Civilinė byla Nr. 3K-3-458/2011
Proceso Nr. 2-55-3-01961-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT ieškinį atsakovui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CSC Telecom“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas TEO LT, AB teismo prašė: pripažinti negaliojančia atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 2R-1.22-366 dalį, kuria komisija nustatė supaprastinto atviro konkurso fiksuoto telefono ryšio paslaugoms ir telekomunikacinei įrangai pirkti (toliau – Konkursas) dalyvių pasiūlymų eilę ir trečiąjį asmenį UAB „CSC Telecom“ pripažino laimėjusiu Konkursą; įpareigoti atsakovą pakoreguoti preliminarią pasiūlymų eilę, įrašant TEO LT, AB pirmu numeriu pirkimui pateiktų pasiūlymų preliminarioje eilėje.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiojo asmens UAB,,CSC Telecom“ teikiamos paslaugos, siūlomos perkančiajai organizacijai, atitinka konkurso sąlygų techninę specifikaciję, ar šio asmens administracijos vadovo raštas yra tinkamas dokumentas, kuris galėtų patvirtinti, kad teikiant paslaugą užtikrinama telefoninio ryšio apskaita 1 sekundės trukmės tikslumu.
Ieškovas reikalavimą grindė, tuo, kad atsakovas 2010 m. kovo 19 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą fiksuoto telefono ryšio paslaugoms ir telekomunikacinei įrangai pirkti. Pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. Sąlygų 1 priedo II dalies „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkte buvo nurodyta: „Turi būti užtikrinama 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaita“, tačiau nebuvo nurodyta, kokiu būdu šis reikalavimas turi būti užtikrinamas bei kokius įrodančius dokumentus paslaugų teikėjas privalo pateikti kartu su pasiūlymu. Ieškovas 2010 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas patikslinti konkurso sąlygas bei nurodyti, kokius dokumentus paslaugų teikėjas privalo pateikti užtikrindamas, kad paslaugoms bus taikoma sekundinė apskaita. Atsakovas 2010 m. kovo 26 d. raštu patikslino konkurso sąlygas ir jų 1 priedo II dalies „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punktą išdėstė taip: „Turi būti užtikrinama 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaita. Tiekėjas turi pateikti tai įrodančius dokumentus“. Ieškovas 2010 m. balandžio 6 d. pateikė atsakovui pasiūlymą ir 2010 m. balandžio 20 d. gavo pranešimą, jog pasiūlymus pateikę dalyviai atitinka kvalifikacinius bei Konkurso sąlygų reikalavimus ir pagal mažiausios kainos kriterijų yra nustatyta tokia pasiūlymų eilė: I vietoje - trečiasis asmuo UAB „CSC Telecom“, II vietoje – ieškovas. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu vertinimu ir eilės nustatymu, 2010 m. gegužės 4 d. raštu pateikė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas 2010 m. gegužės 12 d. raštu atsisakė tenkinti. Ieškovo teigimu, trečiojo asmens UAB,,CSC Telekom“ pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 1 priedo II dalies „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkto reikalavimų, nes jo telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sistema nėra metrologiškai patikrinta ir jis negali užtikrinti telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sekundžių tikslumu bei pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovo teigimu, atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus ir neatmesdamas trečiojo asmens pasiūlymo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, ieškovo interesus. Ieškovas pažymėjo, kad 2010 m. kovo 23 d. rašte atsakovui jis nurodė, jog telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistema patenka į Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo sritį. Jis teigė, kad Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisinį metrologinį reglamentavimą atlieka ir už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje atsako Valstybinė metrologijos tarnyba, patikras gali atlikti tik šios tarnybos paskirtosios įstaigos (Metrologijos įstatymo 10 straipsnis), tiekėjai privalo turėti jų išduotą telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos tipo patvirtinimo sertifikatą. Pasak ieškovo, teisės aktai imperatyviai nurodo, kad telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos turi būti metrologiškai įteisintos ir nustatytais laiko intervalais turi būti atliekama šių sistemų metrologinė patikra, nes nuo laiko apskaitos sistemos priklauso tikslus galutinio vartotojo prakalbėtas laiko kiekio apskaičiavimas ir atitinkamai už tai vartotojo mokėtina kaina. Ieškovo teigimu, bet koks kitoks dokumentas, išduotas ne Valstybinės metrologijos tarnybos ar kurios nors Europos Sąjungos valstybės įsteigtos paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, yra neteisėtas ir prieštarauja Viešųjų pirkimų ir Metrologijos įstatymams, o pokalbių laiko apskaitos sistema neatitinka įstatymų reikalavimų bei neužtikrina pokalbių trukmės teisingos laiko apskaitos bei teisingos vartotojo už tai mokėtinos kainos. Ieškovo manymu, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas gali būti suprantamas tik kaip galimybė konkuruoti vienodomis sąlygomis tarp ūkio subjektų, kurie laikosi visų įstatymų, neišskiriant ir Metrologijos įstatymo, t. y. kai visi šioje paslaugų srityje veikiantys ūkio subjektai atlieka metrologinę patikrą (bei investuoja į tai lėšas) ir kartu užtikrina teisingą pokalbių apskaitą. Tiek greičio matuokliai, tiek telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos patenka į Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, todėl matavimo priemonės patikros pažymos ar kitos įstatymų įgaliotos institucijos pažymėjimo neturėjimas reiškia, kad duomenys, gauti iš tokių matavimo priemonių, yra gauti neteisėtai ir negali būti naudojami paslaugoms apmokestinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas pasirinko supaprastinto atviro konkurso būdu siekiamų įsigyti fiksuoto telefono ryšio paslaugų techninės specifikacijos apibūdinimo būdą, įtvirtintą VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte, ir įvardijo tik siekiamų įsigyti paslaugų funkcinius reikalavimus, tačiau nereikalavo iš tiekėjo pateikti jokių konkrečių sertifikatų ar atitikties aktų. Pasirinkus tokį būdą, Konkurse dalyvaujantys tiekėjai neturėjo pareigos pateikti konkrečius tam tikrų institucijų išduotus sertifikatus, siekiant įrodyti savo teikiamų paslaugų atitiktį atsakovo siekiamų įsigyti paslaugų nurodytai techninei specifikacijai, toks būdas užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų. Teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ II dalies „Reikalavimai fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui“ lentelės 4 punkte įtvirtintą reikalavimą, konkurse dalyvaujantys tiekėjai turėjo pateikti dokumentus (kurių forma, turinys ar išduodantysis asmuo nebuvo detalizuoti), įrodančius, jog tiekėjas užtikrins vienos iš perkamų telefono ryšio paslaugų funkcijų atlikimą, t. y. užtikrins pokalbių trukmės apskaitą 1 sekundės tikslumu. Teismas trečiojo asmens direktoriaus 2010 m. kovo 23 d. raštą, kuriame patvirtinama, kad atliekama sekundinė pokalbių apskaita, vertino kaip pakankamą Konkurso sąlygų reikalavimo dėl sekundinės laiko apskaitos įvykdymo įrodymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo konkurso sąlygose pateikto techninės specifikacijos parengimo būdo pasirinkimo, t. y. ginčo tarp šalių dėl konkurso sąlygų nekilo. Nors telefoninio ryšio paslaugoms privalo būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, vien dėl to, kad tiekėjas tokio patvirtinimo neturi, jam nedraudžiama tokias paslaugas teikti. Lietuvos metrologijos inspekcija, 2010 m. vasario 24 d. atlikusi trečiojo asmens fiksuoto telefoninio ryšio teikiamų paslaugų patikrinimą, nekonstatavo, kad jo naudojama sistema neužtikrina sekundinės laiko apskaitos, bei neuždraudė trečiajam asmeniui ir toliau naudoti šią sistemą, o tik įpareigojo kreiptis dėl šios sistemos teisinio metrologinio patvirtinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 2R-1.22-366 dalį, kuria atsakovo Viešųjų pirkimų komisija nustatė Konkurso dalyvių pasiūlymų eilę ir UAB „CSC Telecom“ pasiūlymą pripažino laimėjusiu Konkursą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paties tiekėjo raštiškas patvirtinimas yra tinkamas dokumentas, įrodantis jo teikiamos paslaugos atitiktį Konkurso sąlygose nustatytam reikalavimui. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 14 ir 72 dalių nuostatas, fiksuoto telefono ryšio paslaugos priskiriamos elektroninio ryšio paslaugoms. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 10 dalies nuostatą, abonento prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų kiekį. Pasirinkus tokį mokėjimo planą, paslaugų teikėjas, apskaičiuojantis paslaugų kainą pagal suteiktų paslaugų kiekį, įskaitant paslaugų teikimo trukmę, neapmokestina paslaugų, kurių kiekis mažesnis ir (ar) trukmė trumpesnė negu paslaugų kiekio apskaitos sistemos paslaugų kiekio fiksavimo paklaida, kuri yra nurodyta matavimo priemonės – paslaugų kiekio apskaitos sistemos – tipo patvirtinimo pažymėjime, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160, 43 punktas). Matavimo priemonėms, kurios naudojamos, nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas (Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse (Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Kadangi nagrinėjamo viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad teikiamų fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų trukmė turi būti apskaitoma užtikrinant 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą, tai matavimo priemonėms, kuriomis tokia apskaita vykdoma, taip pat yra taikomas metrologinis teisinis reglamentavimas (Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Teisinį metrologinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje atlieka Valstybinė metrologijos tarnyba, o matavimo priemonių metrologinį įvertinimą atlieka ir atitiktį patvirtinančius dokumentus išduoda šios tarnybos paskirtoji įstaiga (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis, 10 straipsnis). Pagal VPĮ 25 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus. Tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Šių įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės pagrindu teisėjų kolegija padarė išvadą, kad dokumentas, įrodantis, jog fiksuoto telefono ryšio paslaugą siūlantis tiekėjas užtikrins 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą, gali būti tik imperatyviai Metrologijos įstatyme nurodytas dokumentas - Lietuvos arba Europos Sąjungos notifikuotos (paskelbtos) įstaigos metrologinės patikros įvertinimas (sertifikatas). Pripažinus, kad pakankamas dokumentas yra paties paslaugos tiekėjo patvirtinimas, jog bus vykdoma tokia apskaita, tai reikštų, kad siūlomos fiksuoto ryšio paslaugos apskaita bus vykdoma priemonėmis, kurių naudoti įstatymas neleidžia, todėl nebus užtikrinama tinkama tokios apskaitos kontrolė ir negalima bus nustatyti suteiktų paslaugų realios apimties (vykdytų pokalbių trukmės) bei tikrosios šių paslaugų kainos. Nesant galimybės nustatyti realios suteiktųjų paslaugų kainos, pateikto pasiūlymo vertinimas pagal Konkurso sąlygose nustatytą mažiausios kainos kriterijų nebūtų tikslus ir teisingas ir išaiškinti, kurio konkurse dalyvaujančio tiekėjo pasiūlymo kaina iš tiesų yra mažiausia, taip pat ar tokiu atveju racionaliai būtų naudojamos paslaugai pirkti skirtos biudžeto lėšos, nebūtų galima. Be to, kolegija pažymėjo, kad lygiateisiškumo principas gali būti suprantamas tik kaip galimybė konkuruoti vienodomis sąlygomis tarp ūkio subjektų, kurie laikosi įstatymo reikalavimų, įskaitant ir Metrologijos įstatymo bei poįstatyminių šios srities teisės aktų ir kad, tik esant skaidriai, aiškiai ir atsakingos institucijos patikrintai pokalbių laiko apskaitos sistemai ir teisingai vartotojo mokėtinai kainai, gali būti užtikrintas racionalus biudžeto lėšų panaudojimas.
Lietuvos metrologijos inspekcija nustatė, kad trečiasis asmuo UAB,,CSC Telecom“ naudoja metrologiškai nepatvirtintą pokalbių trukmės apskaitos sistemą, todėl jam duotas nurodymas kreiptis į Metrologijos tarnybą dėl pokalbių laiko apskaitos sistemos metrologinio patvirtinimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad aplinkybė, jog naudoti šią sistemą jam nebuvo uždrausta, nereiškia, kad, teikdamas telefoninių pokalbių paslaugą, trečiasis asmuo, nepašalinęs Metrologijos inspekcijos nurodytų trūkumų, galėjo šią sistemą teisėtai naudoti pokalbių trukmei apskaityti. Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos perkančiosioms organizacijoms ir ginčą dėl viešojo pirkimo nagrinėjančiam teismui nėra privalomos, todėl šios tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendaciją perkančiosioms organizacijoms iki 2011 m. liepos 1 d. nereikalauti iš tiekėjų metrologinės patikros sertifikato, teismas vertino kaip nagrinėjamam ginčui nereikšmingą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „CSC Telecom“ pasiūlymas neatitiko atsakovo paskelbto Konkurso sąlygose nustatyto reikalavimo ir perkančioji organizacija tokį pasiūlymą privalėjo atmesti. Atsižvelgdama į ieškovo pareikštą reikalavimą įpareigoti atsakovą pakoreguoti preliminarią pasiūlymų eilę, įrašant TEO LT, AB pirmu numeriu pirkimui pateiktų pasiūlymų preliminarioje eilėje, teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimai dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo bei tiekėjo pripažinimo laimėjusiu viešojo pirkimo konkursą priklauso perkančiosios organizacijos prerogatyvai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „CSC Telecom“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Metrologijos įstatymas priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus. Vienas jų – Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/22/EB „Dėl matavimo priemonių“, kurioje elektroninių ryšių sektoriuje naudojamos matavimo priemonės nenurodomos kaip matavimo priemonės, kurioms turi būti taikoma teisinė metrologinė kontrolė. Taigi šios direktyvos nuostatos neįpareigoja elektroninių ryšių paslaugas teikiančių įmonių laikytis Metrologijos įstatymo ir sertifikuoti programas bei įtaisus skirtus laiko apskaitai. Vykdant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtintas Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašas. Taikant šio sąrašo 12.5 punktą, kuriame nustatyti reikalavimai nekeliami kitose Europos Sąjungos šalyse, būtų ribojamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, pažeidžiant viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus turinčios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalį, 28, 30, 34 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, todėl šis įsakymo punktas negali būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas nesikreipė į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pasisakyti dėl galimo prieštaravimo. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad pagal WELMEC organizacijos, vienijančios 27 Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių nacionalines institucijas, atsakingas už teisinę metrologiją, duomenis, nacionalinė metrologinė kontrolė netaikoma matavimo priemonėms, naudojamoms elektroninių ryšių sektoriuje, nė vienoje WELMEC organizacijos valstybėje narėje.
2. Pirkimo objektas yra telefoninio ryšio paslaugos, kuriomis naudojantis būtina telekomunikacinė įranga, o Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos matavimo priemonėms, t. y. apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konkurso objektui priskyrė pokalbių laiko apskaitos matavimo priemones.
3. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad tinkama priemonė, kuria tiekėjas gali įrodyti jo teikiamo pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimui užtikrinti 1 sekundės tikslumu pokalbių trukmės apskaitą, gali būti tik Lietuvos arba Europos Sąjungos notifikuotos (paskelbtos) įstaigos išduotas sertifikatas. Pagal VPĮ 25 straipsnio 5 ir 7 dalis perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo, jei tiekėjas pasiūlymo atitiktį reikalavimams įrodinėja standartu, techniniu liudijimu ar panašiu dokumentu. Skirtingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, šios įstatymo nuostatos neįpareigoja perkančiosios organizacijos atmesti pateikto pasiūlymo, jei pirkimo objektas apibūdintas funkciniais reikalavimais (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nereikalaujant standartų, techninių liudijimų ar panašių dokumentų, o tiekėjas pasiūlymo atitiktį reikalavimams įrodinėja kitokiu dokumentu nei standartas, techninis liudijimas ar pan. Atsakovas neprivalo tikrinti, ar tiekėjai naudojasi sertifikuotomis pokalbių apskaitos sistemomis, nes Metrologijos įstatymo vykdymą ir vykdymo kontrolę atlieka ne jis, bet kitos institucijos.
4. Pagal VPĮ 24 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ, o ne Metrologijos įstatymo nuostatomis ir pagal VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktą savarankiškai sprendžia, kokie dokumentai turi būti pateikti. Perkančiajai organizacijai atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą pakeisti (patikslinti) pirkimo sąlygas, nurodant sekundinę apskaitą patvirtinančius konkrečius dokumentus, toks atsisakymas galėjo būti ginčijamas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Ieškovas atsisakymo neginčijo ir teisme reikalavimo panaikinti, papildyti ar kitaip pakeisti (patikslinti) pirkimo sąlygos nepateikė, todėl neturėjo teisėto lūkesčio tikėtis, kad perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalaus jo nurodytų dokumentų ir ginčyti tokių jos veiksmų teisėtumą teisme. Esant tokioms aplinkybėms, tiekėjas turėjo teisę pasirinkti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendacijoje nurodytą būdą patvirtinti sekundinę apskaitą.
5. Kadangi šalyje metrologinės patikros sertifikatą turi vienintelis ieškovas, tiekėjo reikalavimas pateikti tokį sertifikatą atimtų galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams, todėl nepagrįstai ribotų konkurenciją ir būtų neproporcingas siekiamų rezultatų atžvilgiu. Abipusio pripažinimo principas reiškia, kad tais atvejais, kai siūloma prekė, paslauga ar darbas yra pripažįstamas vienoje valstybėje narėje, toks pripažinimas turi būti patvirtintas ir kitoje valstybėje narėje. Bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje fiksuoto telefono ryšio paslaugos gali būti teikiamos metrologiškai nepatikrinus pokalbių apskaitos sistemos.
6. Kad būtų konstatuota, jog buvo pažeisti VPĮ įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai, turi būti nustatyta, ar ieškovui buvo suteikta mažiau teisių ar pasikeitė jo padėtis, palyginus su kitais pirkimo dalyviais, kokias konkrečiais veiksmais tai padaryta. Formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti interesai ir nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
7. Motyvuotu teismo sprendimu galima pripažinti tik tokį, kuriame argumentuotai įvertinti visi faktiniai ir teisiniai apeliacinio skundo argumentai. Kai tenkinamas apeliacinis skundas, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas suponuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus laikomas motyvuotu tik sprendime ar nutartyje pasisakius dėl visų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų, o šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, pažeisdamas CPK 6 straipsnio ir 321 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Dėl to nebuvo išanalizuotas Europos Sąjungos teisės turinys, jos santykis su nacionaline teise.
8. TEO LT, AB administracinėje byloje ginčijo Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendaciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas, TEO LT, AB atsisakius nuo skundo, nekonstatavęs atsisakymo prieštaravimo įstatymui ir viešajam interesui, t. y. kartu pripažindamas rekomendacijos teisėtumą, 2011 m. sausio 24 d. nutartimi nutraukė šią administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, o teigdamas, kad metrologinė patikra būtina, iš esmės pripažino Viešųjų pirkimų tarnybos pažymą neteisėta, taigi pažeisdamas CPK 14 straipsnio 3 dalį, nedalyvaujant šiai tarnybai, sprendė dėl jos veiksmų teisėtumo.
9. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, 2011 m. gegužės 10 d. analogiškoje byloje jau buvo priėmęs priešingą sprendimą, jame padaręs priešingas nei skundžiamame sprendime išvadas teisės aiškinimo klausimais.
Atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas TEO LT, AB prašo skundą atmesti ir priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodamas taip:
1. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių nėra tiesioginio taikymo aktas, jos nuostatos laiku ir tinkamai perkeltos į Metrologijos įstatymą, todėl ja remtis tiesiogiai sprendžiant ginčą negalima. Nesant pagrindo abejoti tinkamu direktyvos nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, teismas pagrįstai nesikreipė į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu dėl to pateikti preliminarų nutarimą.
2. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio ir taikytino įstatymo laikymosi, todėl kasatoriaus pateikti WELMEC organizacijos duomenys apie metrologinę kontrolę kitose šalyse nesusiję su byla.
3. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos įpareigoja naudoti metrologiškai patikrintas pokalbių laiko apskaitos sistemas, todėl priešingi kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti. Be to, galiojančio ir nenuginčyto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo 12.5 punkte toks reikalavimas įtvirtintas tiesiogiai.
4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pokalbių laiko apskaitos matavimo priemones priskyrė konkurso objektui. Telefoninių pokalbių, kurie yra pirkimo objektas, pirkimas yra tiesiogiai susijęs su jų apskaita, nes tik taip galima nupirkti reikiamą prekių kiekį už teisingą kainą.
5. Lietuvos apeliacinis teismas teisingai nurodė, kad metrologinis teisinis reglamentavimas yra imperatyvus ir perkančioji organizacija savo iniciatyva negali atleisti tiekėjo nuo įpareigojimo pateikti Lietuvos arba Europos Sąjungos notifikuotos įstaigos išduotą sertifikatą. Dėl to kasatoriaus teiginiai, kad pagal VPĮ 25 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas nagrinėjamu atveju sertifikatą pateikti nebuvo būtina, yra nepagrįsti.
6. Ieškovas sutiko su konkurso sąlygomis, o apie tai, kad perkančioji organizacija priėmė trečiojo asmens raštą kaip pokalbių laiko apskaitos tikslumą patvirtinantį dokumentą, sužinojo tik sudarius pasiūlymų eilę ir nepraleidusi įstatyme nustatyto termino kreipėsi į atsakovą su pretenzija, o vėliau - į teismą. Dėl to kasatoriaus teiginys apie VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą yra nepagrįstas.
7. VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatos nereiškia, kad, vykdant viešuosius pirkimus, reikalaujama laikytis tik VPĮ. Būtina vykdyti ir kitų įstatymų reikalavimus, jeigu susiduriama su jų veikimo sfera. Dėl to nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, neprivalėjo vadovautis Metrologijos įstatymo imperatyviosiomis normomis.
8. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad įstatymo reikalavimo laikymasis gali būti teisingos konkurencijos kliūtis. Priešingai – visi subjektai lygūs įstatymui, todėl, kai kuriems iš jų leidžiant nesilaikyti įstatymo, būtų sukuriama nelygi padėtis. Taigi negali būti laikoma, kad tiekėjas, įvykdęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, įgijo nepagrįstą konkurencinį pranašumą.
9. Teismas, priimdamas sprendimą, jame turi pasisakyti ne dėl visų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, o tik dėl reikšmingų skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 331 straipsnio 3, 4 dalys).
10. Ieškovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendacija yra neprivaloma, nes joje išreikšta Tarnybos nuomonė, o ne privalomos elgesio taisyklės. Tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, kurioje rekomendacija buvo skundžiama, nereiškia rekomendacijos teisėtumo pripažinimo. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliojimai nesuteikia jai teisės teikti nuomonę dėl Metrologijos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų arba atidėti jų įgyvendinimą.
11. Viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurios apskundimo kasacine tvarka terminas dar nesuėjęs, negali būti laikoma suformuota teismų praktika.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovo pasiūlymo atitikties techninei specifikacijai teisinio vertinimo
Byloje dalyvaujantys asmenys ir ją nagrinėję teismai skirtingai aiškino, kaip turi būti įgyvendinamas Konkurso sąlygų 1 priede – techninėje specifikacijoje nurodytas perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti dokumentus, įrodančius, kad tiekėjas, teikdamas fiksuoto telefono ryšio paslaugų pasiūlymą, užtikrina 1 sekundės tikslumo pokalbių trukmės apskaitą. Atsakovo – perkančiosios organizacijos – reikalavimai pirkimo objektui techninėje specifikacijoje suformuluoti nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Perkančiajai organizacijai, formuluojant reikalavimus šiuo būdu, VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, kad reikalavimai būtų tikslūs, sudarantys tiekėjams galimybę parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai įsigyti jos poreikius labiausiai atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. Byloje nėra ginčo dėl techninės specifikacijos II dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo atitikties šioms įstatymo nuostatoms, t. y. dėl jo tikslumo, aiškumo. Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos atlikto tiekėjų pasiūlymų vertinimo, jo pagrįstumo, atsižvelgiant į suformuluotą sąlygą įrodyti reikalaujamo tikslumo pokalbių apskaitos taikymo galimybę ir tiekėjų pateiktus įrodymus. Perkančioji organizacija, pripažinusi kasatorių laimėjusiu konkursą, laikėsi pozicijos, kad kasatoriaus pateiktas jo vadovo raštas, kuriame patvirtinama, jog įmonė pokalbius apskaito vienos sekundės tikslumu, atitinka Konkurso sąlygas, motyvuodama tuo, kad šiose sąlygose ir įstatyme nereikalaujama tiekėjo pateikti konkretų dokumentą, patvirtinantį Konkurso sąlygų įvykdymą – tai gali būti tiekėjui priimtinas ir prieinamas dokumentas, pažymėdama, kad tokia pozicija atitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą –sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Byloje nustatyta, kad atsakovui techninės specifikacijos II dalies 4 punkto sąlygą dėl pokalbių trukmės apskaitos 1 sekundės tikslumu papildžius reikalavimu, jog tiekėjas pateiktų tokią apskaitą įrodančius dokumentus, Konkurso dalyviai nekėlė klausimų dėl techninės specifikacijos reikalavimų tikslumo, taigi jie dalyviams buvo aiškūs. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai įpareigoja pirkimo sąlygų reikalavimų laikytis ne tik Konkurso dalyvius, rengiančius pasiūlymus, bet ir perkančiąją organizaciją, tikrinančią pateiktų pasiūlymų atitiktį jos suformuluotiems reikalavimams. Perkančiajai organizacijai neleistina itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas aiškias Konkurso sąlygas, nes taip iš esmės gali būti pakeistas sąlygų turinys. Tokio interpretavimo padariniai gali būti tiek Konkurso dalyvių, tiek dėl nevienodai suvokto sąlygų turinio jame nusprendusių nedalyvauti subjektų teisėtų lūkesčių pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. valstybės įmonė „Kauno aerouostas“, byla Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, byla Nr. 3K-3-126/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-216/2010).
Atsakovas techninės specifikacijos II dalies 4 punkte suformulavęs reikalavimą, kad tiekėjas pateiktų dokumentus, įrodančius pokalbių trukmės apskaitą 1 sekundės tikslumu, „įrodančių dokumentų“ sąvoką pasiūlymų vertinimo metu aiškino plečiamai, teigdamas, kad ją atitinka kasatoriaus vadovo pateiktas raštas dėl patvirtinimo apie vykdomą apskaitą 1 sekundės tikslumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ 25 straipsnio 5 dalį dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus. Nurodytoje teisės normoje perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis Konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota diskrecijos teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą.
Išvada dėl bet kurio pasiūlymo atitikties suformuluotiems reikalavimams įrodytumo turi esminę reikšmę, nes nuo jų priklauso visų konkurso dalyvių galimybės konkuruoti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytais pirkimų principais. Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų Konkurso dalyvių pateiktų dokumentų atitiktis Konkurso sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Kolegija sprendžia, kad tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Nagrinėjamoje byloje aptariamo dokumento, kurį perkančioji organizacija laikė įrodančiu atitiktį Konkurso reikalavimams, šaltinis yra kasatorius - suinteresuotas Konkurso baigtimi jo dalyvis (kuris nėra perkamos paslaugos įrenginių gamintojas). Šiame dokumente pateiktas kasatoriaus teiginys, kad jis atitinka suformuluotus reikalavimus, negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, kurių objektyvumu, patikimumu būtų galima neabejoti.
Kasacinio teismo jau spręsta dėl situacijos, kai tiekėjui įsitikinti, ar konkurento pasiūlymas iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, įmanoma tik remiantis tuo pačiu šio konkurento pasiūlymu, kuriame atitiktis perkančiosios organizacijos reikalavimams jo formaliai deklaruota; pripažinta, kad toks tautologinis metodas (tautologija – logikos klaida: apibrėžimas, sprendimas, įrodymas to paties tuo pačiu) pažeidžia peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dokumento vertinimas įrodančiu, t. y. patikimai patvirtinančiu kasatoriaus atitiktį techninės specifikacijos II dalies 4 punkto sąlygoms, padarytas perkančiajai organizacijai neleistinai viršijant įstatyme suteiktą diskrecijos teisę vertinti dokumentų atitiktį Konkurso sąlygoms, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pirkimų principams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, konstatavus šį pažeidimą ir dėl jo atsakovo padarytą neteisėtą vertinimą, jog kasatoriaus pateiktas dokumentas įrodo jo pasiūlymo atitiktį Konkurso sąlygoms, kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų leistinumo atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo ir kitų teisės normų reikalavimus nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinant kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovo išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą yra 6405,76 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktų nuostatas, iš kasatoriaus priteistina suma mažintina iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio – 1600 Lt.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 39,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei TEO LT (įmonės kodas 121215434) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ (kodas 111818067) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ (kodas 111818067) 39,25 Lt (trisdešimt devynis litus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
