V. L. ir S. K. pagal BK 222 str., 223 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4185/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00008-2020-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Žydrūno Kungio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio išteisintųjų V. L. ir S. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ž. Kungys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, o šiuo nuosprendžiu nuteistą S. K. išteisindamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio nuostatų pažeidimus, nes savo nuosprendyje neištyrė ir neįvertino įrodymų ir aplinkybių visumos, padarytas išvadas grindė tik jų dalimi, nepateikė teisinių argumentų, kodėl kitaip vertina pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus. Minėti pažeidimai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi V. L. ir S. K. parodymais, kuriuose jie neigė savo kaltę, taip pat Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) surašyta priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, o juos kaltinančius įrodymus (VMI pateiktą UAB „S“ operatyvinio patikrinimo medžiagą dėl bendrovėje nustatytų apskaitos pažeidimų, specialisto išvadą, daiktų apžiūros protokolą, teismo posėdžių metu duotus civilinės ieškovės VMI atstovės J. G. ir specialistės I. S. paaiškinimus) nepagrįstai atmetė.

Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, V. L., kaip bendrovės vadovas būdamas atsakingas už teisingą apskaitos dokumentų surašymą ir trejus metus bendrovėje tiesiogiai vykdydamas prekių įgijimo iš fizinių asmenų veiklą, panaudodamas kasos aparatą ir išduodamas asmenims kvitus, o po to kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas pristatydamas buhalterei, negalėjo nematyti, nežinoti ir nesuprasti, kad tose ataskaitose nėra nurodomi įgyjamų prekių pavadinimai ir kainos (nėra tokių rekvizitų) ir kad tam, jog būtų visiškai identifikuotos ir apskaitomos įsigyjamos prekės, būtinos pirkimo–pardavimo sutartys su tiekėjais arba kiti, panašūs pirminiai dokumentai. Apie minimų dokumentų reikšmę ir svarbą turėjo žinoti tiek bendrovės vadovas V. L., tiek apskaitą tvarkiusi buhalterė S. K., tačiau šiuo atveju tik V. L. norėjo, kad apskaita būtų tvarkoma apgaulingai ir dėl netinkamo prekių apskaitymo bendrovei reikėtų mokėti mažesnį pelno mokestį. Atsižvelgiant į V. L. veiksmų trukmę, jie vertintini kaip tyčiniai.

Taip pat neteisingos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl buhalterės S. K. nekaltumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. parodymus vertino kaip siekį atriboti save nuo įvykių ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padarė teisingą išvadą, kad S. K. veiksmuose yra BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, nes, veikdama aplaidžiai, neturėdama būtinų dokumentų apie prekių įsigijimus, į UAB „S“ apskaitą įtraukė duomenis iš dokumentų, neturinčių visų privalomų rekvizitų.

Be to, nėra pagrindo teigti, kad VMI atstovai elgėsi neatidžiai ir suklaidino V. L. ir R. K. dėl kasos aparato tinkamumo fiksuojant įvykusias operacijas, leisdami (priregistruodami) tokį kasos aparatą veiklai. V. L. ir S. K. teisme nenurodė jokio konkretaus asmens – VMI atstovo, su kuriuo jie konsultavosi dėl bendrovės veiklos bei apskaitos vedimo, dokumentų pildymo, ir šių jų parodymų nėra galimybės patikrinti. Tokie parodymai vertintini kaip gynybos pozicija.

Nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl S. K. padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų pavojingumo. Pirmiau nurodytais veiksmais S. K. iškraipė buhalterinę apskaitą ir dėl to, kaip konstatuota specialisto išvadoje, negalima iš dalies nustatyti tiriamu laikotarpiu UAB „S“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad netinkamas prekių įsigijimų įrašymas į apskaitą truko ilgą laiką, taip pat į tai, kad, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, į apskaitą be prekių įsigijimo dokumentų buvo įtrauktas didelis skaičius buhalterinių operacijų ir už didelę (344 534,90 Eur) sumą. Be to, teismas, pasisakydamas, kad S. K. netaikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nepasisakė dėl galimumo taikyti administracinė atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pagal bendrovės pateiktus dokumentus galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą kaltinime nurodytu laikotarpiu. Ši išvada prieštarauja specialisto išvadai ir specialistės teisme duotiems paaiškinimams. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino veikos padarinius (galima ar negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą), pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, galėtų būti svarstomas klausimas dėl ekonominės ekspertizės paskyrimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasatorius tik deklaratyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. L. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas išteisinamasis nuosprendis, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei pateikia savą įrodymų vertinimą, taip pat išreiškia pritarimą pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, kuriuo grindžiamos išvados dėl S. K. kaltumo padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Žydrūno Kungio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas