atsakovo R. B. atveju siekia 15 983 167,12 Eur, V. A. – 65 120 315,91 Eur. Mano, kad šios sumos iš atsakovų taip pat priteistinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio pagrindu.

29. Teismas pažymėjo, kad ir Lietuvos teismui, ir Jungtinės Karalystės teismui teiktame ieškinyje įrodinėjama tai, jog laikotarpiu nuo 2011 metų kovo iki 2012 metų birželio iš banko į atsakovų sąskaitas buvo neteisėtai ir nepagrįstai pervesta iš viso 290 000 000 Eur lėšų ir vertybinių popierių. Tik nagrinėjamoje byloje, kitaip nei užsienio valstybės teisme, šias lėšas prašoma priteisti kitu teisiniu pagrindu – remiantis CK 6.216–9.249 straipsniais, įrodinėjant sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti buvimą. Iš byloje esančio apelianto Anglijos teismui 2012 metais pateikto ieškinio turinio (9 t., b. l. 17–45, 55–60) matyti, kad apeliantas reiškė reikalavimą atsakovams analogiškų, kaip ir nurodomos Lietuvos teismui teiktame ieškinyje, faktinių aplinkybių pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šią sutaptį pirmosios instancijos teismas identifikavo teisingai.

30. Teismas nurodė, jog ginčo, kad sutampa abiejų civilinių bylų šalys ir jų procesinė padėtis, byloje nėra. Abiejų bylų faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, yra identiškas. Nors ieškovas yra teisus, teigdamas, kad skiriasi šių reikalavimų teisinis pagrindas, vienu atveju įrodinėjamos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto, kitu – civilinės atsakomybės taikymo pagrindai, tačiau, kaip minėta, abiejų bylų atveju tų pačių faktinių aplinkybių kontekste siekiama lygiai to paties tikslo ir rezultato – priteisti galimai neteisėtai pasisavintas lėšas iš atsakovų. Taigi, nepriklausomai nuo ieškinių teisinių pagrindų, jais siekiama iš esmės to paties procesinio tikslo, t. y. sutampa ir jų dalykas.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio reikalavimas, kiek jis susijęs su 53 620 000 Eur ir 193 160 152,06 Eur lėšų priteisimu iš atsakovų BJB epizode, yra identiškas ir tapatus bei patenka į Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamos bylos ieškinio reikalavimo ribas. Išnagrinėjus tokį ieškinį, galėtų susiklostyti ir tokia situacija, kai dviejose skirtingose valstybėse nagrinėjamose civilinėse bylose būtų vertinamas tas pats atsakovų elgesys identiškų epizodų kontekste. Atitinkamai nėra paneigta prielaida susiklostyti situacijai, kad būti priimti du vienas kitam priešingi sprendimai. Dėl nurodytų priežasčių teismo nutarties dalis, kuria paliktas nenagrinėtas apelianto ieškinys dėl 53 620 000 Eur ir 193 160 152,06 Eur priteisimo iš atsakovų BJB epizode, pripažinta teisėta ir pagrįsta.

32. Apeliacinės instancijos teismas BJB epizode atskyrė reikalavimą dėl šios nutarties 31 punkte nurodytų pinigų sumų priteisimo nuo reikalavimo priteisti 5 procentų palūkanų sumą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo epizodo kontekste Lietuvos teisme yra pareikštas išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovų nuo jų galimai neteisėtai pasisavintų lėšų apskaičiuotas 5 proc. dydžio metines palūkanas, sudarančias R. B. atveju 15 983 167,12 Eur sumą, o V. A. – 65 120 315,91 Eur sumą. Nors, kaip minėta, Jungtinės Karalystės teismui pateikto ieškinio suma (290 000 000 Eur) šiame epizode didesnė nei Lietuvos teisme, tačiau reikalavimas nėra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su palūkanų negavimu, t. y. nėra įrodinėjama ir reikalaujama tokios sumos, kaip apelianto nuostolių (negautų pajamų) jai kompensavimo.

33. Atitinkamai teismas sprendė, kad dėl šios dalies, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti reikalavimų sutapties. Negalima ignoruoti fakto, kad šiame epizode Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti įtaką ir pareikšto išvestinio reikalavimo baigčiai, todėl, panaikinus teismo nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas reikalavimas dėl 15 983 167,12 Eur iš atsakovo R. B. ir 65 120 315,91 Eur iš V. A. priteisimo, ir grąžinus šią bylos dalį teismui nagrinėti iš naujo, turėtų būti sprendžiama, ar neegzistuoja įstatyme nustatyti pagrindai išskirti bylas ar stabdyti tokio reikalavimo nagrinėjimą.

Dėl HSBC epizodo

34. Apeliacinis teismas nurodė, kad Lietuvos teismui pateiktame reikalavime HSBC epizode prašoma priteisti iš atsakovo V. A. 57 256 784 Eur sumą, 2009 m. rugpjūčio 17 d. – 2009 m. rugpjūčio 24 d. banko pavedimais pervestą į jo asmenines sąskaitas, esančias HSBC banke, bei 22 573 578,10 Eur sumą kaip 5 proc. palūkanas nuo pervestos sumos. Taigi, apeliantas šiame epizode įrodinėja sąlygas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, kaip ir prieš tai aptartame BJB epizode. Jungtinės Karalystės teisme yra pareikštas reikalavimas priteisti analogišku metu į tas pačias banko sąskaitas pervestas 57 256 784 Eur kaip žalos atlyginimą.

35. Taigi, kaip ir BJB epizodo atveju, apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sutampa visi trys aptarti ieškinių elementai dėl 57 256 784 Eur (49 700 000 Eur + 10 700 000 JAV dolerių) priteisimo. Sutampa tiek šalys, tiek reikalavimo dalykas, tiek pagrindas. Abiem atvejais siekiama susigrąžinti galimai atsakovų neteisėtai pasisavintas lėšas šiame epizode, todėl ieškinį šioje dalyje pagrįstai atsisakyta priimti.

36. Tačiau kadangi Jungtinės Karalystės teisme nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl 22 573 578,10 Eur priteisimo, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kaip ir prieš tai aptartu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų vertinti, kad šis reikalavimas yra tapatus Jungtinės Karalystės teisme pareikštam reikalavimui. Todėl ši teismo nutarties dalis panaikinta, pažymint, kad dėl šios dalies teismas turėtų apsvarstyti klausimą dėl galimybės tokį reikalavimą nagrinėti, kol nėra priimtas ir įsiteisės sprendimas Jungtinės Karalystės teisme.

Dėl ieškinio reikalavimų „Spyker“ ir SYZ epizoduose

37. Lietuvos apeliacinis teismas priminė, jog Vilniaus apygardos teismas sprendimą palikti nenagrinėtą ieškinio dalį „Spyker“ ir SYZ epizoduose motyvavo tuo, kad nors aptarti epizodai nėra išskiriami Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje, tačiau jų faktinis pagrindas yra grindžiamas atsakovų, kaip banko valdymo organų narių, įstatyme nustatytų pareigų pažeidimu. Todėl gali susidaryti tokia teisinė situacija, kai pasisakant dėl atsakovų veiksmų šių epizodų kontekste bus kartu įvertinami ir atsakovų veiksmai BJB ir HSBC epizoduose.

38. Teismas pakartojo, kad Reglamento,,Briuselis I bis“ taikymo srityje ieškiniai laikytini tapačiais, kai sutampa visi trys elementai – šalys, dalykas ir pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, kitaip nei CPK, reglamente sąvoka dėl to paties dalyko yra aiškinama plačiau ir suprantama kaip tikslas, kurio siekiama pabaigoje (minėto sprendimo Tatry 41 punktas ir sprendimo Gantner Electronic 25 punktas), o šiuose epizoduose siekiama iš tiesų to paties tikslo, tačiau nėra kito būtinojo lis pendens elemento – reikalavimų pagrindų sutapties.

39. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad SYZ epizodą apeliantas grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: atsakovas V. A. be teisinio pagrindo į savo bei patikėtinio sąskaitas SYZ banke pervedė lėšas, kurias panaudojo savo ir atsakovo R. B. asmeniniams interesams patenkinti. Tačiau šiuo atveju, kitaip nei jau aptartais epizodais, prašoma solidariai iš atsakovų priteisti tik nuo pervestų sumų apskaičiuotas 5 proc. dydžio metines palūkanas, t. y. 20 599 650,68 Eur, kaip žalos atlyginimą CK 6.246–6.249 straipsnių pagrindu.

40. Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo vertinimas dėl kiekvieno iš lėšų pervedimo epizodo galėtų skirtis, ir nebūtinai viename epizode pripažinti neteisėtais veiksmai tokiais pat neteisėtais teismo būtų pripažinti ir kitame epizode, todėl veiksmų vertinimas ir jais padaryta ar nepadaryta žala turėtų būti atskiras. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tapatumo nenustatė.

41. Vertindamas „Spyker“ epizodą, Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad jis išsiskiria iš kitų ieškinyje nurodytųjų, kadangi šiuo atveju apeliantas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 71 792 252 Eur žalos, patirtos atsakovams investavus banko lėšas į nuostolingai veikiančią R. B. įsigytą prabangių automobilių gamyklą, neužtikrinant tokių investicijų grąžinimo, paskolas teikiant pažeidžiant atsakingo skolinimo taisykles. Apeliantas įrodinėjo tai, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

42. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės teismui pateiktame ieškinyje nors ir reiškiami reikalavimai tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. dėl žalos atlyginimo, tačiau ne dėl tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis atliktų atsakovų veiksmų. Jungtinės Karalystės teisme bus sprendžiama dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir žalos aptartuose BJB ir HSBC epizoduose. Tuo tarpu pagal Lietuvoje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą nagrinėtinas atsakovų veiksmų teisėtumas ir sąlygų jų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas visiškai kitų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Kaip minėta, tai, kad viename iš epizodų – BJB ar HSBC – bus konstatuota sąlygų civilinei atsakomybei kilti visuma, priešingai nei sprendė teismas, neeliminuos teismo pareigos atskirai įvertinti šių asmenų veiksmų teisėtumą ir kitų epizodų – SYZ ir „Spyker“ – kontekste. Kitaip tariant, kadangi „Spyker“ ir SYZ epizodais nėra grindžiamas Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja vienas iš aptartų lis pendens elementų – ieškinių pagrindų sutaptis.

43. Remdamasis šiais argumentais apeliacinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas ieškinio dalies „Spyker“ ir SYZ epizodų dalyse neturėjo palikti nenagrinėtos, todėl ši teismo nutarties dalis taip pat panaikinta nenustačius reikalavimų sutapties.

Dėl mokėjimų pavedimų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės į banko sąskaitose esančias lėšas pripažinimo

44. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvoje, taip pat nurodė ir alternatyvius reikalavimus, susijusius tiek su BJB, tiek su HSBC epizodais:

44.1. pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu banko pavedimus, kuriais į atsakovų sąskaitas buvo pervestos pirmiau aptartos sumos, t. y. BJB epizodo atveju atsakovui R. B. pervesta 53 620 000 Eur, o V. A. – 193 160 152,06 Eur, HSBC epizode V. A. pervesta 57 256 874 Eur. Juos panaikinus, prašo taikyti restituciją ir priteisti atitinkamas sumas. Apeliantas pažymėjo, kad šį reikalavimą prašo tenkinti tuo atveju, jei šios sumos nebus priteistos kitais teisiniais pagrindais;

44.2. pripažinti atsakovų sąskaitose, esančiose BJB banke, atsakovų R. B. 6 065 199 Eur, o V. A. 23 509 948 Eur lėšas apelianto nuosavybe ir tokiu būdu sumažinti BJB epizode priteistą sumą.

45. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas, formuodamas pareikšto ieškinio dalyką, nurodė, kad reikalavimai dėl pavedimų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į bankų sąskaitose esančių lėšų pripažinimą yra neatsiejamai susiję BJB ir HSBC epizodais.

46. Teismas pakartojo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje jau yra konstatuota, jog reikalavimo dalis BJB ir HSBC epizoduose dėl ieškovo įvardijamų kaip nepagrįsto praturtėjimo pagrindu gautų lėšų priteisimo (246 780 152,06 Eur BJB epizode ir 57 265 874 Eur HSBC epizode) yra tapati Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamam reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje nenurodo kitų, nei buvo aptartos, faktinių aplinkybių, kurios bus nagrinėjamos kitos valstybės teisme, priešingai, ieškinio dalį dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės pripažinimo grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

47. Trečia, Jungtinės Karalystės teismui pateiktame ieškinyje ieškovas neįrodinėja ir neprašo aptartus mokėjimo pavedimus pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją/pripažinti nuosavybės teises į atsakovų banko sąskaitose esančias lėšas. Tačiau tokių jo pareikštų reikalavimų tikslas bei siekis yra visiškai analogiškas ir sutampa su Jungtinės Karalystės teisme nagrinėjamoje byloje, t. y. atgauti atsakovų neteisėtai pasisavintas lėšas konkrečių mokėjimų, susijusių su BJB ir HSBC epizodais, pagrindu. Teismas darė išvadą, kad ir šia ieškinio dalimi pareikštas tapatus ankstesniajam reikalavimas, todėl ir ši teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tokius reikalavimus nagrinėti, paliktina nepakeista.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

48. Skundžiama nutartimi teismas taip pat panaikino 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, kuri 2017 m. balandžio 10 d. patikslinta, atsakovams pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – jų turto areštą pareikštų reikalavimų ribose (8 t., b. l. 65–73, 76).

49. Byloje susiklosčius tokiai situacijai, kai pripažinta teisėta ir pagrįsta tik ta skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria palikta nenagrinėta ieškinio reikalavimų dalis dėl 53 620 000 Eur priteisimo iš atsakovo R. B. ir 250 417 026,06 Eur (193 160 152,06 Eur BJB epizode, 57 256 874 Eur HSBC epizode) – iš atsakovo V. A., o kita dalis panaikinta, lieka galioti ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tik jų mastas sumažėja tokiais dydžiais, kurie atitinka paliktas nenagrinėtas ieškinio reikalavimo sumas, įvardijamas šiame nutarties punkte.

IV. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

50. Ieškovas BAB bankas SNORAS kasaciniame skunde prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį, priteisti iš trečiojo asmens bendrovės „Portpin Limited“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

50.1. Teismas nepagrįstai išplėtė lis pendens taisyklės taikymą, taip apribodamas banko teises ginti savo pažeistus interesus Lietuvos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 50 punkte nurodoma, kad Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnis turėtų būti aiškinamas plačiai. Bankas sutinka, kad šios reglamento normos taikymas negali būti siejamas tik su identiškų reikalavimų buvimu, ieškinių tapatumas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai.

50.2. Taikant Reglamento 29 straipsnyje įtvirtintą lis pendens taisyklę, ieškinių tapatumas aiškintinas šiek tiek plačiau nei ieškinių tapatumas, nustatytas CPK, iš esmės turi būti vadovaujamasi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396-313/2016">3K-3-396-313/2016</a> suformuluotais kriterijais. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo aukščiau nurodytos kasacinės praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad lis pendens ir CPK 137 straipsnis turi būti taikomi vadovaujantis tais pačiais principais ir ta pačia praktika, tačiau teismas netinkamai pritaikė tiek CPK 137 straipsnį, tiek lis pendens taisyklę.

50.3. Apeliacinio teismo nutartyje yra nurodyta, jog sąvoka „ieškinio pagrindas“ (angl. cause of action) apima faktus ir teisės normą, kuria remiamasi pagrindžiant ieškinį (51 punktas). Teismas pripažino, jog, vertinant ieškinių tapatumą lis pendens taisyklės kontekste, svarbu yra ne tik faktinis, tačiau ir teisinis ieškinio pagrindas. Taigi, net jeigu abu ieškiniai kildinami iš panašių faktinių aplinkybių, teisinių pagrindų skirtingumas gali turėti esminės reikšmės. Nepaisant to, vėliau darydamas išvadas skundžiamoje nutarties dalyje, teismas visiškai nevertino to, kad ieškiniai yra pareikšti skirtingais teisiniais pagrindais, bei vertino tik faktinį pagrindą, t. y. faktines aplinkybes.

50.4. Lis pendens taisyklės pagrindiniai tikslai yra: 1) išvengti skirtingų sprendimų dėl tų pačių reikalavimų, kurie būtų priimti skirtinguose teismuose, ir 2) išvengti galimo teismų sprendimų nesuderinamumo, kai, reikalavimams esant neatsiejamai susijusiems, vienos valstybės teisme nagrinėjamos bylos rezultatas tampa priklausomas nuo kitos valstybės teisme nagrinėjamos bylos rezultato. Taigi, vertinant, ar konkrečioje byloje turi būti pritaikyta lis pendens taisyklė, turėtų būti atliktas šių dviejų kriterijų „testas“.

50.5. Lis pendens taisyklė gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai kyla reali grėsmė atsirasti dviem ar daugiau nesuderinamiems teismų sprendimams. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis ESTT praktika, kuri nustato, kad ieškinio dalykas suprantamas kaip siekiamas rezultatas (nutarties 52 punktas), netinkamai suprato ir aiškino šį siektiną rezultatą (ieškinio tikslą). Dėl skundžiamos nutarties dalies teismas pernelyg plačiai aiškino siekiamo rezultato sąvoką, nevertino šio rezultato per ieškinio tapatumo kriterijų prizmę ir atitinkamai padarė klaidingas išvadas.

50.6. BJB epizode reikalavimas priteisti iš V. A. ir R. B. pinigus yra grindžiamas dviem faktinių aplinkybių grupėmis: a) nepagrįsto praturtėjimo aplinkybėmis ir b) banko SNORAS lėšų ir vertybinių popierių pervedimo (sandorių sudarymo) į V. A. ir R. B. asmenines sąskaitas BJB ir „Commerzbank“ bankuose aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio reikalavimas yra identiškas ir tapatus, kadangi abiejų bylų atveju tų pačių faktinių aplinkybių kontekste siekiama lygiai to paties tikslo ir rezultato – priteisti galimai neteisėtai pasisavintas lėšas iš atsakovų. Tačiau ieškinio tikslo (siekiamo rezultato) sąvoka turi būti aiškinama per konkrečius tris teisinius kriterijus – šalių, ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko sutapimą. Kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, negalima konstatuoti esant visų šių kriterijų sutapimą, kadangi skiriasi ieškinių faktinis pagrindas ir dalykas. Reikalavimas BJB epizode yra kildinamas ne iš žalos atlyginimo aplinkybių (faktinis pagrindas), o iš: a) turto gavimo be pagrindo ir b) neteisėtų lėšų pervedimo sandorių sudarymo aplinkybių. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir reikalavimas dėl sandorio (mokėjimo pavedimo) pripažinimo negaliojančiu yra reikalavimai, reiškiami skirtingais teisiniais pagrindais ir iš dalies skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis bei negali būti laikomi tapačiais.

50.7. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai sprendė, kad abu reikalavimai (Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje) kildinami iš tų pačių faktinių aplinkybių. Šioje byloje ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovų sąskaitose, kurios atidarytos bankuose BJB, SYZ ir HSBC, tebėra lėšos, į kurias nuosavybės teisė priklauso ieškovui. Šių aplinkybių pagrindu ieškinyje yra formuluojamas ieškinio dalyką sudarantis reikalavimas pripažinti V. A. ir R. B. sąskaitose, kurios atidarytos bankuose BJB, SYZ ir HSBC, esančias lėšas ieškovo turtu ir priteisti šias lėšas ieškovo naudai. Šis reikalavimas grindžiamas neteisėtai atliktais banko SNORAS lėšų ir vertybinių popierių pavedimais į asmenines V. A. ir R. B. sąskaitas ir ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė) principu. Tuo tarpu byloje Anglijoje reikalavimas yra grindžiamas žalos bankui padarymo faktu, įrodinėjant neteisėtus atsakovų, kaip banko valdymo organų narių, veiksmus.

50.8. Negalima laikyti tapačiais reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes šie reikalavimai yra grindžiami skirtingais faktiniais pagrindais. Siekiant gauti žalos atlyginimą, būtina įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu be pagrindo gauto turto atveju būtina įrodyti faktą, kad turtas buvo įgytas be teisėto pagrindo, neįrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygų. Kalbant apie alternatyvų banko reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais, įrodinėtinos faktinės aplinkybės dar labiau skiriasi. Pavedimai yra ginčijami CK 1.82 straipsnio pagrindu, taigi, įrodinėtinos aplinkybės yra tai, kad sandoriai prieštaravo juridinio asmens teisnumui. Byloje dėl žalos atlyginimo bus vertinama, kaip atsakovai vykdė savo pareigas būdami banko valdymo organų nariai, tuo tarpu šioje byloje bus vertinama: 1) ar atsakovai įgijo turtą turėdami tam pagrindą ir 2) ar konkretūs banko pavedimai bei jų atlikimo pagrindas buvo teisėti ir yra galiojantys. Todėl net ir nepripažinęs neteisėtų atsakovų veiksmų (kas yra būtina civilinei atsakomybei taikyti), tačiau nustatęs, kad (1) atsakovai be pagrindo įgijo turtą arba (2) pavedimai buvo atlikti be teisinio pagrindo, teismas galės patenkinti ieškinį šioje byloje. Todėl nėra pagrindo teigti, jog abu ieškiniai yra grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Yra galima situacija, kai teismas pripažintų, jog atsakovai nėra atsakingi už žalos padarymą, taigi, ieškinys Anglijos teisme būtų atmestas, tačiau kartu būtų pripažinta, kad atsakovai be pagrindo įgijo turtą, taigi, ieškinys Lietuvoje būtų patenkintas. Akivaizdu, kad tokie sprendimai nebūtų laikomi nesuderinamais tarpusavyje.

50.9. HSBC epizodo dalyje bankas prašo vadovautis dėl BJB epizodo pateiktais argumentais.

51. Bendrovė „Portpin Limited“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 liepos 25 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nenagrinėta ieškinio dalis dėl 15 983 167,12 Eur priteisimo iš atsakovo R. B. ir 87 693 894,01 Eur priteisimo iš V. A., 92 392 902,68 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų R. B. ir V. A., taip pat skundžiamos nutarties dalį, kuria šių sumų dydžiais buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, ir šioje dalyje byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir palikti visa apimtimi galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį. Bendrovė „Portpin Limited“ taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnio aiškinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

51.1. ESTT, spręsdamas dėl susijusių ieškinių, yra konstatavęs, kad vartojamas sąvokas lis pendens situacijai apibrėžti reikia aiškinti autonomiškai, atsižvelgiant į šio reglamento sistemą ir tikslus (sprendimo Cartier parfums-lunettes 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). ESTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktinis ieškinio pagrindas reiškia faktines aplinkybes ir teisės normą, kuriomis grindžiamas ieškinys (šiuo klausimu žr. sprendimo Mærsk Olie & Gas, C?39/02, EU:C:2004:615, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Dėl „dalyko“ Teisingumo Teismas yra paaiškinęs, kad tai yra ieškinio tikslas (pagal analogiją žr. 1994 m. gruodžio 6 d. sprendimo Tatry, C?406/92, 41 punktą ir 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Gantner Electronic, C?111/01, EU:C:2003:257, 25 punktą) ir sąvoka „dalykas“ negali reikšti tik formalaus dviejų ieškinių tapatumo (pagal analogiją žr. 1987 m. gruodžio 8 d. sprendimo Gubisch Maschinenfabrik, 144/86, EU:C:1987:528, 17 punktą) (ESTT 2017 m. spalio 19 d. sprendimas byloje Merck KgaA, C?231/16).

51.2. Sprendime Tatry ESTT konstatavo, kad ieškinio dalykas reiškia ieškinio tikslą. Atitinkamai kyla klausimas, ar du ieškiniai turi tą patį dalyką, kai pirmuoju siekiama pripažinimo, kad ieškovas nėra atsakingas dėl žalos, kaip teigia atsakovai, o antruoju ieškiniu, kurį atsakovai pateikė vėliau, priešingai, siekiama ieškovo pripažinimo kaltu dėl sukeltų nuostolių įpareigojant kompensuoti žalą. Dėl atsakomybės antrasis ieškinys turi tą patį dalyką kaip ir pirmasis, nes klausimas dėl atsakomybės yra esminis abiejuose ieškiniuose. Faktas, kad ieškovo teiginiai suformuluoti neigiama forma, o antras ieškinys formuluojamas teiginiais, nereiškia, kad ginčo dalykas yra skirtingas. Dėl žalos teiginiai antrame ieškinyje yra teiginių dėl atsakomybės nustatymo natūrali pasekmė ir todėl nekeičia esminio ieškinio dalyko. Be to, faktas, kad šalis siekia pripažinimo, jog ji nėra kalta dėl nuostolių, reiškia, kad ji ginčija bet kokią prievolę kompensuoti nuostolius.

51.3. ESTT praktikoje (ESTT 1994 m. gruodžio 6 d. sprendimas Tatry, C-406/92; 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Stefano Liberato, C?386/17) ir teisės mokslo doktrinoje formuojama aiški pozicija, kad išvestiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu su pagrindiniais reikalavimais.

51.4. ESTT praktikoje yra pateikti išaiškinimai ne tik dėl to, kad ieškinio pagrindas yra vertinamas plačiai pagal tikrąją šalių ketinimų kilmę, bet ir tai, kad tokie reikalavimai, kurie yra neatsiejamai susiję ir yra išvestiniai iš reiškiamų vienoje byloje, taip pat patenka į lis pendens taisyklės apimtį. Tai reiškia, kad išvestiniai reikalavimai negali būti pareiškiami ir nagrinėjami vienos ES valstybės narės teisme paraleliai pagrindinius reikalavimus nagrinėjant kitos ES valstybės narės teisme pirmiau iškeltoje byloje.

51.5. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, lis pendens taisyklė taikoma tik esant visoms jos taikymo sąlygoms (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje HanseYachts AG, C-29/16, 26 punktas). Sprendžiant dėl lis pendens taikymo svarbu nustatyti, ar skirtingiems teismams išnagrinėjus susijusius ieškinius tokių sprendimų vykdymas nebus nesuderinamas. Teisės doktrinoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl šios taisyklės taikymo, ieškiniai neturi būti identiški, bet susiję (angl. congruent) (Ulrich Magnus, Peter Mankowski. Brussels I Regulation. European Law Publishers, 2007, p. 500). Sprendžiant dėl susietumo reikalavimo, tiek šalys, tiek ginčo dalykas turi būti tie patys (ten pat, p. 501).

51.6. Lietuvos teismų praktikoje nėra aiškios praktikos dėl lis pendens taisyklės taikymo išvestinių reikalavimų atžvilgiu.

51.7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnį. Reikalavimas ieškinyje Lietuvoje priteisti palūkanas savo prasme yra išvestinis iš reikalavimo priteisti žalos atlyginimą. Teismas savo procesiniu sprendimu atskyrė išvestinį reikalavimą nuo pagrindinio reikalavimo ir konstatavo, kad su lis pendens taisykle būtų suderinama, jei pagrindinis reikalavimas dėl žalos, kilusios dėl BJB ir HSBC epizodų, būtų nagrinėjamas byloje Anglijoje, kur jis buvo pareikštas anksčiau, o išvestinis dėl palūkanų nuo šių sumų (apibrėžiamų kaip žalos atlyginimas) – byloje Lietuvoje. Byloje Lietuvoje prašoma priteisti iš atsakovo V. A. 87 693 894,01 Eur HSBC ir BJB epizodų dalyse, kaip šio atsakovo nepagrįstą praturtėjimą nemokant 5 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi banko SNORAS turtu ir lėšomis; priteisti iš atsakovo R. B. 15 983 167,12 Eur BJB epizodo dalyje, kaip šio atsakovo nepagrįstą praturtėjimą nemokant 5 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi banko SNORAS turtu ir lėšomis. Šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl žalos atlyginimo BJB ir HSBC epizoduose. BJB epizodu prašoma priteisti iš R. B. 53 620 000 Eur ir iš V. A. 193 160 152,06 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, kuris laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo iki 2011 m. birželio buvo pervestas į asmenines R. B. ir V. A. banko sąskaitas. HSBC epizode prašoma priteisti iš atsakovo V. A. 57 256 784 Eur sumą, 2019 m. rugpjūčio 17 d. – 2009 m. rugpjūčio 24 d. banko pavedimais pervestą į jo asmenines sąskaitas. Be pastarojo reikalavimo išsprendimo teigiamai ieškovų naudai, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nuo šių sumų kaip žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas. Todėl reikalavimas dėl palūkanų byloje Lietuvoje taip pat turi būti paliktas nenagrinėtas.

51.8. Lietuvos teismai netinkamai nustatė bylai svarbias aplinkybes, taip pat nesiaiškino užsienio teisės turinio, kurį šiuo atveju turėjo nustatyti ex officio (pagal pareigas), todėl nepagrįstai nustatė, kad byloje Anglijoje nereiškiamas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Byloje Anglijoje, inter alia (be kita ko), pareikštas reikalavimas priteisti sumokėti palūkanas pagal 1981 m. Aukščiausiojo teismo akto 35A dalį, taikant tokią normą ir už tokius laikotarpius, kuriuos savo nuožiūra nustatys teismas. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinio Lietuvoje ir ieškinio Anglijoje dalykas nesutampa. Pagal Anglijos teisę, reikalavimas dėl palūkanų (jų dydis ir laikotarpis) yra teismo diskrecijos klausimas: t. y. pats teismas sprendžia ne tik palūkanų dydį, bet ir laikotarpį, už kurį jos taikomos. Anglijos teisė palūkanas sieja ne su ieškinio pareiškimo diena (priešingai nei Lietuvos teisėje taikomos procesinės palūkanos), bet su diena, kada atsirado ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės (t. y. su teisės pažeidimo diena). Bankas SNORAS, pateikęs ieškinį Anglijoje, pateikė reikalavimą dėl palūkanų nuo visų ieškiniu Anglijoje reikalaujamų priteisti sumų, įskaitant BJB ir HSBC epizodus. Aukštojo teismo Karalienės suolo skyriaus Komercinis teismas turi plačią diskreciją pagal 1981 m. Ankščiausiojo teismo akto 35A dalį priteisti bet kokią palūkanų sumą nuo skolos ar žalos.

51.9. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje Lietuvoje ir byloje Anglijoje nėra reikalavimų sutapties „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Teismas tokią išvadą priėmė deramai neįvertinęs bylos Anglijoje turinio – byloje Anglijoje reikalavimai dėl žalos atlyginimo keliami, be kita ko, remiantis „Spyker“ bei SYZ neteisėtų veiksmų epizodais. „Spyker“ ir SYZ epizodai reiškia V. A. ir R. B., kaip banko SNORAS valdymo organų narių, vadovo ir akcininkų, pareigų pažeidimą, kuriuo abiejuose ieškiniuose grindžiami reikalavimai. Šių pareigų galimu pažeidimu galimai pasireiškė neteisėti veiksmai „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Į bylą Anglijoje pateikti P. I. H. (P. I. H.) 2012 m. gegužės 2 d. rašytiniai parodymai (angl. affidavit) dėl turto arešto pritaikymo (angl. world-wide freezing order), kuriuose įrodinėjami V. A. ir R. B. neteisėti veiksmai. Rašytiniuose parodymuose pateikiami duomenys dėl prekybos vertybiniais popieriais, lėšų pervedimais Šveicarijos banke SYZ (SYZ epizodas), taip pat duomenys dėl galimo lėšų panaudojimo „Spyker“ naudai („Spyker“ epizodas). Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas buvo neteisus konstatuodamas, kad byloje Anglijoje nėra įrodinėjamos su „Spyker“ ir SYZ epizodais susijusios faktinės aplinkybės. Priešingai, Byloje Anglijoje reikalavimai dėl žalos atlyginimo keliami, be kita ko, remiantis „Spyker“ bei SYZ neteisėtų veiksmų epizodais.

51.10. Lietuvos apeliacinis teismas neįvykdė pareigos rinkti įrodymus ir elgtis aktyviai, siekdamas užtikrinti imperatyvių teisės normų įgyvendinimą. Lietuvos apeliacinis teismas turėjo pareigą kreiptis dėl įrodymų, vadovaudamasis 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose.

51.11. Bendrovė „Portpin Limited“ kasacinio teismo taip pat prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ir formuluoja šį klausimą: ar Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatyta lis pendens taisyklė taikoma ir išvestiniams iš pagrindinių ieškinių reikalavimams tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje pareikštame ieškinyje, be pagrindinio reikalavimo, kuris iš esmės sutampa su kitoje valstybėje narėje pareikšto ieškinio pagrindiniu reikalavimu, pateiktas ir išvestinis iš pagrindinio reikalavimas dėl palūkanų, skaičiuotinų nuo patenkintų pagrindinio reikalavimo sumų.

52. Ieškovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į bendrovės „Portpin Limited“ kasacinį skundą prašo nutraukti kasacinį procesą, teismui atsisakius jį nutraukti, atmesti bendrovės „Portpin Limited“ kasacinį skundą, priteisti iš bendrovės „Portpin Limited“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

52.1. Kasacinis skundas negalėjo būti priimtas, todėl kasacinis procesas turi būti nutrauktas. Bendrovė „Portpin Limited“ neturi teisės pateikti kasacinį skundą dėl nutarties, kadangi ji nėra dalyvaujantis byloje asmuo – ji neturi teisinio suinteresuotumo. CPK nenustato, kad ginčo teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje bylos dalyvis gali būti pareiškėjas. Todėl, jeigu ginčo teisena nagrinėjamoje byloje teismas ir priėmė kokius nors dokumentus, pateiktus asmens, pasivadinusio „pareiškėju“, šis asmuo byloje neįgyja teisinio statuso ir atitinkamai jokių teisių ar pareigų, kurias CPK suteikia byloje dalyvaujančiam asmeniui. Bendrovė „Portpin Limited“ niekada nebuvo įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo ir net niekada neteikė prašymų būti įtraukta į bylą kaip trečiasis asmuo. Atitinkamai teismas niekada tokio klausimo nesprendė. Bendrovė „Portpin Limited“ niekuomet į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jos teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis), todėl net nebuvo pagrindo spręsti dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiojo asmens statusu.

52.2. Kasatorius bando teigti, jog sąvoka „išvestinis reikalavimas“ sutampa su sąvoka „tapatus reikalavimas“. Bankas nesutinka su tokiu vertinimu – jam pritarus, lis pendens taisyklė būtų taikoma nepagrįstai plečiamai ir apribotų asmenų teises kreiptis teisminės gynybos. Kasatorius tarsi bando įrodyti, jog pats apeliacinės instancijos teismas pripažįsta reikalavimų tapatumą, tačiau, nepaisant to, leidžia tokius reikalavimus nagrinėti atskiroje byloje toliau.

52.3. Anglijos byloje ir byloje Lietuvoje pareikšti reikalavimai skiriasi, todėl lis pendens taisyklė nėra pažeista Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl palūkanų. Bankas neginčija suformuotos praktikos, kad lis pendens taisyklė gali būti taikoma ne tik identiškų ieškinių atveju, tačiau ir esant neatsiejamai susijusiems reikalavimams. Tačiau šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimas dėl pagrindinės skolos (net nevertinant, kokiu faktiniu ar teisiniu pagrindu yra reiškiamas šis reikalavimas) ir reikalavimas dėl palūkanų, atsiradusių dėl to, kad bankas negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis, yra neatsiejamai susiję.

52.4. Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtinta sąvoka „išvestinis reikalavimas“. Teismai šią sąvoką įsivedė savo nuožiūra, patogumo dėlei. Šios sąvokos išskyrimas leidžia spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su banko pozicija, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra atskiras reikalavimas nuo reikalavimo priteisti pagrindinę skolą. Reikalavimas dėl pagrindinės skolos ir reikalavimas dėl nuostolių palūkanų forma gali būti reiškiami skirtingose bylose.

52.5. Byloje Anglijoje yra pareikštas ieškinys dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovų V. A. ir R. B., įrodinėjant, kad šie asmenys pasisavino banko lėšas, kurias dabar turi grąžinti. Šioje byloje (dalyje dėl palūkanų) yra pareikštas ieškinys dėl banko nuostolių, kuriuos bankas patyrė dėl to, kad negalėjo naudotis sau priklausančiomis lėšomis. Tai yra, jeigu bankas būtų tinkamai naudojęsis savo lėšomis, jis būtų gavęs pajamų. Kadangi tas banko lėšas naudojo ne bankas, o kiti asmenys, bankas šių lėšų negavo. Taigi, šie reikalavimai nėra neatsiejamai susiję. T. y. net jeigu Anglijos byloje nepavyktų įrodyti, kad atsakovai pasisavino banko lėšas, tai savaime nereikštų, kad ieškinys dėl palūkanų, pareikštas šioje byloje, taip pat privalo būti atmestas. Priešingai – šioje byloje bus nagrinėjama, ar bankas negalėjo naudotis lėšomis dėl atsakovų kaltų veiksmų, kas nebūtinai reiškia, kad patys atsakovai pasisavino banko lėšas. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra tai, jog dėl atsakovų kaltų veiksmų bankas negavo pajamų, kurias privalėjo gauti. Net ir atmetus ieškinį byloje Anglijoje (pavyzdžiui, pripažinus, kad atsakovai nepasisavino banko lėšų), išliktų pagrindas reikalauti palūkanų priteisimo už laikotarpį, kuomet banko pinigai buvo naudojami netinkamai (ne banko naudai). Tokiu atveju abiejose bylose priimti sprendimai nebūtų nesuderinami, kaip pabrėžia kasatorius.

52.6. Iš kasatoriaus cituojamos nacionalinės ir ESTT teismo praktikos, sprendžiant dėl lis pendens taisyklės taikymo, matyti, kad turi būti atsižvelgiama į ieškinių tikslus (tikslą), tačiau šis tikslas negali būti aiškinamas labai plačiai. Tai yra, jeigu iš esmės yra reiškiami analogiški reikalavimai nurodant skirtingą teisinį pagrindą, tai gali būti pagrindas pripažinti reikalavimus neatsiejamai susijusiais ir taikyti lis pendens taisyklę. Priešingu atveju išties galėtų būti priimti tarpusavyje nesuderinami sprendimai, vienam teismui pripažinus, kad ieškovas turi teisę įgyvendinti atitinkamą reikalavimą, o kitam – kad neturi. Tačiau net ir tokiu atveju ne visuomet bus lis pendens taisyklės pažeidimas. Jeigu ieškovas siekia apginti savo pažeistas teises skirtingais būdais, galima situacija, kai taikant vieną gynybos būdą reikalavimas būtų atmestas, o taikant kitą būdą – patenkintas. Pvz., ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo gali būti atmestas, o ieškinys dėl žalos atlyginimo (padarytos tuo pačiu sandoriu) – patenkintas.

52.7. Šioje byloje Kasatoriaus cituojama ESTT praktika yra neaktuali, kadangi: 1) ieškinių tikslai nėra vienodi; 2) net ir pripažinus, kad ieškinių tikslai yra labai panašūs, nebūtų lis pendens taisyklės pažeidimo. Ieškinių tikslai nėra vienodi, t. y. ieškiniu Anglijos byloje siekiama atgauti prarastus pinigus, o ieškiniu Lietuvoje šioje byloje – atgauti naudą atsakovams netinkamai panaudojus bankui priklausančius pinigus. Banko vertinimu, šių tikslų negalima laikyti tapačiais.

52.8. Bendrovė „Portpin Limited“ kasaciniu skundu tvirtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ir Anglijos byloje nėra reikalavimų sutapties „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Šis kasatorius nurodo, jog reikalavimai byloje Anglijoje yra grindžiami neteisėtais veiksmais, pareigų pažeidimais, pasireiškusiais ir „Spyker“ bei SYZ epizoduose. Bankas nesutinka su nurodyta pozicija. Banko ieškinyje šioje byloje yra išskirti keturi savarankiški stambūs neteisėtų veiksmų epizodai: t. y. „Spyker“ epizodas, SYZ epizodas, HSBC epizodas ir BJB epizodas. Tiek ieškinyje šioje byloje, tiek ieškinyje Anglijos byloje remiamasi valdymo organų, narių, vadovo akcininkų pareigų pažeidimu, abiejose bylose reikalavimai reiškiami tiems patiems asmenims – buvusiems banko savininkams ir vadovams V. A. ir R. B.. Tačiau tai nereiškia, kad ieškinių faktinis pagrindas ir pareikšti reikalavimai yra tapatūs. Abiejose bylose teismai vertins ne tai, ar apskritai atsakovai yra atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus arba netinkamai valdė banką, o vertins konkrečius neteisėtus veiksmus konkrečiuose epizoduose. Tai reiškia, kad yra galima situacija, kai viename epizode bus pripažinti atsakovų neteisėti veiksmai, o kitame – ne.

52.9. Aplinkybė, jog Anglijos byloje gali būti minimi ir „Spyker“ bei SYZ epizodai, siekiant pagrįsti neteisėtus atsakovų veiksmus kituose epizoduose, neturi teisinės reikšmės vertinant lis pendens taisyklę. Jeigu faktinės aplinkybės nurodomos grindžiant kitus reikalavimus (o taip ir yra šioje situacijoje), tai neužkerta kelio ieškovui pareikšti šiomis aplinkybėmis pagrįsto reikalavimo atskiroje byloje.

53. Bendrovė „Portpin Limited“ atsiliepime į BAB banko SNORAS kasacinį skundą prašo tenkinti bendrovės „Portpin Limited“ kasacinį skundą, nutraukti pagal banko SNORAS kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pradėtą procesą, o jeigu šis skundas būtų nagrinėjamas iš esmės, skundą atmesti, taip pat kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

53.1. BAB bankas SNORAS praleido terminą kasaciniam skundui paduoti, nepagrindė kasacijos pagrindų. CPK 345 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju 2019 m. liepos 25 d. nutartimi dalis bylos perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl taikomas vieno mėnesio terminas kasaciniam skundui pateikti.

53.2. Nei CPK, nei Lietuvos teismų praktikoje nėra įtvirtinta, kad procesinį statusą turi tik bylos šalys ir tretieji asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo teisena nagrinėjamoje byloje taip pat gali dalyvauti ir kiti asmenys, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi. Bendrovė „Portpin Limited“ turi vykdytiną reikalavimą V. A. atžvilgiu, todėl turi teisę dalyvauti byloje Lietuvoje kaip suinteresuotas asmuo ir, be kita ko, turi teisę teikti kasacinį skundą.

53.3. Iš nuoseklios ESTT praktikos matyti, kad taikant ir aiškinant lis pendens taisyklę, ji turi būti aiškinama plačiai. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas ieškinio Lietuvoje ir ieškinio Anglijoje tapatumą, lis pendens aiškino taip plačiai, kiek to reikia, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių ES teisėje įtvirtinta lis pendens taisyklė.

53.4. BAB bankas SNORAS nepagrįstai Reglamente „Briuselis I bis“ įtvirtintą reguliavimą dėl lis pendens sieja su CPK 137 straipsnio reglamentavimu dėl tapačių ieškinių. Bankas SNORAS neatsižvelgia į tai, kad ES teisė, taip pat ir Reglamentas „Briuselis I bis“ bei jame vartojamos sąvokos aiškinami autonomiškai nuo nacionalinės teisės.

53.5. Negalima sutikti su BAB banko SNORAS argumentacija, jog Reglamento „Briuselis I bis“ tikslai (išvengti nesuderinamų sprendimų) pakeičia lis pendens taisyklės taikymui nustatytus kriterijus (skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Vadovavimasis banko aiškinimu iškreiptų lis pendens taisyklę.

53.6. BAB bankas SNORAS pripažįsta, kad sprendžiant dėl lis pendens taisyklės vadovaujamasi ieškinio teisiniais elementais (šalys, ieškinio dalykas, ieškinio pagrindas), tačiau vėliau kasaciniame skunde visiškai iškreipia ESTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šios taisyklės taikymo.

53.7. Dėl BJB epizodo atsiliepime nurodoma, kad ieškinyje Lietuvoje aprašomame BJB epizode V. A. ir R. B. veiksmų galimas neteisėtumas pasireiškė tuo, jog iš banko SNORAS sąskaitų, atidarytų Austrijos banke „Raiffeisen“ bei Vokietijos banke „Commerzbank“, į asmenines R. B. ir V. A. sąskaitas BJB banke be teisinio pagrindo buvo pervesti bankui SNORAS priklausantys vertybiniai popieriai ir lėšos. Ieškinys Anglijoje taip pat grindžiamas BJB epizodu, kuris aprašomas kaip galimai netinkamas banko SNORAS turto naudojimas, pervedant jį į asmenines sąskaitas banke BJB, priklausančias R. B. ir V. A.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, viena vertus, akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2019 m. liepos 25 d. nutartį, vertino ieškinių faktinį pagrindą, kita vertus, įvertinęs ieškinio Lietuvoje ir ieškinio Anglijoje faktinį pagrindą, pagrįstai nusprendė, kad faktiniai pagrindai sutampa. Nors ieškinio Lietuvoje dalykas ir ieškinio Anglijoje dalykas apibrėžiamas skirtingai, pagrindinis banko SNORAS tikslas abiejose bylose yra piniginės kompensacijos reikalavimas. Tai, kad ieškiniu Anglijoje byloje reikalaujama žalos atlyginimo, o ieškiniu Lietuvoje panašaus dydžio sumų reikalaujama neteisėto praturtėjimo ir restitucijos pagrindu po sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, neturi reikšmės. Vadinasi, abiejų ieškinių dalykas yra piniginė kompensacija, nors jos ir reikalaujama skirtingai suformuluotais teisiniais pagrindais.

53.8. Ieškinyje Anglijoje reikalavimai arba dalykas suformuluoti plačiai, o ieškinyje – Lietuvoje išskaidyti į atskirus prašymus. Ieškiniu Anglijoje reikalaujamo žalos atlyginimo teismas negalės priteisti, prieš tai nenustatęs neteisėtų veiksmų pagrindo, kurie bus ne kas kita, o negaliojančiais prašomų pripažinti sandorių teisėtumo vertinimas, t. y. nustatymas, ar atsakovai neteisėtai pasisavino banko SNORAS turtą ir nepagrįstai praturtėjo. Būtent to ir prašoma ieškiniu Lietuvoje. Tai yra tiek ieškiniu Lietuvoje, tiek ieškiniu Anglijoje prašoma priteisti tas pačias pinigų sumas. Taigi, ieškinio Anglijoje ir ieškinio Lietuvoje dalykas, tai yra tikslas, kurio siekiama ieškiniu, sutampa, tiesiog yra kitaip išskaidytas ir suformuluotas.

53.9. Lietuvoje pareikštame ieškinyje „Spyker“ ir SYZ epizodai reiškia būtent V. A. ir R. B., kaip banko SNORAS valdymo organų narių, vadovo ir akcininkų, pareigų pažeidimą, kuriuo abiejuose ieškiniuose grindžiami reikalavimai. Šių pareigų galimu pažeidimu galimai pasireiškė neteisėti veiksmai „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Byloje Anglijoje, be kita ko, buvo teikiami įrodymai dėl V. A. ir R. B. neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių „Spyker“ bei SYZ epizoduose, kurių pagrindu ieškiniu Anglijoje reikalauja žalos atlyginimo.

53.10. Dėl HSBC epizodo bendrovė „Portpin Limited“ nurodo, kad ieškinyje Lietuvoje remiamasi HSBC epizodu, kuriame V. A. ir R. B. veiksmų galimas neteisėtumas pasireiškė tuo, jog iš banko SNORAS sąskaitų, kurios buvo atidarytos HSBC banke, R. B. pasirašytais pavedimais buvo pervestos bankui SNORAS priklausančios lėšos ir vertybiniai popieriai į HSBC banke atidarytas asmenines V. A. sąskaitas. Ieškinyje Anglijoje HSBC epizodas grindžiamas galimai netinkamu banko SNORAS turto naudojimu, pervedant 57 000 000 Eur sumą į asmenines sąskaitas banke HSBC, kurios priklauso V. A.. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai sprendė, kad „abiem atvejais siekiama susigrąžinti galimai atsakovų neteisėtai pasisavintas lėšas.“

53.11. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo visuomet turi būti pagrindas priteisti palūkanas. Palūkanos nebūtų priteisiamos, jei nebūtų pagrindo pripažinti patirtos žalos. Todėl reikalavimas priteisti palūkanas yra papildoma teisė, išplaukianti iš pagrindinės skolos. Reikalavimas dėl palūkanų negali būti atskirtas nuo pagrindinio reikalavimo atlyginti žalą.

54. Atsakovų R. B. ir V. A. kuratorius advokatas A. Bambalas atsiliepime į BAB banko SNORAS kasacinį skundą prašo šį kasacinį skundą atmesti, įpareigoti BAB banką SNORAS į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervesti 8470 Eur už kuratoriaus paslaugas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

54.1. Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnyje reglamentuota „susijusių ieškinių“ (lis pendens) situacija yra Europos Sąjungos teisės klausimas, todėl jis yra sprendžiamas nepriklausomai nuo ES valstybių narių teisės. Šiuo atveju – nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos teisės bendrai ir nuo CPK 296 straipsnio. Ieškovo kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl pernelyg plataus lis pendens taisyklės aiškinimo, kurie yra grindžiami Lietuvos Respublikos vidaus teisės (CPK 296 straipsnis) aiškinimu, yra nepagrįsti, nes jais yra pažeidžiamas ES teisės viršenybės principas.

54.2. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai išaiškino aktualią ESTT praktiką, susijusią su Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnyje įtvirtinta autonomine „tapačių ieškinių“ sąvoka. Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnyje (Reglamento „Briuselis I“ 27 straipsnis) „tapatus ieškinys“ yra suprantamas kaip ieškinys „dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu“. ESTT praktikoje išaiškinta, kad sąvoka „tarp tų pačių šalių“ reiškia šalių tapatumą su tam tikromis ribotomis išimtimis. „Dėl to paties dalyko“ – reiškia „tikslą, kurio yra siekiama pabaigoje“ (minėto sprendimo Tatry 41 punktas, sprendimo Gantner Electronic GmbH 25 punktas). Sąvoka „dalykas“ negali reikšti tik formalaus dviejų ieškinių tapatumo (1987 m. gruodžio 8 d. sprendimo Gubisch Maschinenfabrik, C-144/86,, 17 punktas).“ „Tuo pačiu pagrindu“ – reiškia „faktus ir teisę, kuri yra nurodoma kaip pagrindas reikalavimui“ (minėto sprendimo Tatry 38 punktas).

54.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad reikalavimai HSBC ir BJB epizoduose, pareikšti Lietuvoje ir Anglijoje, yra tapatūs, – teisingos.

54.4. Tuo atveju, jeigu atsakovų deliktinė atsakomybė būtų įrodyta Anglijoje vykstančiame procese ir atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sąlygos nebūtų įrodytos Lietuvoje, konstatavus, kad egzistuoja atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygos, abu sprendimai sutaptų – procesai būtų identiški ir atsakovai būtų atsakingi pagal 2 sprendimus; jeigu atsakovų deliktinė atsakomybė būtų įrodyta Anglijoje ir atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sąlygos būtų įrodytos Lietuvoje (nebūtų deliktinės atsakomybės), būtų priimti nesuderinami sprendimai, kurie prieštarautų vienas kitam; jeigu Anglijoje atsakovų deliktinė atsakomybė būtų neįrodyta, o Lietuvoje atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sąlygos būtų įrodytos (nėra deliktinės atsakomybės), sprendimai būtų suderinami; jeigu Anglijoje atsakovų deliktinė atsakomybė būtų neįrodyta, o Lietuvoje atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sąlygos taip pat būtų neįrodytos (yra deliktinė atsakovų atsakomybė), tai reikštų, kad priimti nesuderinami sprendimai, kurie prieštarauja vienas kitam; Anglijos teismui nusprendus, kad atsakovai turi „sumokėti kompensaciją ar atlyginti nuostolius už pareigos pažeidimą pagal aukščiau nurodytų Lietuvos įstatymų nuostatas“ (Anglijos bylos ieškinio reikalavimo 1 punktas), t. y. sumokėti kompensaciją, nes visi pavedimai yra neteisėti vienašaliai sandoriai, o Lietuvos teismui konstatavus, kad visi pavedimai yra neteisėti vienašaliai sandoriai, abu sprendimai sutaptų, procesai būtų identiški ir atsakovai atsakingi pagal 2 sprendimus; Anglijos teismui netenkinus minėto ieškinio reikalavimo 1 punkto, o Lietuvos teismui nusprendus, kad visi pavedimai yra neteisėti vienašaliai sandoriai, būtų priimti nesuderinami, vienas kitam prieštaraujantys sprendimai; Anglijos teismui nusprendus, kad atsakovai turi atlyginti „kitą žalą, kurią nustatys teismas“ (Anglijos bylos ieškinio reikalavimo 3 punktas), t. y. nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, o Lietuvos teismui laikant, kad atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sąlygos įrodytos (nėra deliktinės atsakomybės), abu sprendimai sutaptų – procesai būtų identiški ir atsakovai atsakingi pagal 2 sprendimus; Anglijos teismui konstatavus, kad atsakovai padarė žalą „kitais būdais teismo nuožiūra“ (Anglijos bylos ieškinio reikalavimo 1 punktas), o Lietuvos teismui nusprendus, kad atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sąlygos neįrodytos (nėra deliktinės atsakomybės), būtų priimti nesuderinami sprendimai, kurie prieštarauja vienas kitam.

54.5. Lietuvos teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, jog „konstatuojant ieškinių tapatumą reikėtų vadovautis ne ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo teorija, bet ESTT suformuluota abiejų procesų esminių momentų teorija. Teorijoje yra pripažįstama, kad teismas, konstatuodamas reikalavimų tapatumą, turėtų patikrinti ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumą, tačiau nėra reikalaujama visiško jų sutapimo – pakanka vien to, jog sutampa esminiai šių ieškinio elementų aspektai“ (V. Nekrošius. Europos Sąjungos civilinio proceso teisė, p.73.)

55. Atsakovų R. B. ir V. A. kuratorius advokatas A. Bambalas pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo tenkinti bendrovės „Portpin Limited“ kasacinį skundą, papildomai pateikia šiuos esminius argumentus:

55.1. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 60 ir 64 punktuose nurodė, kad Anglijos byloje nėra keliami reikalavimai, susiję su palūkanų priteisimu HSBC ir BJB epizode, todėl išvestiniai reikalavimai dėl 5 proc. dydžio nepagrįsto praturtėjimo metinių palūkanų priteisimo iš atsakovų BJB epizode ir iš atsakovo V. A. HSBC epizode nėra tapatūs. Kadangi, kaip pagrįstai kasaciniame skunde pažymėjo ir kasatorius, Anglijos byloje yra atskirai pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo ir ieškinys Anglijos byloje teismams buvo pateiktas kartu su pareiškimu (1 el. b. t., b. l. 64, 80), tokia Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padaryta akivaizdi klaida rodo galimai netinkamą užsienio teisės turinio nustatymą ir CPK 808 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

55.2. Anglijos teisė leidžia ieškovui pasirinkti pakankamai platų savo teisių gynimo būdą ir reikalauti „priteisti sumokėti kompensaciją <...> pagal aukščiau nurodytų Lietuvos įstatymų nuostatas arba kitais būdais teismo nuožiūra“. Analogiškai ieškovas Anglijos byloje yra pasirinkęs ir leidžiamą civilinių teisių gynimo būdą reikalauti „priteisti sumokėti palūkanas pagal 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalį, taikant tokią normą ir už tokius laikotarpius, kuriuos savo nuožiūra nustatys teismas“. Tai reiškia, kad Anglijos byloje galima reikalauti sumokėti kompensaciją arba pinigų kitais būdais (ne tik kompensacija, bet restitucija ar nepagrįsto praturtėjimo nuostatos) ir reikalauti palūkanų pagal 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalį.

55.3. Pagal Kasatoriaus pateiktus Anglijos teisės pavyzdžius, Anglijos byloje ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 8 proc. palūkanas nuo BJB ir HSBC epizoduose reikalaujamų sumų. Tuo tarpu Lietuvos byloje ieškovas iš atsakovų reikalauja 5 proc. dydžio palūkanų. Atitinkamai akivaizdu, kad tiek Anglijos byla, tiek ir Lietuvos byla yra dėl to paties tikslo – palūkanų iš atsakovų priteisimo dėl BJB ir HSBC epizoduose padarytos žalos priteisimo.

55.4. Anglijos byla ir Lietuvos bylos yra „tuo pačiu pagrindu“, t. y. sutampa faktai ir teisė, kuri yra nurodoma kaip reikalavimo pagrindas. Lietuvos byloje ir Anglijos byloje faktai HSBC epizode ir BJB epizode sutampa. Lietuvos byloje ieškovas iš atsakovų reikalauja palūkanų nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, o Anglijos byloje – deliktinės atsakomybės pagrindu. Anglijos byloje ieškovas reikalauja iš atsakovų palūkanų ne tik deliktinės atsakomybės nuostatų pagrindu („priteisti sumokėti kompensaciją <...> pagal aukščiau nurodytų Lietuvos įstatymų nuostatas“), bet ir nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu („arba kitais būdais teismo nuožiūra“). Atitinkamai kadangi pats ieškovas pasirinko suformuluoti ieškinio reikalavimą Anglijos byloje tokiu būdu, kuris yra toks platus, kad apima bet kokius būdus („arba kitais būdais“), kuratoriaus nuomone, Anglijos byloje taip pat bus ir/ar gali būti sprendžiamas atsakovų atsakomybės nepagrįsto praturtėjimo pagrindu klausimas, todėl bylos yra „tuo pačiu pagrindu“.

55.5. CPK 808 straipsnio 1 dalies ir CK 1.12 straipsnio 1 dalies bei 1.10 straipsnio 2 dalies pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas ex officio privalėjo aiškintis užsienio teisės, konkrečiai „palūkanų pagal 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalį“, turinį. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje visiškai nevertino, nenustatinėjo šios teisės normos turinio ir jos netaikė, jis padarė teisės klaidą, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

55.6. Reglamento 9 skirsnis „Lis pendens – susiję ieškiniai“ gali daryti klaidingą įspūdį, jog lis pendens ir susiję ieškiniai yra sinonimai. Lis pendens, t. y. tapataus ieškinio, taisyklės yra nustatytos Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnyje, o susijusių ieškinių taisyklės yra nustatytos Reglamento „Briuselis I bis“ 30 straipsnyje. Siekiant tinkamai išnagrinėti šį ginčą būtina aiškiai atskirti šias sąvokas, nes kasaciniame skunde „tapačių ieškinių“ ir „susijusių ieškinių“ sąvokos yra vartojamos kartu.

55.7. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje vartojo „išvestinių reikalavimų“ sąvoką, kuri nėra vartojama ar nurodyta Reglamente „Briuselis I bis“, ja yra grindžiamas ir kasacinis skundas bei kasacinio skundo argumentai, o tai gali sukelti papildomą painiavą, kurios reikėtų vengti.

56. Atsakovų R. B. ir V. A. kuratorius advokatas A. Bambalas kasaciniame skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d nutarties dalį, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nenagrinėta ieškinio dalis dėl 15 983 167,12 Eur priteisimo iš atsakovo R. B. ir 87 693 894,01 Eur priteisimo iš V. A., 92 392 902,68 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų R. B. ir V. A..

57. Kuratorius taip pat prašo kreiptis i ESTT su klausimu: ar Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatyta lis pendens taisyklė taikoma ir išvestiniams iš pagrindinių ieškinių reikalavimams tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje pareikštame ieškinyje, be pagrindinio reikalavimo, kuris iš esmės sutampa su kitoje valstybėje narėje pareikšto ieškinio pagrindiniu reikalavimu, pateiktas ir išvestinis iš pagrindinio reikalavimas dėl palūkanų, skaičiuotinų nuo patenkintų pagrindinio reikalavimo sumų.

58. Kuratorius kasaciniame skunde iš esmės pateikia teisinius argumentus, analogiškus bendrovės „Portpin Limited“ kasaciniame skunde pateiktiems argumentams – kasacinis skundas grindžiamas nepagrįstu Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintos lis pendens taisyklės susiaurinimu atskiriant pagrindinius ir išvestinius reikalavimus; nukrypimu nuo ESTT praktikos dėl minėto reglamento nuostatų autonominio aiškinimo bei lis pendens situacijas reglamentuojančių normų aiškinimo; netinkamu užsienio teisės turinio nustatymu. Kuratorius nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai konstatavo, kad Jungtinėje Karalystėje nėra pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kad joje nėra remiamasi galimai neteisėtų veiksmų „Spyker“ ir SYZ epizoduose faktais reikalaujant iš atsakovų žalos atlyginimo. Kuratorius taip pat išskiria šiuos teisinius argumentus:

58.1. Lietuvos apeliacinis teismas nesilaikė ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Aannemingsbedrijf Aertssen NV ir Aertssen Terrassements SA, C-523/14, 38 punkte ir sprendimo Cartier parfums­ lunettes, C-1/13, 32 punkte pateiktų išaiškinimų dėl sąvokų, vartojamų lis pendens situacijai apibrėžti, autonominio aiškinimo.

58.2. Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnyje įtvirtintą lis pendens situaciją „bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu“ būtina aiškinti vadovaujantis ES teismų praktika.,,Dėl to paties dalyko“ – reiškia,,tikslą, kurio yra siekiama pabaigoje“ (ESTT sprendimas Tatry, C-406/92, 41 punktas ir sprendimo Gantner Electronic GmbH, C-111/01, 25 punktas). Sąvoka,,dalykas“ negali reikšti tik formalaus dviejų ieškinių tapatumo (pagal analogiją žr. 1987 m. gruodžio 8 d. sprendimo Gubisch Maschinenfabrik, C-144/86, 17 punktą).,,Tuo pačiu pagrindu“ reiškia,,faktus ir teisę, kuri yra nurodoma kaip pagrindas reikalavimui“ (ESTT sprendimas Tatry, 38 punktas), „faktines aplinkybes ir teisės normą, kuriomis grindžiamas ieškinys“ (ESTT sprendimas Maersk Olie & Gas, C-39/02, 38 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

58.3. ESTT sprendimo Overseas Union Insurance Ltd ir Deutsche Ruck Uk Reinsurance Ltd ir Pine Top Insurance Company Ltd, C-351/89, 16 punkte išaiškino, jog Reglamento „Briuselis l bis“ 29 straipsnio tikslas – išvengti paralelinių procesų skirtingų valstybių narių teismuose ir juose priimtų nesuderinamų teismo sprendimų.

58.4. Teisės mokslo doktrinoje nurodoma (V. Mikelėnas. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001, p. 112–115), kad vienas iš pirmųjų tarptautinės privatinės teisės preliminariųjų klausimų yra materialiosios ir proceso teisės atribojimas. Proceso teisei priklauso civilinių teisių gynimo būdai, o materialiajai – nuostolių sudėtis, teisė į palūkanas ir jų dydis. Proceso teisei priskiriami institutai yra sprendžiami pagal lex fori, t. y. ginčą nagrinėjančio teismo vietos teisę, o materialiajai – pagal taikytinos teisės taisykles. Anglijos teisė leidžia ieškovui pasirinkti pakankamai platų savo teisių gynimo būdą. Ieškovas Anglijos byloje yra pasirinkęs ir leidžiamą civilinių teisių gynimo būdą reikalauti „priteisti sumokėti palūkanas pagal 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalį, taikant tokią normą ir už tokius laikotarpius, kuriuos savo nuožiūra nustatys teismas“. Tai reiškia, kad Anglijos byloje galima reikalauti sumokėti kompensaciją arba pinigų kitais būdais (ne tik kompensacija, bet restitucija ar nepagrįsto praturtėjimo nuostatos) ir reikalauti palūkanų pagal 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalį. Tai yra proceso teisės nuostatos, kurios yra imperatyvios. Nuostolių dydis ir ypač teisė į palūkanas bei jų dydis yra materialiosios teisės dalis, kuri turi būti nustatoma pagal taikytinos teisės reikalavimus.

58.5. CPK 808 straipsnio 1 dalies ir CK 1.12 straipsnio 1 dalies bei 1.10 straipsnio 2 dalies pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas ex officio privalėjo aiškintis užsienio teisės, konkrečiai „palūkanų pagal 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalį“, turinį. CPK 808 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismas savo iniciatyva įstatymų nustatytais atvejais turi taikyti, aiškinti užsienio teisę bei nustatyti jos turinį. Identiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 1.12 straipsnio 1 dalyje.

58.6. CK 1.10 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas atsisakyti taikyti užsienio teisę remiantis vien ta aplinkybe, kad taikytina teisės norma priskiriama viešajai teisei. Atitinkamai, kadangi nuoroda į 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalį kaip užsienio teisę nėra ir nebuvo grindžiama šalių (ieškovo ir atsakovo) susitarimu, o apribota proceso teisės normų – civilinių teisių gynimo būdu, kurį leido Anglijos teisė, Lietuvos apeliacinis teismas CPK 808 straipsnio 1 dalies ir CK 1.10 straipsnio 2 dalies bei CK 1.12 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo pareigą ex officio nustatyti 1981 m. Aukščiausiojo Teismo akto 35A dalies turinį, paaiškinti šią nuostatą ir ją pritaikyti. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje visiškai nevertino, nenustatinėjo šios teisės normos turinio ir jos netaikė, jis nutartyje padarė teisės klaidą, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

58.7. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nusprendė, jog Anglijos byloje pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo ir Lietuvos byloje pareikštas reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo HSBC epizode ir BJB epizode yra netapatūs. Kadangi reikalavimų tapatumas ir tokio tapatumo nustatymas turi esminę reikšmę Reglamento „Briuselis l bis“ 29 straipsnio taikymui, dėl tokios Lietuvos apeliacinio teismo klaidos buvo priimtas iš esmės neteisingas ir nepagrįstas sprendimas (nutartis).

58.8. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasaciniame teisme sprendžiant procesinį klausimą dėl priimto kasacinio skundo pateikusio asmens (pareiškėjo) teisės teikti kasacinį skundą, turėjo būti išspręstas ir atsakovų kuratoriaus 2019 m. gruodžio 2 d. atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą teiktas procesinis klausimas dėl galimybės priimti ieškovo kasacinį skundą ir pagal jį spręsti ginčą kasaciniame teisme, neįvykdžius CPK 39 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės. CPK 39 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad „šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto“. 2019 m. vasario 15 d. prašymo dėl atsakovų kuratoriaus paskyrimo 6 punkte (1 el. b. t., b. l. 171) ieškovas nurodė, jog „už kuratoriaus paslaugas Banko mokamas atlyginimas – 17 500 Eur plius PVM už paslaugas pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismuose“. Atsakovų kuratoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sutikime buvo nurodyta, jog už kuratoriaus paslaugas kasaciniame teisme yra nustatyta 3000 Eur plius PVM suma (1 el. b. t., b. l. 172). Kadangi pats ieškovas inicijavo tiek apeliacinį procesą šioje byloje, tiek ir pateikė kasacinį skundą, atsakovų kuratoriaus nuomone, ieškovas privalo visiškai įvykdyti CPK 39 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą ir sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą likusią 8470 Eur sumą (12 705 Eur buvo sumokėta 2019 m. vasario 28 d., 1 el. b. t., b. l. 191).

59. Kasaciniame teisme 2020 m. balandžio 24 d. gautas BAB banko SNORAS atsiliepimas į atsakovų kuratoriaus kasacinį skundą, kuriame bankas palaiko savo atsiliepime į bendrovės „Portpin Limited“ kasacinį skundą pateiktus argumentus ir jų nekartoja. Kadangi atsiliepimas pateiktas praleidus nustatytą terminą, jį priimti atsisakytina.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio proceso ribų

60. CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Pagal CPK 342 straipsnį kasacinį skundą gali paduoti ne bet koks suinteresuotas asmuo, o tik byloje dalyvaujantys asmenys.

61. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Be to, dalyvaujančiu byloje asmeniu yra tie asmenys, kurie dalyvauti byloje bet kokiu aptartu statusu yra įtraukti ieškovo ieškiniu (pareiškėjo pareiškimu) arba teismo nutartimi.

62. Taigi, dalyvaujančiu byloje asmeniu gali būti laikomas asmuo, kuris (1) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir (2) yra įtrauktas dalyvauti procese konkrečioje byloje tam tikru CPK įtvirtintu statusu. Asmuo, kuris nėra įtrauktas į procesą dalyvauti ieškovo ieškiniu (pareiškėjo pareiškimu) ar teismo nutartimi konkrečioje byloje, net jeigu ir turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, negali būti laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu.

63. Tam, kad būtų užtikrintos asmens teisės ir teisėti interesai, CPK nustato galimybę asmeniui, kuris nėra byloje ieškovas ar atsakovas, bet kuris turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įstoti į procesą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais arba be jų ginčo teisenoje arba suinteresuotu asmeniu ne ginčo (ypatingojoje) teisenoje. Šiuo atveju priimama teismo nutartis dėl asmens įtraukimo dalyvauti byloje.

64. Tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais, kai tai tiesiogiai susiję su asmens teisėmis ir teisėtais interesais, įstatymas gali suteikti jam teisę pateikti byloje, kurioje jis nedalyvauja, tam tikrus procesinius prašymus, siekiant užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 149 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

65. Nagrinėjamoje byloje bendrovė „Portpin Limited“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti atsakovo V. A. turtui teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad ši bendrovė yra V. A. kreditorė ir jos naudai yra vykdomas skolos išieškojimas iš V. A. priklausančio turto, kartu nurodė, kad ieškovo šioje byloje pareikštas ieškinys neteismingas Lietuvos teismams. Ieškovui užginčijus šios bendrovės teisę reikšti tokius prašymus, pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodė, kad bendrovė „Portpin Limited“ pagal CPK 149 straipsnio 3 dalį turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas bendrovės „Portpin Limited“ neįtraukė į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu nei šalies (ieškovo, atsakovo), nei trečiojo asmens statusu, o šios bendrovės prašymą vertino kaip nedalyvaujančio byloje asmens, turinčio teisinį suinteresuotumą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. A. turtui. Aplinkybė, jog, pirmosios instancijos teismui 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtą ir panaikinus atsakovų turtui areštą, ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, buvo priimtas bendrovės „Portpin Limited“ atsiliepimas į ieškovo atskirąjį skundą, nekeičia procesinės situacijos byloje, todėl negali būti vertinama kaip šios bendrovės įtraukimas dalyvauti byloje nei de jure (teisiškai), nei de facto (faktiškai). Ši bendrovė, atsižvelgiant į CPK 149 straipsnio normas, turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą tiek, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimu.

66. Taigi, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes bei nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrovė „Portpin Limited“ nagrinėjamoje byloje nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Todėl pagal CPK 342 straipsnį ši bendrovė neturėjo teisės paduoti kasacinį skundą byloje dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties tiek, kiek tai susiję su ieškovo pareikšto ieškinio teismingumu Lietuvos teismams.

67. CPK 356 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra CPK 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas. CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas kasacinio skundo atsisakymo priimti pagrindas, jeigu kasacinis skundas nepasirašytas ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą. Kadangi bendrovė „Portpin Limited“ neturėjo teisės inicijuoti kasacinio proceso, todėl kasacinis procesas pagal šios bendrovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties nutrauktinas.

68. Nutraukus kasacinį procesą pagal bendrovės „Portpin Limited“ kasacinį skundą, prie kurio pareiškimu prisidėjo atsakovų kuratorius, galėtų kilti atsakovų teisės į teisminę gynybą apribojimo rizika. Dėl šios priežasties atsakovų kuratoriui pasiūlyta spręsti dėl kasacinio skundo teikimo. Atsižvelgiant į tai, šioje kasacinėje byloje bus pasisakyta tik dėl ieškovo ir atsakovų kuratoriaus kasaciniame skunde bei atitinkamų asmenų atsiliepimuose nurodytų teisinių argumentų.

Dėl civilinių bylų tapatumo vertinimo pagal Reglamento Nr. 1215/2012 29 (lis pendens) ir 30 (susije ieškiniai) straipsnius bylos tarptautinio teismingumo kontekste

69. Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui dėl civilinės bylos teismingumo ir Anglijoje bei Lietuvoje pareikštų ieškinių tapatumo aktualus Reglamentas Nr. 1215/2012, kuriuo buvo pakeistas tuos pačius klausimus reglamentavęs 2000 m gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ir 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (toliau – 1968 m. Briuselio konvencija).

70. Reglamentas Nr. 1215/2012 taikomas ratione temporis (laiko atžvilgiu) ieškiniams, pareikštiems po 2015 m. sausio 10 d. (minėto reglamento 66 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog Reglamentu Nr. 1215/2012, kaip minėta, panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 44/2001, kuris savo ruožtu pakeitė 1968 m. Briuselio konvenciją, Teisingumo Teismo pateiktas šių teisės aktų nuostatų aiškinimas taikomas ir Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatoms tais atvejais, kai šias nuostatas galima laikyti lygiavertėmis (žr., pvz., ESTT 2019 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Tibor-TransFuvarozóésKereskedelmi Kft., C‑451/18, 23 punktą).

71. Reglamento Nr. 1215/2012 21 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad, siekiant darnaus teisingumo vykdymo, reikia sumažinti vienu metu vykstančių procesų galimybę ir užtikrinti, kad skirtingose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai. Turėtų būti nustatytas aiškus ir efektyvus lis pendens atvejų ir susijusių ieškinių išnagrinėjimo mechanizmas, kuris taip pat padėtų išvengti dėl nacionalinių skirtumų atsirandančių problemų, kai reikia nustatyti momentą, kada byla yra laikytina esančia teismo žinioje.

72. Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visų pirma šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos bylų kategorijos, kurioms šis reglamentas netaikomas, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas ieškinys nepatenka į šį reglamento taikymo išimčių bylų kategorijų sąrašą.

73. Reglamento Nr. 1215/2012 9 skirsnis, inter alia, reglamentuoja lis pendens (29 straipsnis) ir susijusių ieškinių (30 straipsnis) atvejus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Reglamento Nr. 1215/2012 29 ir 30 straipsniai sprendžia konfliktuojančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse priimtų teismo sprendimų problemą, užkirsdama kelią teismo procesams, kuriuose tokie sprendimai gali būti priimti. Abi teisės normos paremtos prior temporis, potior ius maksima, suteikiančia pirmenybę teismui, kuriame procesas pradėtas pirmiausia. Vis dėlto skiriasi Reglamento Nr. 1215/2012 29 ir 30 straipsnių taikymo kriterijai. Lis pendens taisyklės taikymas siejamas su šalių, ieškinio pagrindo ir bylos dalyko tapatumu, o Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnyje įtvirtinta savarankiška susijusių ieškinių kategorija – su šios normos 3 dalyje įtvirtintais kriterijais. Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnyje įtvirtintos lis pendens taisyklės yra imperatyvios, o 30 straipsnis veikia teismo diskrecijos pagrindu.

74. Reglamento Nr. 1215/2012 9 skirsnio 29 straipsnio 1 dalyje (anksčiau – 1968 m. Briuselio konvencijos 21 straipsnis ir Reglamento Nr. 44/2001 27 straipsnis) nustatyta, kad nedarant poveikio 31 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatoma teismo, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris kitas teismas nei teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant dėl reglamente nurodytų sąvokų prasmės ir šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo pagal Reglamentą Nr. 1215/2012, šios sąvokos turi būti aiškinamos autonomiškai, neatsižvelgiant į valstybių narių vartojamas sąvokas, nes tik tokiu būdu bus galima užtikrinti vienodą reglamento taikymą visose valstybėse narėse. Todėl sprendžiant dėl bylos šalių, ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo, turi būti vadovaujamasi ESTT plėtojamu šių sąvokų aiškinimu (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Gothaer Allgemeine Versicherung ir kt., C?456/11, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką)

75. ESTT minėtame sprendime byloje Mærsk Olie & Gas priminė, kad Briuselio konvencijos 21 straipsnis kartu su 22 straipsniu dėl susijusių ieškinių yra šios konvencijos II antraštinės dalies 8 skirsnyje, pagal kurį tinkamo teisingumo administravimo Bendrijoje tikslais siekiama išvengti lygiagrečių procesų skirtingose susitariančiosiose valstybėse (valstybėse narėse) ir dėl to galinčių atsirasti priešingų sprendimų. Todėl ja, kiek įmanoma, siekiama iš anksto užkirsti kelią tokiai padėčiai, kokia numatyta šios konvencijos 27 straipsnio 3 punkte, tai yra sprendimo nepripažinimui dėl jo nesuderinamumo su sprendimu dėl ginčo tarp tų pačių šalių toje valstybėje, kurioje siekiama, kad jis būtų pripažintas (žr. 1987 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gubisch Maschinenfabrik, C-144/86, 8 punktą ir 2003 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Gasser, C-116/02, 41 punktą). Siekiant šių tikslų 21 straipsnis turi būti aiškinamas plačiai, iš principo apimant visus lis pendens atvejus susitariančiųjų valstybių teismuose, neatsižvelgiant į šalių gyvenamąją vietą (1991 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Overseas Union Insurance ir kt., C‑351/89, 16 punktas ir minėto sprendimo Gasser 41 punktas).

76. ESTT, apibūdindamas bylos dalyką, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 44/2001 27 straipsnį, yra nurodęs, kad tai yra ieškinio tikslas (šiuo klausimu žr. sprendimo Gantner Electronic, C?111/01, EU:C:2003:257, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Pastarosios sąvokos nereikėtų apriboti formaliu nagrinėjamų reikalavimų tapatumu (šiuo klausimu žr. sprendimo Gubisch Maschinenfabrik, C-144/86, 17 punktą) ir ji aiškintina plačiai (šiuo klausimu žr. sprendimo Nipponkoa Insurance Co. (Europe), C?452/12, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

77. ESTT, pasisakydamas dėl ieškinio pagrindo, yra nurodęs, jog terminas „ieškinio pagrindas“ reiškia faktines aplinkybes ir teisės normą, kuriomis grindžiamas ieškinys (žr. sprendimo Mærsk Olie & Gas, C?39/02, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką, įskaitant ir 1994 m. gruodžio 6 d. sprendimo Tatry, C-406/92, 39 punktą). ESTT šioje byloje yra konstatavęs, jog skirtingas ieškinio pagrindas turėtų būti konstatuojamas net abiejų bylų aplinkybes laikant vienodomis, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas kiekvienas iš dviejų prašymų. Minėto sprendimo 40 punkte ESTT taip pat nurodė, kad iš esmės tokia išvada nedraudžia taikyti Briuselio konvencijos 22 straipsnio (atitinkamai Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnis). Tokių reikalavimų, kurių ryšys yra pakankamai glaudus, kad juos būtų galima laikyti susijusiais šio straipsnio trečiosios pastraipos prasme, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, galėtų sustabdyti nagrinėjimą.

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 74–76 punktuose minimi ESTT išaiškinimai, jog Briuselio konvencijos 21 straipsnis turi būti aiškinamas plačiai, atsižvelgiant į ESTT aukščiau aptartus išaiškinimus dėl ieškinio pagrindo sudedamųjų dalių, neturi būti suprantami kaip sudarantys pagrindą pripažinti esant ieškinio pagrindą tapačiu vien dėl ieškinio pagrindu esančių faktinių aplinkybių vienodumo, nes tokiu būdu būtų paneigtas šios nutarties 77 punkte ESTT pateiktas Briuselio konvencijos 21 straipsnio (atitinkamai Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio) aiškinimas dėl ieškinio pagrindo sutapimo.

79. Atsižvelgdama į aukščiau aptartą ESTT praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad galima būtų konstatuoti esant pagrindą taikyti lis pendens taisyklę pagal Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, turi būti konstatuojama, kad skirtingose valstybėse narėse pradėtose bylose sutampa bylos šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuris suprantamas kaip apimantis ne tik faktines aplinkybes, bet ir teisės normą, kurios pagrindu reiškiamas reikalavimas. Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimo.

80. ESTT yra išaiškinęs, kad Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnio tikslas – išvengti prieštaringų sprendimų ir taip palengvinti tinkamą teisingumo vykdymą Bendrijoje. Be to, kadangi frazė „susiję ieškiniai“ neturi bendros reikšmės visose valstybėse narėse, 30 straipsnio trečiojoje dalyje išdėstyti apibrėžimo elementai. Iš to išplaukia, kad susijusių ieškinių sąvoka turi būti aiškinama autonomiškai (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) minėto sprendimo Tatry 51 punktą). Norint tinkamai vykdyti teisingumą, toks aiškinimas turi būti platus ir apimti visus atvejus, kai kyla prieštaringų sprendimų rizika, net jei teismo sprendimai gali būti vykdomi atskirai, o jų teisinės pasekmės viena kitos nepaneigia (angl. where there is a risk of conflicting decisions, even if the judgments can be separately enforced and their legal consequences are not mutually exclusive) (sprendimo Tatry 52 punktas).

81. Todėl tuo atveju, kai netenkinami lis pendens taisyklės taikymo kriterijai, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad skirtingų valstybių narių teismuose pradėtos bylos yra pakankamai glaudžiai susijusios, atsižvelgiant į šios nutarties 77 ir 80 punktuose minimą ESTT praktiką, siekiant išvengti skirtingose ES valstybėse narėse teismuose galinčių atsirasti priešingų sprendimų, turėtų būti nagrinėjama, ar yra pagrindas taikyti kitą Reglamento Nr. 1215/2012 normą, reglamentuojančią susijusių ieškinių konkurenciją, o konkrečiai 30 straipsnio 1 dalį, suteikiančią teismui, į kurį kreiptasi vėliau, teisę sustabdyti savo bylos nagrinėjimą, kai skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieškiniai.

82. Teismui nusprendus bylą sustabdyti Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnio pagrindu, įsiteisėjus teismo sprendimui anksčiau pradėtoje byloje kitoje ES valstybėje narėje, Lietuvoje bylą nagrinėjantis teismas, šiuo pagrindu atnaujinęs bylos nagrinėjimą, turėtų išanalizuoti ir įvertinti Jungtinės Karalystės teismo pateiktą atitinkamų bylos aplinkybių teisinį kvalifikavimą. Tuo atveju, jeigu pagal atitinkamas byloje nustatytas faktines aplinkybes būtų teisinis pagrindas ginčą kvalifikuoti taip pat, kaip jį kvalifikavo Jungtinės Karalystės teismas, bylą nagrinėjantis teismas turėtų bylą reikalavimų, kurie išspręsti Jungtinės Karalystės teismo, dalyje nutraukti.

83. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ginčo šalys tiek Anglijos teisme nagrinėjamoje byloje, tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje sutampa, sutampa abiejų bylų tikslai, taip pat labai panašios abiejų bylų pagrindu esančios faktinės aplinkybės, tačiau pripažino, jog skiriasi teisės normos, kuriomis grindžiami Anglijos teisme ir Lietuvos teisme pareikšti ieškiniai (šios nutarties 13, 17 ir 25, 29, 30, 32 punktai). Tačiau teismai abu ieškinius pripažino tapačiais dalyje dėl HSBC ir BJB epizodų remdamiesi tuo, kad iš esmės bylos yra tapačios pagal jų tikslą (šios nutarties 14 ir 31, 35 punktai). Tokia teismų išvada, atsižvelgiant į šios nutarties 72–80 punktuose pateiktus išaiškinimus, yra nepagrįsta, nes konstatavus, kad abiejose bylose pareikšti ieškiniai grindžiami skirtingomis teisės normomis, turėjo būti konstatuojama, kad jie atitinkamai grindžiami skirtingais pagrindais Reglamento Nr. 1215/2012 kontekste.

84. Kaip nurodyta šios nutarties 15 punkte, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, viena vertus, „Spyker“ ir SYZ epizodai aprašomi tik Lietuvos teismui pateiktame ieškinyje, nurodant aplinkybes dėl atsakovų, kaip banko valdymo organų narių ir akcininkų, pareigų pažeidimo. Kita vertus, abiejuose ieškiniuose reikalavimai grindžiami būtent šių pareigų pažeidimu, kurie galėjo pasireikšti ar dubliuotis „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Teismas pažymėjo, kad, vertinant „Spyker“ ir SYZ epizodus, nustatant jų faktines aplinkybes, galimai konstatuojant neteisėtus atsakovų veiksmus, iš esmės būtų pasisakyta ir dėl BJB ir HSBC epizodų faktinių aplinkybių, dėl atsakovų, kaip ieškovo buvusių valdymo organų narių, neteisėtų veiksmų, kurie iš esmės pasireiškia visuose minėtuose epizoduose, todėl sprendė, kad abiejų ieškinių faktiniai pagrindai dėl šių epizodų sutampa.

85. Apeliacinės instancijos teismas pripažino (šios nutarties 42 punktas), kad Jungtinės Karalystės teismui pateiktame ieškinyje nors ir reiškiami reikalavimai tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. dėl žalos atlyginimo, tačiau ne dėl tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis atliktų atsakovų veiksmų. Jungtinės Karalystės teisme bus sprendžiama dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir žalos BJB ir HSBC epizoduose. Tuo tarpu pagal Lietuvoje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą nagrinėtinas atsakovų veiksmų teisėtumas ir sąlygų jų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas visiškai kitų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. „Spyker“ ir SYZ epizoduose. Pripažino, jog tai, kad viename iš epizodų – BJB ar HSBC – bus konstatuota sąlygų civilinei atsakomybei kilti visuma neeliminuos teismo pareigos atskirai įvertinti šių asmenų veiksmų teisėtumą ir kitų epizodų – SYZ ir „Spyker“ – kontekste. Todėl sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja vienas iš aptartų lis pendens elementų – ieškinių pagrindų sutaptis.

86. Atsakovų kuratoriaus argumentai dėl „Spyker“ ir SYZ epizodų nagrinėjimo Anglijos teisme šiam teismui vertinant atsakovų, kaip BAB banko SNORAS valdymo organų narių, pareigų pažeidimą ir su tuo susijusių Lietuvos apeliacinio teismo įrodymų rinkimo ir teisinio vertinimo klaidų iš esmės yra grindžiami prielaida dėl galimų Anglijos teisme nagrinėjamos bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Jungtinėje Karalystėje vykstančiame teismo procese priimtame teismo procesiniame sprendime nurodoma, kad Anglijoje nepareikšta reikalavimų dėl „Spyker“ ir SYZ epizodų (<...> although no claim has been made in England in respect of the Spyker Episode and Syz Episode (and I would add no claim has been made in Lithuania in respect of the Time Deposit Transactions and the Overvalue Transactions) <...> (žr. 2018 m. kovo 26 d. nutarties byloje Akcine Bendrove Bankas Snoras v A. & Ors [2018] EWHC 887 24 p.) (9 t., b. l. 116). Kadangi teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, teisėjų kolegija, kiek tai susiję su „Spyker“ ir SYZ epizodais, atitinkamus kuratoriaus argumentus atmeta.

87. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl ieškinių (ne)tapatumo „Spyker“ ir SYZ epizoduose ir šio teismo atliktą teisinį vertinimą dėl lis pendens buvimo šiuose epizoduose, atsižvelgdama į šios nutarties 76 ir 78 punktuose pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikydamas Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio nuostatas pagrįstai sprendė, jog apygardos teisme ieškovo pareikštas ieškinys atsakovams „Spyker“ ir SYZ epizoduose nėra tapatus Anglijos teisme pareikštam ieškiniui.

88. Tačiau kadangi teismai netinkamai taikė Reglamento Nr. 1215/2012 normas, spręsdami dėl lis pendens taisyklės taikymo HSBC ir BJB epizoduose, šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo nutartis palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nenagrinėtą ieškinį dėl šių dviejų epizodų naikintinos, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

89. Pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys HSBC ir BJB epizoduose nėra tapatus Anglijos teisme nagrinėjamam ieškiniui dėl šių epizodų, atsakovų kuratoriaus kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo išvados kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje dėl ieškinio dalies dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo HSBC ir BJB epizoduose kaip netapačių reikalavimams Anglijos teisme nagrinėjamoje byloje nebeturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

90. Atsakovų kuratorius prašo kreiptis į ESTT su klausimu, ar Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatyta lis pendens taisyklė taikoma ir išvestiniams iš pagrindinių ieškinių reikalavimams tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje pareikštame ieškinyje, be pagrindinio reikalavimo, kuris iš esmės sutampa su kitoje valstybėje narėje pareikšto ieškinio pagrindiniu reikalavimu, pateiktas ir išvestinis iš pagrindinio reikalavimas dėl palūkanų, skaičiuotinų nuo patenkintų pagrindinio reikalavimo sumų. Tačiau pripažinus, kad Lietuvos ir Anglijos teismuose ieškovo pareikšti atsakovams ieškiniai nėra tapatūs dėl visų pagrindinių reikalavimų, nagrinėjamai bylai nebėra aktualus atsakovų kuratoriaus kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnyje nuodytos lis pendens taisyklės taikymo išvestiniam reikalavimui kitame teisme nei pareikštas ieškinio pagrindinis reikalavimas teisme. Todėl atsakovų kuratoriaus prašymas dėl kreipimosi į ESTT netenkinamas.

91. Kasaciniam teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje netenkinami Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnyje įtvirtinti lis pendens kriterijai, nepaisant to, yra akivaizdu, kad abiejų valstybių teismuose pareikšti reikalavimai atitinka sąsajumo kriterijus pagal Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisme pareikšti reikalavimai suformuluoti alternatyviai (naudojantis skirtingais Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškinių sąsajumą lemia visų pirma giminingos Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje pradėtų bylų faktinės aplinkybės, todėl galima sprendimų prieštaravimo rizika, galima res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir prejudicinė galia. Tokiomis aplinkybėmis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, svarstytinas klausimas dėl Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnio taikymo ir nagrinėjamos bylos stabdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

92. Kasacinis teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

93. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos.

94. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, įskaitant klausimą dėl atlyginimo už kuratoriaus darbą priteisimo, paliktinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu dalyje dėl BJB epizodo (dalyje dėl 53 620 000 Eur ir 193 160 152,06 Eur priteisimo) bei dalyje dėl HSBC epizodo (dėl 57 256 784 Eur priteisimo), ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį šioje dalyje panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuria buvo palikta nenagrinėta ieškinio dalis dėl 15 983 167,12 Eur priteisimo iš atsakovo R. B. ir 87 693 894,01 Eur (65 120 315,91 Eur BJB epizode, 22 573 578,10 Eur HSBC epizode) priteisimo iš atsakovo V. A., 92 392 902,68 Eur (71 792 252 Eur „Spyker“ epizode ir 20 599 650,68 Eur SYZ epizode) priteisimo solidariai iš atsakovų R. B. ir V. A. ir šioje dalyje byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, palikti nepakeistą.

Kasacinį procesą pagal bendrovės „Portpin Limited“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 25 d. nutarties nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Janina Januškienė

Andžej Maciejevski