Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-464-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12878-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11, 3.5.22, 3.5.26

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio J. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama valstybės paveldėto turto, kuriam nustatyta hipoteka, perėmimo ir apskaitymo išlaidų atlyginimą iš lėšų, gautų realizavus hipoteka įkeistą turtą, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio J. P. 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. S17-31524 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, realizavus valstybei priklausantį turtą. Nurodė, jog antstolis J. P. vykdo teismo nutartį dėl hipotekos kreditorei AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui įkeisto žemės sklypo ir sodo pastato priverstinio pardavimo iš varžytynių. Šio turto 1/2 dalies savininkė yra Lietuvos valstybė, kuri jį paveldėjo iš palikėjo P. B. įstatymų nustatyta tvarka, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo. Nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktais pareiškėja perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį savo paveldėtą nekilnojamąjį turtą, ir dėl to patyrė 87,75 Eur teisinės registracijos išlaidų. Pareiškėja nurodė, jog ji 2017 m. birželio 30 d. raštu kreipėsi į antstolį, prašydama grąžinti valstybės patirtas būtinąsias 87,75 Eur išlaidas, realizavus valstybės paveldėtą turtą, tačiau atliekant išieškotų lėšų paskirstymą šis prašymas nebuvo patenkintas.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjos prašymas padengti valstybės patirtas būtinąsias išlaidas neturi jokio teisinio pagrindo ir iš esmės pažeistų hipotekos kreditorės teises ir lūkesčius. Pareiškėjos išlaidos negali būti tapatinamos su palikėjo skolomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino antstolio J. P. 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. S17-31524 dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje bei pavedė antstoliui išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo.

4. Teismas sutiko, kad priėmusi palikimą valstybė negali atsidurti blogesnėje finansinėje padėtyje, nei buvo iki palikimo priėmimo. Šiuo atveju valstybei atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas, priimdama mirusio skolininko P. B. palikimą, patyrė 87,75 Eur išlaidų: 86,01 Eur už turto perėmimą ir registravimą ir 1,74 Eur už paieškas registruose, šios išlaidos, realizavus P. B. turtą, turėjo būti padengtos vykdomojoje byloje.

5. Kadangi visas valstybės įmonės Turto banko paveldėtas turtas jau realizuotas, todėl, skirstydamas iš paveldėto turto pardavimo gautas lėšas, antstolis privalėjo atsižvelgti į valstybės patirtas palikimo priėmimo išlaidas.

6. Vykdomojoje byloje esant duomenims, kad pareiškėja dar 2017 m. birželio 30 d. raštu prašė antstolį J. P. grąžinti savo patirtas būtinąsias išlaidas, pateikdama išlaidų detalizavimo pažymą, teismas konstatavo, kad antstolis turėjo atsižvelgti į jas, skirstydamas iš realizuoto turto gautas lėšas.

7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens antstolio J. P. atskirąjį skundą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

8. Teismas pripažino, jog valstybė, vykdydamas savo pareigas, patyrė būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas. Nurodė, jog paskirstant lėšas, gautas realizavus įkeistą turtą, kurį priėmė valstybė, susidarė išskirtinė situacija, kai valstybė atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikimo priėmimo. Todėl valstybei iš priimto palikimo turėtų būti atlygintos jos turėtos hipoteka įkeisto turto priėmimo būtinosios išlaidos, kurios yra neatsiejamai susijusios su vykdomojoje byloje realizuotu hipoteka įkeistu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų bei priteisti iš pareiškėjos už kasacinį skundą jo sumokėtą žyminį mokestį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiamais teismų sprendimais panaikintas antstolio patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo, realizavus valstybės paveldėtą turtą, buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 753 straipsnyje, 754 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintų reikalavimų.

9.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai precedentu laikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas, o apeliacinės instancijos teismo cituojamo teksto šioje kasacinio teismo nutartyje iš viso nėra.

9.3. Į nagrinėjamos bylos procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu nepagrįstai neįtraukta hipotekos kreditorė AB „Luminor Bank“ (buvęs AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius), nors priimtas sprendimas savo esme reiškia pareiškėjos teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš hipotekos kreditorės naudai antstolio išieškotų lėšų pripažinimą.

9.4. Pareiškėjos 87,75 Eur reikalavimo atsiradimo teisinis pagrindas nėra susijęs su palikėjo prievolėmis. Šis reikalavimas yra atsiradęs po palikėjo mirties ir yra susijęs su pareiškėjos išlaidomis, įforminant palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDYtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-446-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-446-687/2016">3K-3-446-687/2016</a>, pateiktu išaiškinimu, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

9.5. Pareiškėjos teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą nagrinėjamu atveju vykusiame išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procese negali būti grindžiama Lietuvos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta valstybės paveldėto turto realizavimo ir gautų lėšų paskirstymo tvarka. Ji taikoma tais atvejais, kai turtą realizuoja valstybės paveldėtą turtą priėmusi ir apskaičiusi institucija, tačiau ji neapima hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo ir gautų lėšų paskirstymo vykdymo procese. Pagal teisinį reglamentavimą tiek hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto realizavimas, tiek šį turtą pardavus gautų lėšų paskirstymas – tai funkcijos, patenkančios į antstolio kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015).

9.6. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į savo sukurtą precedentą analogiškoje byloje (horizontalų precedentą). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-88-538/2018, atmetė analogišką valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio veiksmų.

10. Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistas. Nurodo, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nagrinėjamu atveju valstybė, vykdydama savo pareigas, patyrė būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Paskirstant lėšas, gautas realizavus įkeistą turtą, kurį priėmė valstybė, susidaro išskirtinė situacija, kai valstybė atsiduria blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikimo priėmimo, todėl valstybei iš priimto palikimo turėtų būti atlyginamos jos turėtos hipoteka įkeisto turto priėmimo būtinosios išlaidas, kurios yra neatsiejamai susijusios su vykdomojoje byloje realizuotu hipoteka įkeistu turtu (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybės turėtų paveldėto turto, kuriam nustatyta hipoteka, perėmimo ir apskaitymo išlaidų atlyginimo iš lėšų, gautų realizavus hipoteka įkeistą turtą

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolis, paskirstydamas išieškotą sumą, gautą pardavus valstybės paveldėtą hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, turi įtraukti į ją centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidas, kurias šis patyrė, vykdydamas su valstybės paveldėto turto perėmimu ir apskaitymu susijusias pareigas. Siekiant išsiaiškinti šį klausimą, būtina atsižvelgti į klausimų, susijusių su valstybės paveldėjimo specifika ir valstybės atsakomybe už palikėjo skolas, teisinį reglamentavimą.

12. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pagal 2016 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo 2009 m. liepos 10 d. mirusio P. B. turtą – 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos r., Derceklių k., Dituvos g. 82. Šiam palikėjo turtui buvo nustatyta hipoteka, užtikrinant jo prievolių AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui įvykdymą, o antstoliui priėmus vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį Nr. 142-2N-2010 dėl priverstinio hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/16/02085. 2016 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktais Nr. TP1-337/455034-1 ir TP1-337/455034 valstybės įmonė Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, priimdama mirusio skolininko P. B. palikimą, patyrė 87,75 Eur išlaidų – 86,01 Eur dėl turto perėmimo ir registravimo ir 1,74 Eur dėl paieškų registruose. Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. (15.23-21)SK4-7822 prašė antstolio realizavus valstybės paveldėtą turtą grąžinti valstybės patirtas būtinąsias išlaidas ir pateikė jų detalizavimo pažymą. 2017 m. rugpjūčio 16 d. varžytynėse buvo parduotas valstybei priklausantis ir hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, o 2017 m. rugsėjo 7 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-172-7778. 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S17-31524 antstolis paskirstė išieškotą 14 400 Eur dydžio sumą, neįtraukdamas valstybės įmonės Turto banko reikalavimo dėl valstybės patirtų paveldėto turto perėmimo būtinųjų išlaidų atlyginimo.

13. Pažymėtina, jog valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

15. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio, nustatančio valstybės turto įgijimo būdus, 2 dalies nuostatą, Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės). Nagrinėjamu atveju aktualus valstybės paveldėto turto perėmimo ir apskaitymo klausimų teisinis reguliavimas, kadangi su tuo susijusios pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko išlaidos, kuriomis grindžiamo reikalavimo patenkinimo ji siekia vykdymo procese atliekant išieškotų lėšų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2016 m. balandžio 15 d., todėl perduodant ir apskaitant valstybės paveldėtą turtą taikytina Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

16. Taisyklių 43 punkte įtvirtinta, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Tokiu atveju centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas privalo vykdyti visas Civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Pagal Taisyklių 3.4 punktą valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taisyklių 47 punkte nustatyta, jog visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšomis.

17. Vadovaujantis 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. birželio 30 d.), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (toliau – įmonė) yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, kurios tikslas, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, organizuoti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, išieškoti skolas valstybei ir administruoti pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-300 patvirtintų Valstybės įmonės Turto banko įstatų (toliau – Įstatai) 6 punktu, valstybės įmonė Turto bankas turi Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatytas teises ir pareigas, taip pat kitas civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Taigi valstybės įmonė Turto bankas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja, kuriai teisės aktai yra suteikę pareigą imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti ir įtraukti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą į savo apskaitą.

18. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėtina, jog teisės teorijoje ir praktikoje ši įpėdinio atsakomybės ribojimo sistema (vertinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus) žinoma kaip pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Taigi pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDYtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-446-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-446-687/2016">3K-3-446-687/2016</a>, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017, 15 punktas).

19. Nagrinėjamoje byloje valstybė, įgijusi nuosavybės teises į palikėjo turtą, dėl universalaus teisių perėjimo tapo skolininke vykdymo procese ir perėmė pareigą atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Pažymėtina, jog CK ketvirtosios knygos XI skyriaus „Hipoteka“ ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, CK 4.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise ar įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą patenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, nei yra įkeisto daikto vertė. Ši nuostata dar kartą patvirtina, jog valstybės atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama paveldėto turto verte, nepriklausomai nuo to, kad paveldėtam turtui nustatyta hipoteka.

20. Valstybei paveldėjus pagal įstatymą atsiranda ne tik pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, bet ir pareigos, susijusios su paveldėto turto administravimu, t. y. valstybės paveldėto turto perėmimu, įvertinimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimo organizavimu ir kt. Valstybei paveldėjus nekilnojamąjį turtą, šias pareigas įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris dėl jų vykdymo patiria valstybės paveldėto turto administravimo išlaidų. Šių išlaidų atsiranda dėl centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, atstovaujančio valstybę, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į valstybės paveldėjimo pagal įstatymą specifiką, kuri pasireiškia tuo, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimo, taip pat į tai, jog paveldėjimas pagal įstatymą valstybei sukelia papildomų prievolių atsiradimą, kurios susijusios su palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimu ir valstybės paveldėto turto administravimu, nurodo, kad CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribojimo taisyklė taikytina visų jos prievolių, atsiradusių priėmus palikimą, atžvilgiu. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengi palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Todėl valstybė, būdama įpareigota pagal įstatymą priimti palikimą ir atlikti paveldėto turto administravimo veiksmus, kurie yra tiesioginė palikimo priėmimo pasekmė, negali būti atsakinga už prievolių, viršijančių valstybei perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę, įvykdymą. Priešingas CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimas neatitiktų valstybės paveldėjimu siekiamų tikslų ir nulemtų neproporcingos prievolių vykdymo naštos valstybei perkėlimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolis, spręsdamas iš valstybės paveldėto turto, kuriam nustatyta hipoteka, pardavimo išieškotų lėšų paskirstymo klausimą, turėjo dar prieš išieškotų lėšų (kurios skirtos vykdymo ir su juo susijusių išlaidų bei visų reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimui) paskirstymą patenkinti valstybės įmonės Turto banko prašymą atlyginti turėtas su valstybės paveldėto turto priėmimu susijusias išlaidas.

22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą dėl hipotekos kreditorės AB „Luminor Bank“ (buvęs AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius) teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, neįtraukus jos į nagrinėjamos bylos procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu, kadangi, vadovaujantis CPK 754 straipsnio 1 dalimi, išmokant išieškotojams išieškotas lėšas, hipotekos reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino antstolio J. P. 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. S17-31524 dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje bei pavedė antstoliui išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo, tinkamai aiškino aptartas teisės normas ir pagrįstai pripažino valstybei teisę gauti valstybės paveldėto turto, kuriam nustatyta hipoteka, perėmimo ir apskaitymo išlaidų atlyginimą iš lėšų, gautų realizavus hipoteka įkeistą turtą. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus suinteresuoto asmens antstolio J. P. kasacinį skundą, netenkinamas ir jo prašymas priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko.

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,50 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš antstolio J. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens antstolio J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2,50 Eur (du Eur 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas