Dėl išlaidų atlyginimo priteisimo

Nr. DOK-496

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29024-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. sausio 27 d. gautu trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promano Lit“ dėl išlaidų atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „OBER–HAUS“ nekilnojamas turtas, E. P., uždaroji akcinė bendrovė „KM centras“, M. B.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai nustatė senaties eigos pradžios momentą. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo ne nuo tada, kai ieškovai sužinojo apie daikto trūkumus, o nuo tada, kai jiems tapo žinomas galutinis trūkumų šalinimo išlaidų dydis. Teismas nevertino, ar ieškovai trūkumų šalinimo dydžio nežinojo anksčiau, t. y. ar teismui pateikta sąskaita yra pirmoji. Galimai ieškovai sąskaitas galėjo gauti anksčiau, o teismas suteikė teisę ieškovams pasirinkti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, taip netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, teismas, konstatuodamas, jog įsigyto daikto trūkumų šalinimo išlaidos laikytinos nuostoliais, o reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tuo atveju, kai pirkėjai pasinaudoja specialiais jų, kaip pirkėjų, pažeistų teisių gynybos būdais, taikytinas 6 mėnesių senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos reikalaudamas daikto kokybę privalomai aptarti notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje ir dėl to pažeidė taisyklę, kad aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sudarymo ir pan. Byloje nustatyta, kad ieškovams buvo padaryta 14 000 Eur nuolaida, ši nuolaida buvo skirta daikto trūkumo taisymo išlaidoms padengti. Nuolaidos dydis iš esmės atitinka realiai ieškovų patirtas išlaidas. Todėl teismas, neanalizuodamas nuolaidos dydžio atitikties išlaidoms, kurias patvirtinimo ir atsakovės bei kasatorės teikti paaiškinimai, o remdamasis vien ieškovų pateiktais paaiškinimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybė, kad tvora nesutampa su žemės sklypo ribomis, teismo nepagrįstai kvalifikuota kaip paslėptas daikto trūkumas, kurio šalinimui priteistos būsimos išlaidos, nors tvorų statymas arčiau nei 1 m. atstumu nuo sklypo ribos yra galimas tik turint rašytinius kaimynų sutikimus. Tvorą neprivaloma statyti ant sklypo ribos, sklypas gali būti ir neaptvertas ar aptverta tik jo dalis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai yra neišsamūs, teismas iš esmės apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu priėjo galutinės išvados, kaip vertino įrodymus, kodėl vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją vertę nei kitiems.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už kasatorę žyminį mokestį sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai Čerka ir partneriai (į. k. 304998909) 632 Eur (šešių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 27 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 603.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas