Kasacinio skundo Nr. DOK-3482/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24790-2023-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nukentėjusiojo V. K. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius nukentėjusysis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3482/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24790-2023-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nukentėjusiojo V. K. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius nukentėjusysis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino įrodymų, neišdėstė argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, byloje surinkus įrodymus vertino selektyviai, atsietai, todėl dalis kaltinančių įrodymų nebuvo įvertinti, įrodymai buvo vertinami R. S. palankia linkme. Teismai padarė klaidą, kad jis (kasatorius) buvo sužalotas abipusių muštynių metu, nors jis pastoviai ir nuosekliai teigė, kad jį, be jokios priežasties, netikėtai užpuolė ir sužalojo R. S. ir tai patvirtina medicinos specialisto išvada, liudytoja L. M.. Kasatorius pažymi, kad R. S. pats nurodė, kad smūgiavo jam (kasatoriui) į dantis, kad pats trankė su galva į fotelio kampą bei kad jam veidą daužė L. M.. Tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir, kaip teigia kasatorius, jas priskyrė jam. Teismai nepagrįstai pripažino, kad jis (kasatorius) buvo sužalotas abipusių muštynių metu, nors tokių muštynių iš kasatoriaus pusės nebuvo. Teismas nepagrįstai atleido R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nebuvo sąlygų, būtinų šio instituto taikymui, visumos. Be to, žemesnės instancijos teismai, netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, konstatuodami, kad 2500 Eur yra pakankama kompensacija už jo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir pan. Teismas nepateikė jokių skaičiavimų, kodėl žalos dydis yra būtent toks.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad pateikiamas tik savas faktinių bylos aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl įrodymų vertinimo. Skunde gana plačiai dėstoma įvykio chronologija, pateikiamas konflikto dalyvių veiksmų bei liudytojų L. M., L. M., O. A., G. G. parodymų vertinimas, nesutinkama su teismų išvada, kad nukentėjusysis buvo sužalotas abipusių muštynių metu, o R. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atrankos kolegija pažymi, kad šie faktinio pobūdžio argumentai buvo nurodyti kasatoriaus apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš bylos duomenų, juos išnagrinėjo pateikdamas motyvuotas išvadas. Teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu paneigtų šių išvadų pagrįstumą ir galimai padarytą teisės taikymo klaidą, kasatorius nepateikia. Tai, kad kasatoriui nepriimtinos žemesnės instancijos teismų išvados dėl bylos baigties savaime nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindo. Kasatorius skunde taip pat nepateikia teisinių argumentų, kurie paneigtų teismų išvadas dėl neturtinės žalos dydžio. Remdamasis teismų praktikos pavyzdžiais, vertindamas makroekonomikos rodiklių pokyčius ir tai, kad jis netikėtai buvo sumuštas R. S., pažymi, kad jam priteista 2500 Eur suma yra neadekvati. Kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, žalos dydžio nustatymas yra daugiau fakto, bet ne teisės klausimas. Taigi tiesiog formalus, samprotavimais grįstas kasatoriaus nesutikimas su nustatytu žalos dydžiu, nepateikiant aiškių teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytą įstatymo taikymo klaidą ar esminius BPK pažeidimus nagrinėjant šį klausimą žemesnės instancijos teismuose, nepatvirtina kasacijos pagrindo.
Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė