Dėl fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančio teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo, t. y.: 1) kaip užtikrinti teisingą mokumą siekiančio atkurti asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, kai mokumą siekiantis atkurti asmuo yra įkeitęs turtą už trečiojo asmens prievoles (kai įkaito turėtojas nėra kreditoriumi fizinio asmens bankroto procese

Civilinė byla Nr. e3K-3-516-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05462-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.5;

3.4.2.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui V. B., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. P., akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, akcinėms bendrovėms „Swedbank“, SEB bankui, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energija“, „Energijos skirstymo operatorius“, antstoliams J. P. ir G. J., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Vėtrungės būstas“, „Plienas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančio teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo, t. y.: 1) kaip užtikrinti teisingą mokumą siekiančio atkurti asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, kai mokumą siekiantis atkurti asmuo yra įkeitęs turtą už trečiojo asmens prievoles (kai įkaito turėtojas nėra kreditoriumi fizinio asmens bankroto procese); 2) kaip mokumą siekiančio atkurti asmens sąžiningumo aspektu vertinti, tai kad pastarasis bankroto bylos iškėlimo metu neatskleidė, jog yra įkeitęs turimą nekilnojamąjį turtą hipoteka trečiojo asmens naudai bei laiduoja už trečiojo asmens prievoles.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi V. B. (toliau – ir pareiškėjas, mokumą siekiantis atkurti asmuo) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“. 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi teismas patvirtino siekiančio atkurti mokumą asmens kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 23 d. ir 26 d. nutartimis patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.

3. Pareiškėjo bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti mokumą siekiančio atkurti asmens mokumo atkūrimo planą.

4. 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimus dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Paaiškinimuose nurodė, kad jis nesutinka su AB „Swedbank“ nurodytomis priežastimis, dėl kurių buvo nepatvirtintas 2017 m. spalio 31 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas. Mokumo atkūrimo plane nustatytas kreipimasis į hipotekos kreditorių AB SEB banką dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto, kuris įkeistas pagal T. B. (pareiškėjo brolio) sudarytą kredito sutartį, niekaip nepažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principų pareiškėjo kreditorių atžvilgiu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 27 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjo brolis tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagal šią kredito sutartį nėra skolininkas, o AB SEB bankas nėra kreditorius, kuris atitiktų FABĮ kreditoriaus sąvoką, todėl negali būti įtraukiamas į mokumą siekiančio atkurti asmens kreditorių reikalavimų sąrašą.

5. Bankroto administratorė išvadoje dėl mokumo atkūrimo plano nurodė, kad pareiškėjo pateiktame mokumo atkūrimo plano projekte atsižvelgta į kreditorės AB „Swedbank“ 2017 m. spalio 9 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu pateiktas pastabas ir siūlymus. Mokumo atkūrimo plano projektas atitinka visus jam FABĮ 7 straipsnyje keliamus reikalavimus.

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ex officio (savo iniciatyva) 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi AB SEB banką į bylą įtraukė kaip suinteresuotą asmenį ir įpareigojo pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjas V. B. užtikrino brolio T. B. prievoles AB SEB bankui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 160 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nepatvirtino pareiškėjo 2017 m. spalio 31 d. mokumo atkūrimo plano, asmens, siekiančio atkurti mokumą, bankroto bylą nutraukė.

8. Iš pateiktų kreditorių susirinkimo protokolo ir pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 9 d. įvyko pirmasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas, jo metu nepritarta 2017 m. rugsėjo 8 d. mokumo atkūrimo plano projektui. Pagrindiniai kreditorės AB „Swedbank“ nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvai: 1) bankas pritars pareiškėjo siūlymui dėl jam priklausančio turto pardavimo su sąlyga, kad turtas bus parduodamas nedelsiant po plano patvirtinimo teisme dienos; siūloma nustatyti turto pardavimo tvarką; 2) pateikta pastaba, kad turtas nėra įkeistas AB „Swedbank“, todėl turi būti koreguojama plano dalis „teismo nutartimi patvirtintų kreditorių sąrašas“, kurioje klaidingai nurodomi antros eilės kreditoriai, nėra nurodomas tikras hipotekos kreditorius, taip pat turi būti koreguojama plano dalis – kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame neteisingai nurodomos išmokos antros eilės kreditoriams.

9. Atsižvelgdamas į kreditorės pastabas, pareiškėjas patikslino mokumo atkūrimo planą, kuriame siūlė nustatyti AB „Swedbank“ pasiūlytą jam priklausančio turto pardavimo tvarką, taip pat AB „Swedbank“ buvo perkelta iš hipotekos kreditoriaus į antros eilės kreditorių sąrašą bei buvo pakoreguotas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Papildomai mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad 1/16 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), ir 1 kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įkeisti pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. tarp T. B. ir AB SEB banko sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo suteiktas 94 361,54 Eur kreditas. Plane pažymima, kad, patvirtinus mokumo atkūrimo planą teisme, pareiškėjas ir jo brolis T. B. kreipsis į AB SEB banką, kad šis suteiktų leidimą parduoti pareiškėjui priklausantį pagal minėtą kredito sutartį AB SEB bankui įkeistą turtą. AB SEB bankui davus sutikimą, pareiškėjui priklausantis įkeistas turtas bus parduodamas, gautos lėšos bus pervedamos į hipotekos kreditoriaus sąskaitą ir bus padengiama T. B. kredito dalis. 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjo patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas bankroto administratorei.

10. Taip pat teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 31 d. buvo surengtas antrasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas, iš kurio protokolo matyti, kad, nepaisant pareiškėjo pateikto koreguoto mokumo atkūrimo plano, jo kreditoriai balsų dauguma nepritarė šiam mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorė AB „Swedbank“ bankroto administratorei pateikė pastabas, kuriose nurodė, kad: 1) bankas nesutinka su plane nurodoma sąlyga, jog po kreipimosi į hipotekos kreditorių AB SEB banką, jam davus sutikimą, bus realizuojamas siekiančio atkurti mokumą asmens turtas; banko nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo negalimumo prieštarauja FABĮ 27 straipsniui ir pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus; 2) turtas įkeistas SEB bankui, todėl turi būti koreguojama plano dalis „teismo nutartimi patvirtintų kreditorių sąrašas“ (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kurioje turi būti nurodomas hipotekos kreditorius, bei tikslinama plano dalis kreditorių tenkinimo grafikas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kurioje turi būti nurodoma atsiskaitymo tvarka su hipotekos kreditoriumi laikantis FABĮ 29 straipsnyje nustatytos reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkos.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, mokumo atkūrimo plane nurodydamas nuosavybės teise jam priklausantį turtą, pažymėjo, jog: 1) 2007 m. rugpjūčio 9 d. tarp T. B. ir AB SEB banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo suteiktas 94 361,54 Eur kreditas; 2) kredito grąžinimą T. B. įsipareigojo užtikrinti pareiškėjui priklausančiu turtu – 1/16 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi ir 1 kambario butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) galutinis kredito grąžinimo terminas – 2032 m. rugpjūčio 8 d. Teismas akcentavo, kad pateikiant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo ši informacija teismui nebuvo pateikta, teismui nebuvo žinoma informacija ir apie SEB banko ir pareiškėjo 2008 m. gegužės 21 d. sudarytą laidavimo sutartį.

12. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas asmuo teismui buvo pateikęs neteisingą informaciją apie savo turtą, įsipareigojimus, ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Norint realizuoti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas ne bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams, bet suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui, prieš tai būtina gauti AB SEB banko sutikimą. Pačiame mokumo atkūrimo plane terminai, per kuriuos pareiškėjas su savo broliu įsipareigoja kreiptis į kreditorių, nenurodyti. Duomenų, kad buvo kreiptasi dėl tokio prašymo, nepateikta. Banko pozicija dėl sutikimo parduoti įkeistą turtą nežinoma. Mokumo atkūrimo plane nenurodyta, kaip ir kokiu būdu bus realizuojamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis AB SEB bankui įkeistas turtas, jei kreditorius neduos leidimo jį parduoti.

13. Teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, gali susidaryti tokia padėtis, kad, per trejų metų jo bankroto procedūros terminą T. B. tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą AB SEB bankui, pareiškėjo turto hipoteka užtikrinta brolio prievolė pasibaigtų ir hipoteka būtų panaikinta. Taigi pareiškėjo nekilnojamasis turtas, pasibaigus bankroto procedūrai, būtų išsaugotas, o bankroto bylos kreditorių interesai nebūtų patenkinti visa galima apimtimi.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ reikalavimų. Teismui atsisakant patvirtinti pareiškėjo pateiktą mokumo atkūrimo planą, bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi jo netenkino, paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir laidavimo sutarties į bylą pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad mokumą siekiantis atkurti asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir įsipareigojimus.

17. AB SEB bankas yra hipotekos kreditorius, kuriam pareiškėjas įkeitęs hipoteka jam priklausantį turtą. FABĮ 8 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, jog bus nutrauktos fizinio asmens iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias nutraukti nustatyta plane. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai tenkinami šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš pateikto pareiškėjo mokumo atkūrimo plano Nr. 2 matyti, kad jame nėra nurodyta, kaip bus nutraukta kredito sutartis su AB SEB banku. Tik su atskiruoju skundu pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad jis kreipėsi į kreditorių ir jį informavo apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti koreguojama mokumo atkūrimo plano Nr. 2 dalis „teismo nutartimi patvirtintų kreditorių sąrašas“ (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kurioje turi būti nurodomas hipotekos kreditorius, bei tikslinama plano dalis kreditorių tenkinimo grafikas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kurioje turi būti nurodoma atsiskaitymo tvarka su hipotekos kreditoriumi laikantis FABĮ 29 straipsnyje nustatytos reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkos. Pareiškėjas, tikslindamas savo mokumo atkūrimo planą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir mokumo plano pagal jas nekoregavo. Vien tai, kad teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo planą Nr. 2 pareiškėjo brolis galbūt vykdė savo kreditinius įsipareigojimus tinkamai ir AB SEB bankas nebuvo pareiškėjo kreditorius, neatleidžia siekiančio atkurti mokumą asmens nuo pareigos bendradarbiauti su teismu ir informuoti kreditorių apie planus nutraukti kredito sutartį. Duomenų, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjas kreipėsi į AB SEB banką, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 3 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies 10, 12 punktų nuostatas. Įtraukus AB SEB banką į pareiškėjo kreditorių sąrašą per plačiai išaiškinta siekiančio atkurti mokumą asmens kreditorių samprata. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015) išaiškinta, kad laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalis); solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, kuris solidariųjų skolininkų ar keli skolininkai bendrai kokią prievolės dalį turi įvykdyti (CK 6.6 straipsnio 4–5 dalys), o solidariesiems skolininkams įstatyme nesuteikta teisė spręsti dėl kito solidariojo skolininko prievolės vykdymo. Toks išaiškinimas reiškia, kad tik esant pagrindinės prievolės neįvykdymui kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš abiejų bendrai, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Taigi solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga atsiranda tik neįvykdžius prievolės pagal kredito sutartį ir kreditoriui pasirinkus tokį išieškojimo būdą (iš pareiškėjo). Nagrinėjamu atveju kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ar mokumo plano rengimo metu nei byloje, nei pas pareiškėją nebuvo jokių duomenų apie tai, kad skolininkas T. B. nevykdė savo įsipareigojimų AB SEB bankui. Pirmąjį 2017 m. lapkričio 16 d. raštą apie savo brolio įsipareigojimų nevykdymą pareiškėjas gavo beveik praėjus mėnesiui nuo patikslinto mokumo atkūrimo plano parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti. Teismai negalėjo AB SEB banko pripažinti pareiškėjo kreditoriumi ir tuo pagrindu laikyti mokumo atkūrimo planą neatitinkančiu FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 10, 12 punkto reikalavimų. Subjektai, laikantys save siekiančio atkurti mokumą asmens kreditoriais, turi reikšti kreditinius reikalavimus per teismo nustatytą terminą arba vėliau esant svarbioms priežastims. Vien reikalavimo įgijimas nesuteikia pareiškėjui pareigos minėtą kreditorių įtraukti į mokumo atkūrimo planą, nes į jį gali būti įtraukiami tik tie kreditoriai ir jų reikalavimai, kurie patvirtinti teismo nutartimi. Pareiškėjo prievolė vykdyti kito asmens įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį nebuvo atsiradusi, mokėjimo terminai nebuvo suėję nei kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, nei rengiant mokumo atkūrimo planą. AB SEB bankas nebuvo informuotas apie pareiškėjo bankrotą, nes neturėjo galiojančių teisių į jį kaip į skolininką.

19.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Pagal FABĮ 4 straipsnio 3 dalį pareiškėjas pareiškime iškelti bankroto bylą teismui privalėjo nurodyti jo, kaip fizinio asmens, nemokumą sukėlusias priežastis ir pridėti šį nemokumą pagrindžiančius dokumentus (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Pagal šio straipsnio 4 dalies 3 punktą pareiškėjas prie pareiškimo privalėjo pridėti fizinio asmens turimo turto sąrašą, duomenis apie įkeistą turtą ir kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus bei kitus įsipareigojimus, kreditorių sąrašą ir t. t. Minėtas pareigas pareiškėjas įvykdė: 1) pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė visas priežastis, lėmusias jo nemokumą ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų; nei viena iš šių priežasčių nebuvo susijusi su svetimo turto hipoteka ar laidavimu už T. B. kreditą; 2) prie pareiškimo pateikė turto ir kreditorių sąrašą, pridėjo duomenis apie turto suvaržymus – 2016 m. gruodžio 20 d. Hipotekos registro išrašą. Jame buvo išviešinta informacija apie svetimo turto hipoteką užtikrinant T. B. ir AB SEB banko 2007 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos kredito sutarties vykdymą. Neatsižvelgdami į šias aplinkybes teismai nepagrįstai pripažino pareiškėją nesąžiningai nuslėpus informaciją apie įsipareigojimus.

19.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 27 straipsnio nuostatas. FABĮ 27 straipsnis nenustato jokių išimčių, leidžiančių pareiškėjo kreditoriams panaikinti svetimo turto hipotekos įsipareigojimus be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Galioja bendrosios CK ir CPK nuostatos, atitinkamai CK nuostatos draudžia hipotekos santykių pasibaigimą vienašaliu hipotekos davėjo sprendimu; pagal CPK 747 straipsnio 2–3 dalis hipotekos kreditorius, davęs sutikimą, netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto. Hipotekos kreditoriui suteikiama teisė neduoti sutikimo, taip užsitikrinant galimybę išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Taip pat hipotekos kreditoriaus teisė ginama ir pagal CK 4.1941 straipsnio 5 dalį, kuri nustato įkaito davėjo galimybes realizuoti turtą tik turint hipotekos kreditoriaus sutikimą. Nei FABĮ, nei kiti įstatymai nenustato teisinės galimybės įpareigoti hipotekos kreditorių AB SEB banką leisti parduoti hipoteka suvaržytą turtą pareiškėjo kreditorių naudai. Tokia teisinė spraga fizinio asmens bankroto atveju neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo nenumačius leidimo gavimo termino, nepateikus leidimo gavimo įrodymus. Neteisėta ir nepagrįsta pareiškėją laikyti nesąžiningu, jo planą negalimu įvykdyti tol, kol neatsirado minėtos sąlygos. Teisės normos riboja pareiškėjo galimybes imtis veiksmų. Kol pagrindinis skolininkas T. B. vykdo savo prievoles, nėra pagrindo AB SEB bankui nukreipti skolinius reikalavimus į pareiškėją ar jo turtą. Iki mokumo plano patvirtinimo pareiškėjas kaip laiduotojas negali vienašališkai nutraukti laidavimo sutarties. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 9 punktas suteikia galimybę pareiškėjui nutraukti sutartis tokią pareigą nustačius mokumo plane ir patvirtinus kreditorių susirinkimui ar teismui. Vis dėlto, kol teismas nutartimi nepatvirtina pareiškėjo mokumo atkūrimo plano, nei jam, nei jo administratorei nėra teisinio pagrindo kreiptis į AB SEB banką ir reikalauti nutraukti laidavimo sutartį. Bet koks hipotekos įsipareigojimų naikinimas savo esme laikytinas kredito sutarties sąlygų pakeitimu, o kredito sutarties sąlygas keisti draudžiama nesant teismo sprendimo. Atitinkamai kol AB SEB banko ir pareiškėjo sudaryta laidavimo sutartis nėra nutraukta ir pagrindinis skolininkas vykdo kredito sutartį, AB SEB bankas neturi teisinio pagrindo įsitraukti į pareiškėjo bankroto procesą.

19.4. Teismai, nustatydami pareiškėjo prisiimtų laidavimo ir hipotekos įsipareigojimų reikšmę sprendžiant dėl jo nemokumo ir nesąžiningumo, paskirstydami įrodinėjimo pareigą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178–185 straipsniai). Pirma, teismai netyrė ir nepasisakė dėl laidavimo ir hipotekos įsipareigojimų įtakos pareiškėjo sąžiningumui. Teismai be jokio įrodymų tyrimo padarė išvadą, esą informacijos apie laidavimą ir hipoteką neakcentavimas pareiškime, kreditavimo ir laidavimo sutarčių kopijų nepateikimas savaime reiškia pareiškėjo nesąžiningumą. Antra, teismai nepasakė, kodėl Hipotekos registro išrašo duomenys nepakankami, nevertino laidavimo ir hipotekos įsipareigojimų įtakos pareiškėjo nemokumui. Taip pat nepateikė argumentų, kodėl minėti laidavimo ar hipotekos įsipareigojimai yra laikomi pareiškėjo nemokumą sukėlusiomis priežastimis ar pareiškėjo nesąžiningumo įrodymais. Trečia, teismai, darydami išvadas, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta turto realizavimo tvarka neįgyvendinama, rėmėsi prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas jokiais argumentais ir įrodymais nepagrindė išvados, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas realiai negalės būti įvykdytas. Byloje nebuvo nė vieno dokumento, patvirtinančio realų hipotekos kreditoriaus atsisakymą duoti sutikimą parduoti turtą, o nesant tokių duomenų, nebuvo pagrindo daryti išvadų, kad turto nebus galima išvaržyti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino mokumo atkūrimo planą neįmanomu vykdyti, o pareiškėją – nesąžiningu, nors minėtos galimos pasekmės dar nebuvo atsiradusios, hipotekos kreditoriaus ketinimai ir elgesys nebuvo aiškūs. Aplinkybės dėl pagrindinio skolininko T. B. kredito sutarties nevykdymo paaiškėjo tik pateikus atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad skolininkas T. B. (o ne mokumą siekiantis atkurti asmuo) kreditinių įsipareigojimų nebevykdo nuo skundžiamos 2018 m. sausio 24 d. teismo nutarties priėmimo. Teismas padarė išvadą, prieštaraujančią bylos medžiagai, prie atskirojo skundo buvo pridėtas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko pranešimas, kuriame nurodoma, kad T. B. savo įsipareigojimų nevykdo jau nuo 2017 m. lapkričio 9 d. Ketvirta, teismai nepasisakė kaip jie vertino informacijos nepateikimo priežastis – ar kaip informacijos nuslėpimą, ar jos nepateikimą. Mokumą siekiantis atkurti asmuo teismams paaiškino, kad nemėgino nuslėpti nuo teismo ar kreditorių jokios informacijos. Jis dėl nepakankamo atidumo teismams neakcentavo, kad hipoteka užtikrintas ne AB „Swedbank“, o AB SEB banko reikalavimas. Tik po pirmojo kreditorių susirinkimo pareiškėjas pastebėjo, kad, rengiant mokumo atkūrimo planą, buvo suklysta nurodant hipotekos kreditorių, ir ši klaida, pranešus atstovams bei patikslinus informaciją, buvo ištaisyta. Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo neakcentavus informacijos apie sutartinę hipoteką, nemėginant nuslėpti šio fakto (pateikiant hipotekos išrašą), nebuvo pagrindo pripažinti pareiškėjo nesąžiningumą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir netvirtinti mokumo atkūrimo plano.

20. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nagrinėjamai bylai aktualių daiktinės teisės nuostatų, reglamentuojančių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus

21. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais.

22. Hipoteka – tai daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti tiek pačiam skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas, pagal CK 4.181 straipsnį kvalifikuojamas kaip svetimo daikto hipoteka.

23. Hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurios akcesoriškumas pasireiškia per jos priklausomumą nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio ir pabaigos galiojimo. Hipotekos akcesoriškumas reiškia, kad, nesant pagrindinės prievolės ir būtinumo (siekio) užtikrinti jos įvykdymą, neatsirastų ir papildomos įkeitimo prievolės. Taip pat neatskiriama nuo pagrindinės prievolės yra svetimo daikto hipotekos įkaito davėjo pareiga atsakyti hipoteka įkeistu turtu, nes tik neįvykdęs pagrindinės prievolės kreditorius įgyja teisę išieškoti skolininko skolą ir iš trečiojo asmens įkeisto turto.

24. Pažymėtina, kad santykis tarp įkaito davėjo ir hipotekos kreditoriaus nėra savarankiškas, o tik išvestinis. Sudarius svetimo turto hipotekos sandorį, greta pagrindinio skolininko ir kreditoriaus teisinių santykių (šiuo atveju prievolinio pobūdžio) susiklosto nauji įkaito davėjo ir kreditoriaus daiktinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurių vykdymas ir galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės, taip pat susiklosto teisiniai santykiai tarp įkaito davėjo ir skolininko.

25. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

26. Minėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Nagrinėjamu atveju prievolė šioje byloje esančiam suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui buvo užtikrinta pareiškėjo nekilnojamojo turto hipoteka ir jo laidavimu. Pažymėtinos nagrinėjamai bylai svarbios teismų nustatytos faktinės aplinkybės: 2007 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjo brolis T. B. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjo broliui buvo suteiktas kreditas; užtikrinant kredito gavėjo prisiimtus įsipareigojimus bankui buvo įkeistas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (žr. šios nutarties 9, 11 punktus); taip pat prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas užtikrintas laidavimu pagal 2008 m. gegužės 21 d. laidavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo atsakyti trečiajam asmeniui (AB SEB bankui) kaip solidarusis skolininkas visu savo turtu už netinkamą brolio įsipareigojimų vykdymą (laidavimo sutarties 1.1 punktas), laidavimo sutartis galioja iki skolininko prievolių visiško įvykdymo (laidavimo sutarties 5.3 punktas).

27. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ex officio 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi AB SEB banką į bylą įtraukė kaip suinteresuotą asmenį (žr. šios nutarties 6 punktą).

28. Bankroto byloje aptartos hipotekos ir laidavimo teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos lemia siekiančio bankrutuoti fizinio asmens hipoteka įkeisto turto statusą. Todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu toliau šioje nutartyje.

Dėl siekiančio bankrutuoti fizinio asmens hipoteka įkeisto turto statuso

29. Pagrindinis siekiančio atkurti mokumą fizinio asmens klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Fizinių asmenų bankroto įstatymas. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

30. FABĮ paskirtį taip yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris, be kita ko, yra pažymėjęs ir tai, kad fizinio asmens bankroto procesu fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, suteikiama galimybė grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a>; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394-415/2015">3K-3-394-415/2015</a>; ir kt.).

31. Pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą fizinis asmuo prie pareiškimo iškelti bankroto bylą prideda fizinio asmens turimo viso turto sąrašą (nekilnojamąjį turtą; sąskaitose esančias lėšas, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynuosius pinigus, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijas, kitus vertybinius popierius ir kitą turtą) ir nurodo turto vertę. Be kita ko, pateikiami duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus (4 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (FABĮ 3, 23, 24, 29 straipsniai) fizinio asmens bankroto procese kreditoriai siekia patenkinti savo reikalavimus iš nemokaus, siekiančio atkurti mokumą asmens. Kiekvienas kreditorius laisvai disponuoja savo materialiuoju teisiniu reikalavimu į mokumą siekiantį atkurti fizinį asmenį ir sprendžia, siekti ar ne, kad jo reikalavimas būtų patenkintas bankroto procese. Tačiau net ir tuo atveju, jei kreditorius nepasinaudoja teise pareikšti reikalavimą bankroto procese, nereiškia, kad išnyksta reikalavimas. Taigi bet kokiu atveju yra svarbi visa siekiančio atkurti mokumą asmens turto masė.

33. Šios nutarties 26 punkte minėta, kad nagrinėjamu atveju prievolė šioje byloje esančiam suinteresuotam asmeniui AB SEB bankui buvo užtikrinta pareiškėjo nekilnojamojo turto hipoteka ir jo laidavimu. Nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kas bankroto procese atsitinka su mokumą siekiančio atkurti fizinio asmens hipoteka įkeistu turtu; taip pat neįtvirtina apibrėžties dėl iš mokumą siekiančio atkurti fizinio asmens atsiradusių laidavimo teisinių santykių padarinių ir (ar) atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi; neaptariama hipotekos kreditoriaus ir įkaito davėjo teisių ir pareigų apimtis, hipotekos kreditoriaus dalyvavimas bankroto byloje ir kiti su tuo susiję klausimai.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, dėl tokio teisinio reguliavimo vakuumo gali susidaryti tokia situacija, kai savo mokumą siekiantis atkurti asmuo užbaigus bankroto procedūrą gali išsaugoti turimą turtą. Taip gali atsitikti todėl, kad trečiasis asmuo, už kurį laiduojama ir už kurio prievoles įkeistas turtas, tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriui (įkaito turėtojui) jau po užbaigto fizinio asmens mokumo atkūrimo proceso. Tokiu atveju fizinio asmens mokumo atkūrimo procese dalyvavę kreditoriai nebeturėtų teisinių priemonių savo likusiems kreditoriaus reikalavimams patenkinti užbaigus bankroto bylą, nes pastarieji būtų nurašyti (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad po mokumo atkūrimo procedūros skolininkas išsaugotų turtą, tačiau kreditorių reikalavimai nebūtų maksimaliai patenkinti. Tokia situacija nesuderinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio proceso paskirtimi, t. y. kad mokumas būtų atkurtas siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

35. Kita vertus, net ir tuo atveju, kai asmuo, kuris siekia atkurti savo mokumą, yra įkeitęs savo turtą už trečiąjį asmenį, tačiau FABĮ prasme yra nemokus ir toks tapo sąžiningai, jam neturėtų būti užkirstas kelias atkurti savo mokumą. Taigi, tokius FABĮ teisinio reglamentavimo trūkumus teisėjų kolegija vertina kaip teisės spragą.

36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta teismo funkcija vykdyti teisingumą, kuri pasireiškia teismui nagrinėjant konkrečius teisinius ginčus ir teismo proceso tvarka priimant atitinkamus teisės normomis grindžiamus sprendimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdami bylas teisėjai klauso tik įstatymo.

37. Kai kuriais atvejais susiduriama su situacija, kai reikia įvertinti teisinę situaciją, tačiau teisės sistemoje yra neapibrėžtis, t. y. konstatuojamos teisės spragos – lacunae legis. Įstatymu nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reguliuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija), o jeigu panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų nėra, tada taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija; Civilinio kodekso 1.8 straipsnis).

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota plati oficiali doktrina, kurioje ne kartą yra konstatuota, kad teisės sistemoje gali atsirasti įvairių neapibrėžčių, lacunae legis (teisinio reguliavimo spragų), net vakuumas, t. y. kai tam tikri visuomeniniai santykiai lieka teisiškai nereguliuojami, nors, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti teisiškai sureguliuoti (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai). Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs: galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus. Tačiau vien tai, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių laiku nesureguliuoja teisiškai arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai, nereiškia, kad teismai negali ir neturi vykdyti teisingumo. Tokiais atvejais nepaneigiama galimybė teismams tam tikru mastu teisės spragas užpildyti ad hoc (šiuo atveju) ir taikant teisę (inter alia (be kita ko), naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją, tai darydami jie taip pat privalo paisyti konstitucinių teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitų principų) (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas).

39. Tokiu būdu teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas netgi sudaro prielaidas formuoti vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas, kurią vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas, atitinkamą teisės spragą pašalindamas bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 33–35 punktuose nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro pareigą užpildyti kilusias teisinio reguliavimo spragas.

41. Esant situacijai, kai mokumą siekiantis atkurti asmuo yra įkaito davėjas ir (ar) laiduotojas, ir tokiu būdu gali būti mažinama visa jo turto masė, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti įkeistą turtą už trečiojo asmens skolas. Toks turto areštas turėtų galioti iki to turto realizavimo momento, kuris galėtų būti, atitinkamai, kai hipotekos kreditorius nukreipia išieškojimą į įkeistą turtą arba kai, užbaigus hipoteką dėl tinkamo prievolės įvykdymo, likę nepatenkinti bankroto byloje kreditoriai nukreipia išieškojimą į buvusį įkeistą turtą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad šis turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims ir iš jo savo reikalavimus galės patenkinti tiek įkaito turėtojas, tiek mokumą siekiančio atkurti asmens kreditoriai (fizinio asmens bankroto proceso metu arba jam pasibaigus). Taip pat toks (įkeistas) turtas nėra įtraukiamas į tą turto masę, iš kurios tenkinami siekiančio atkurti mokumą asmens kreditorių reikalavimai. O įkaito turėtojas, norėdamas nukreipti savo reikalavimą į siekiančio atkurti mokumą asmens įkeistą turtą, turėtų kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

42. Dėl pirmiau nurodytos situacijos galimi du teisinės problemos sprendimo būdai. Pirma, kai įkaito turėtojas pareiškia reikalavimą (žr. šios nutarties 24–25 punktus) išsiieškoti skolą fizinio asmens bankroto proceso metu, tokiu atveju įkaito turėtojas įtraukiamas į kreditorių sąrašą; taip pat pasinaudojama FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta mokumo atkūrimo plano keitimo teise; bankroto procese nustatyta tvarka parduodamas siekiančio atkurti mokumą asmens turtas, atsiskaitoma su pirmos eilės kreditoriais ir, jei lieka lėšų, tai kitų bankroto bylos kreditorių reikalavimai tenkinami mokumo plane nustatytomis dalimis.

43. Antra, kai įkaito turėtojas pareiškia reikalavimą į įkeistą turtą po bankroto proceso pabaigos, tokiu atveju bankroto administratorius, teikdamas teismui prašymą užbaigti bankroto bylą, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte pateikia duomenis, kuriuose nurodyta, koks yra bankroto bylos kreditorių skolų likutis. Teismas, priimdamas nutartį užbaigti bankroto bylą, joje konstatuoja, kad: 1) bankroto byla užbaigiama; 2) nepatenkintų kreditorių reikalavimai bankroto procese turi būti tenkinami tik iš hipoteka trečiajam asmeniui įkeisto turto (t. y. iš likusios turto dalies). Šios nutarties pagrindu kreditoriai turi galimybę kreiptis į antstolį dėl vykdymo veiksmų atlikimo.

44. Jeigu hipoteka pasibaigia, o įkaito turėtojas į ją nenukreipia reikalavimo, įkeistas turtas lieka bankroto bylos kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu užbaigus bankrotą ir pradėjus vykdymo procesą iš įkeisto turto įkaito turėtojo reikalavimai patenkinami visiškai, tačiau lieka lėšų dalis, ji gali būti panaudota bankroto bylos kreditorių reikalavimams tenkinti. Atitinkamai kreditorių reikalavimai proporcingai tenkinami pagal mokumo atkūrimo plane buvusias proporcijos dalis antstoliui pardavus turtą. Minėta, kreditorių reikalavimų likutis pagal mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktą turi būti nustatytas teismo nutartyje užbaigiant fizinio asmens bankroto bylą. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodyta nutartis yra teisinis pagrindas atlikti vykdymo veiksmus po bankroto bylos užbaigimo likusio (buvusio įkeisto) turto atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškojimo procese svarbus dalykas yra vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas (CPK 606 straipsnis). Pirmiau aptartu atveju būtų pagrindas spręsti dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo (CPK 608 straipsnis).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaneigiama ir kreditorių teisė įvykdyti prievolę (ar prievolės likusią dalį) įkaito turėtojui už skolininką (CK 6.50 straipsnis) ir tuo pagrindu teikti prašymą panaikinti įkeisto turto hipoteką bei pradėti vykdymo veiksmus (kreiptis į antstolį dėl vykdymo veiksmų atlikimo).

46. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu teisės aiškinimu nėra pažeidžiami nei bankroto bylos kreditorių, nei hipotekos kreditoriaus interesai. Priešingai, sumažinus visą siekiančio atkurti mokumą asmens turto masę įkeisto turto verte, būtų aiškiai pažeistas vienas esminių bankroto teisėje principų – kreditorių lygiateisiškumas. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad per trejų metų pareiškėjo bankroto procedūros terminą T. B. tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą AB SEB bankui pareiškėjo turto hipoteka užtikrinta brolio prievolė pasibaigtų ir hipoteka būtų panaikinta; tokiu atveju pareiškėjo nekilnojamasis turtas, pasibaigus bankroto procedūrai, būtų išsaugotas, o bankroto bylos kreditorių interesai nebūtų patenkinti visa galima apimtimi. Esant tokiai situacijai nebūtų užtikrinta siekiančio atkurti mokumą asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra. Taip pat, taip užpildžius šią FABĮ reguliavimo spragą, yra užtikrinama, kad nemokūs, tačiau sąžiningai tokie tapę asmenys nepraras teisės atkurti savo mokumą pasinaudodami fizinio asmens bankroto procesu. Tokiu būdu užpildžius teisinio reguliavimo spragą siekiama užtikrinti mokumą siekiančio atkurti asmens ir jo kreditorių interesų teisingą pusiausvyrą.

Dėl laidavimo ir hipoteka atsiradusių įsipareigojimų įtakos šioje byloje mokumą siekiančio atkurti asmens sąžiningumui

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti siekiančio atkurti mokumą asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti bei įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

48. Fizinio asmens turto sąrašas ir jo vertė, taip pat kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai turi būti pateikiami kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3, 5 punktai). Taip pat pateikiami duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo kreditorių susirinkimas nepritarė nei mokumo atkūrimo plano projektui (žr. šios nutarties 8 punktą), nei patikslinto mokumo plano projektui (žr. šios nutarties 9–10 punktus). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teikdamas prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nepateikė teismui informacijos apie egzistuojančią hipoteką, taip pat teismui nebuvo žinoma informacija apie AB SEB banko ir pareiškėjo 2018 m. gegužės 21 d. sudarytą laidavimo sutartį (žr. šios nutarties 11 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą ir jo bankroto byla buvo nutraukta, teisėtumą ir pagrįstumą, laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir įsipareigojimus (žr. šios nutarties 16 punktą).

50. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai pripažino pareiškėją nesąžiningai nuslėpus informaciją apie įsipareigojimus. Grįsdamas šiuos teiginius, pareiškėjas nurodo, kad prie pareiškimo pateikė turto ir kreditorių sąrašą, pridėjo duomenis apie turto suvaržymus – 2016 m. gruodžio 20 d. Hipotekos registro išrašą, kuriame išviešinta informacija apie svetimo turto hipoteką užtikrinant T. B. ir AB SEB banko 2007 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos kredito sutarties vykdymą.

51. Vertindama pirmiau nurodytų teismų išvadų teisinį pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad, be plano parengimo ir pateikimo tvirtinti, asmuo, siekdamas, kad jo bankroto procedūra būtų sėkmingai užbaigta, o bankroto procesas nenutrauktas, turi laikytis jam įstatymo nustatytų pareigų, tokių kaip administratoriaus prašomos informacijos pateikimas, sąžiningas mokumo atkūrimo plane nustatytų sąlygų vykdymas, teisingos ir išsamios informacijos teikimas apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, informavimas apie pasikeitusią finansinę būklę ir kt.

52. Nors pareiškėjas prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir pridėjo duomenis apie turto suvaržymus – 2016 m. gruodžio 20 d. Hipotekos registro išrašą (pareiškimo priedas Nr. 77), kuriame išviešinta informacija apie svetimo turto hipoteką užtikrinant T. B. ir AB SEB banko 2007 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos kredito sutarties vykdymą, tačiau pareiškimo dalyje „pareiškėjui priklausantis turtas, jo suvaržymai, pajamos“ apie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto suvaržymus informacijos nepateikė. Teisiškai reikšminga šiuo atveju yra ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė teismui informacijos apie sudarytą laidavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų nustatytas nevisiškai tikslus faktas dėl Hipotekos registro išrašo pateikimo neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad tai turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus.

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 31–32 punktuose nurodytus argumentus, sprendžia, kad laidavimo ir hipotekos įsipareigojimų įtaka pareiškėjo sąžiningumui akivaizdi. Pareiškėjas, tik pridėjęs prie pareiškimo Hipotekos registro išrašą, tačiau nepateikdamas duomenų apie suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir įsipareigojimus, t. y. kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigas, nustatytas FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje. Priešingas aiškinimas lemtų, kad svarbios informacijos apie savo įsipareigojimus nepateikimas yra paskata, suteikianti galimybę asmeniui, siekiančiam atkurti mokumą, išsaugoti savo turtą (jo dalį) ir tokiu būdu atsidurti geresnėje padėtyje nei kreditoriai, kurių reikalavimai nebūtų patenkinti visa apimtimi.

54. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

55. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos.

57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 8,48 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,48 Eur (aštuonis Eur 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Gediminas Sagatys