Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-57-489/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00685-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.24.1.2; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus, Rimos Ažubalytės, Arvydo Daugėlos, Aurelijaus Gutausko, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,
nuteistajam A. P. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio.
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu A. P. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. P. nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.
Iš A. P. priteista valstybei 55 000 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2018 m. vasario 23 d., iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai transformavo pelkes į vandenis: laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, sau priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), raštu nepateikęs informacijos Lietuvos geologijos tarnybai ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, pelkių ir šaltinynų teritorijoje su traktoriumi-ekskavatoriumi atliko žemės kasimo darbus, savavališkai iškasė dirbtinius nepratekamus paviršinio vandens telkinius – kūdrą ir griovį, susisiekiančius su (duomenys neskelbtini) ežeru, mechaniškai išardė natūralios (duomenys neskelbtini) pelkės 0,8248 ha ploto augalinę dangą ir ją sunaikino, taip pakenkė natūraliems gamtos elementams, padarė negrįžtamą aplinkos pokytį, pelkę transformuodamas į vandens telkinius sunaikino, nesant galimybės atkurti, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 128.1, 128.2 punktus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 7.1 punktą, dėl to buvo padaryta didelė – 113 245,04 Eur žala gamtai.
2. Pirmiau minėtų Sąlygų 128.1 punkte nurodyta, kad pelkėse ir šaltinynuose draudžiama sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; pagal 128.2 punktą draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.
3. Aprašo 7.1 punkte nustatyta, kad dirbtinį vandens telkinį įrengti draudžiama pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių esmė
4. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė konstatavęs šias esmines aplinkybes. A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, t. y. neteisėtas veikimas, iš esmės grindžiamas tik jo žemės sklypo nuosavybės dokumentais, t. y. VĮ Registrų centro išrašu, patvirtinančiu, kad dirbtinio tvenkinio iškasimo metu galiojo specialusis apribojimas „Pelkės ir šaltinynai“, kuris atlieka tik išviešinamąją, o ne teisę ar juridinius faktus nustatančią funkciją. Taigi, A. P. veikė teisėtai, tvarkė sklypą įsitikinęs, kad nepažeidė specialiųjų apribojimų. Byloje esant nepašalintų prieštaravimų tarp VĮ Registrų centro duomenų bei kitų oficialių registrų dėl (duomenys neskelbtini) pelkės ribų ir jų tikslių ribų nustatymo, negalima daryti išvados dėl A. P. kaltės, jo veiksmuose nėra šio subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio (tyčios ar neatsargumo), nes A. P. visus darbus, susijusius su ūkininko sodybos įrengimu, derino su atitinkamos srities specialistais, valstybės institucijomis, veikė atvirai ir sąžiningai, taigi nesiekė tyčia padaryti žalos, be to, abejotina, ar neturėdamas specialiųjų žinių ir ūkininko sodybos klausimus pavedęs atlikti tai išmanantiems asmenims, valstybės tarnautojams, galėjo suvokti, jog toje vietovėje yra pelkė.
5. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs prokuroro skundą ir patikslintą kaltinimą, išnagrinėjęs nuteistojo A. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Šis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir išvardijo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pats išteisinamajame nuosprendyje išsamios visų įrodymų analizės neatliko, išimtinai rėmėsi išteisintojo gynėjų išsakyta pozicija dėl įrodymų vertinimo, ją tiesiog perrašydamas. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) pelkės dalis pateko į A. P. nuosavybės teise priklausantį sklypą; byloje yra pakankamai įrodymų, kad A. P. žemės sklype iki dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių iškasimo buvo pelkė, ji turėjo išorinius pelkės požymius, t. y. žemapelkėms būdingą augaliją, įmirkusį žemės plotą, kuriame, atsižvelgiant į nustatytą durpių sluoksnio gylį, iš esmės vyko pelkėjimo procesas. A. P., veikdamas neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai), savavališkai iškasė dirbtinius nepratekamus paviršinio vandens telkinius – kūdrą ir griovį, sujungė juos su (duomenys neskelbtini) ežeru, sutvarkė aplinką aplink juos, taip mechaniškai išardė natūralios (duomenys neskelbtini) pelkės 0,8248 ha ploto augalinę dangą ir ją sunaikino, taip pakenkė natūraliems gamtos elementams, padarė negrįžtamą aplinkos pokytį, pelkę transformuodamas į vandens telkinius sunaikino, nesant galimybės atkurti, dėl to buvo padaryta didelė – 113 245,04 Eur žala gamtai.
III. Kasacinio skundo argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį.
7. Kasatoriai skunde nurodo:
7.1. Skunde nurodomi esminiai BPK 20 straipsnio 1 ir 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 7, 241, 242 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų pažeidimai lėmė, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. A. P. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, tokios, kokią nustato BK 2 straipsnio 4 dalis. Be to, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas jo reikiamai nepagrindė, kaip nustatyta BPK 331 straipsnio 2 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.
7.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad nenustatytas BK 270 straipsnio 2 dalyje esančio nusikaltimo dalykas, ar kasatoriui priklausantis žemės sklypas (ar jo dalis), kuriame yra minėti dirbtiniai vandens telkiniai, pateko į saugotinos (duomenys neskelbtini) pelkės ribas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog kasatoriui priklausančiame žemės sklype įrengtų dirbtinių nepratekamų vandens telkinių vietoje buvo pelkė, apsiribojo viešais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nustatytais duomenimis, remiantis kuriais A. P. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui buvo taikomos specialiosios naudojimo sąlygos – „XXX. Pelkės ir šaltinynai“. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir padarė išvadą, jog, kasatoriaus žemės sklypui esant nepakeistai ar nenuginčytai specialiai žemės naudojimo sąlygai, kasatorius yra laikomas padariusiu jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus. Tačiau toks šio teismo įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymas nėra pagrįstas įrodymų tyrimu ir vertinimu, atliktu pagal BPK įtvirtintas taisykles, nes įrašyti į viešą registrą duomenys atlieka tik išviešinamąją, o ne teisę nustatančią funkciją (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67-2011, e3K-3-404-690/2018 ir kt.), todėl teismas negalėjo besąlygiškai jais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės ignoravo pelkės realaus buvimo faktą paneigiančius įrodymus, nepašalino dėl šios faktinės aplinkybės byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, patvirtinančių VĮ Registrų centro išviešintų duomenų ydingumą.
7.3. Vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo argumentais ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nenuginčytais duomenimis kaip besąlygiškai teisingais, šioje byloje A. P. apskritai negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 4SK-708-(14.4.110) A. P. žemės sklypui buvo panaikintos iki tol buvusios specialiosios sąlygos „XXX. Pelkės šaltinynai“, todėl jam inkriminuota veika turėtų būti vertinama kaip praradusi pavojingumą.
7.4. Ginčydamas įrodymų vertinimą kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, jog kasatorius sunaikino apibrėžtą plotą pelkės ir jos augalijos, šią išvadą grindė prieštaringais ir prielaidomis paremtais motyvais, vien tik vizualiu nekilnojamojo turto kadastro ir interaktyvaus Pelkių ir durpynų žemėlapio ištraukos įvertinimu, „iš akies“ nustatęs, jog tam tikra (duomenys neskelbtini) pelkės dalis realiai pateko į A. P. žemės sklypą, kartu pripažindamas, jog nėra aišku, kokia tai dalis. Pažymėtina, kad sunaikintos pelkės ploto nustatymas yra tiesiogiai susijęs ir su kito BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – žalos nustatymu.
7.5. Apeliacinės instancijos teismas, privalėjęs pasinaudoti specialisto kompetencija, kaip tai nustato BPK 89, 90 straipsniai, kai teisingam sprendimui priimti bei visoms aplinkybėms išsiaiškinti reikalingos specialios atitinkamos srities žinios, viršijo savo kompetencijos ribas (ultra vires), savo iniciatyva aiškino pelkės sąvoką, vertino A. P. žemės sklypo geologinius požymius ir lygino jų atitiktį pelkės apibrėžimui, rėmėsi moksline literatūra, pateikdamas konkrečias nuorodas į šaltinius (Mokslinė redakcinė taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 17 ir 25 tomai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, 2014; Sinkevičius, Stanislovas. Pelkių ekosistemos dabarties biosferoje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001; Povilaitis, A., ir kiti. Lietuvos šlapynės ir jų vandensauginė reikšmė. Vilnius: Apyaušris, 2011), kurie byloje nebuvo surinkti ir teismų nebuvo tiesiogiai ištirti.
7.6. Naujame apkaltinamajame nuosprendyje netinkamai nustatyta ir A. P. kaltė veikus nusikalstamai ir padarius gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Teismas konstatavo, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neatsargia kaltės forma, konkrečiai – esant nusikalstamam nerūpestingumui. Tačiau A. P. kaltę šis teismas siejo vien tik su pareiga numatyti, jog kasatoriaus žemės sklypui buvo taikomi specialūs teisės aktuose įtvirtinti aplinkos apsaugos reikalavimai, ir nevertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių visumos, nulėmusios kasatoriaus galėjimą numatyti veikos pavojingumą ir padarinius, kaip antai: faktų, kad kasatorius įrengė vandens telkinius prieš tai pasitelkęs specialiųjų žinių turintį specialistą – projektuotoją, o pastarojo parengtą projektą naudojo rengiant kaimo plėtros projektą ūkininko sodybai įrengti; viešose valstybinėse informacinėse sistemose ir duomenų bazėse (geoportal.lt ir uetk.am.lt) A. P. žemės sklypas nebuvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) pelkės apsaugos juostomis (kitose pelkės pakrantėse tokios apsaugos juostos buvo pažymėtos) ir šiuose šaltiniuose esantys vieši duomenys prieštaravo Nekilnojamojo turto registre esantiems nuosavybės duomenims; aplinkybių, kad ne tik A. P., bet ir kiti asmenys – vandens telkinio projektuotojas, valstybės bei savivaldos institucijų ir valstybės gamtos apsaugos kontrolę vykdę pareigūnai, tikrinę kasatoriaus žemės sklypą ir šio žemės sklypo duomenis (dokumentus), – nenustatė, jog kasatoriaus žemės sklype buvo (turėtų būti) pelkė. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai klaidingą išvadą, kad kasatorius, neturėdamas specialiųjų žinių atitinkamoje srityje, nepaisant byloje nustatytų aplinkybių, turėjo ir galėjo numatyti nusikalstamos veikos padarinius.
7.7. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir, spręsdamas A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė pirmiau nurodyti esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, savo išvadas grindė iš esmės formaliu, vienpusišku, tendencingu bei atskiru dalies įrodymų vertinimu ir pagal byloje nustatytas aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to šis nuosprendis turėtų būti naikinamas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo teisinio vertinimo
9. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją.
10. Šioms nuostatoms įgyvendinti 1992 m. sausio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Nr. I-2223, aktuali bylai redakcija), kuris nustatė aplinkos saugojimą nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius. Šio įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta ir gamtos išteklių sąvoka, tai – gyvosios ar negyvosios gamtos elementai, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ši sąvoka įstatyme patikslinta ir nurodyta, kad gamtos ištekliai, tai – augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės). Šio įstatymo 32 straipsnis nustato, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio nuostatas asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta, kad asmenys pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka). Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
11. Šiuo aspektu svarbus yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatų dėl aplinkos apsaugos teisinio reguliavimo išaiškinimas, kuriuo yra konstatuota, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (ad hoc), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (kasacinė nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-165/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-165/2010">3K-3-165/2010</a>).
12. Taigi, užteršus aplinką ar kitaip pažeidus aplinkos apsaugos teisės normas, paprastai pradeda veikti teisinės atsakomybės mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, koks aplinkosaugos pažeidimas buvo padarytas, fiziniams asmenims atitinkamai kyla konkreti atsakomybė, t. y. administracinė arba baudžiamoji. O žalos atlyginimo santykiai paprastai atsiranda kartu su viena iš atsakomybės rūšių, kadangi ji dažniausiai yra neišvengiama aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pasekmė. Su ja (žala gamtai), be kita ko, siejamas ir veikos pavojingumo lygis, nuo kurio priklauso administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas.
13. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą šiuo atveju atlikus žemėtvarkos darbus privačiame žemės sklype iš dalies buvo pažeistas negyvosios gamtos elementas – ežerinės kilmės, žemapelkinio tipo 32 ha ploto (duomenys neskelbtini) pelkė, kurios durpės vidutinis storis 1,4 m, o po durpe yra ežerinis sapropelis, t. y. yra gamtos išteklius, kurio naudojimas apibrėžtas atitinkamais draudimais, už kurių pažeidimą nustatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.
14. Kaip minėta, teismų praktikoje panašios faktinės ir teisinės situacijos, kai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas privačių žemės sklypų teritorijoje, į kurią patekdavo ir saugotinos pelkės dalis, buvo iškasami tvenkiniai, kūdros (t. y. pelkės paverčiamos žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais), išardoma pelkės augalinė danga, paprastai buvo vertinamos kaip administraciniai nusižengimai gamtos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje.
15. Tokie nusižengimai buvo nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5113 straipsnio 1 dalyje (įstatymas, galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d.). Būtent šiame ATPK straipsnyje buvo pirmiausiai nustatyta atsakomybė ir už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą (dabartinis tokio paties administracinio nusižengimo sudėties atitikmuo nustatytas dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 256 straipsnio 3 dalyje).
16. Vėliau, priklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, žala gamtai iš ją padariusių asmenų buvo išieškoma civilinio proceso tvarka pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštus civilinius ieškinius. Tokiems ginčo teisiniams santykiams taikomos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzUtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-675-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-675-219/2015">3K-3-675-219/2015</a>).
17. Tai atspindi administracinių teisės pažeidimų bylų ir civilinių bylų dėl žalos gamtai atlyginimo pavyzdžiai:
17.1. Štai teismams neskųstame aplinkos apsaugos pareigūnų nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad asmenys 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdė (organizavo) kūdros kasimo darbus, kurių metu mechaniškai suardė natūralios pelkės augalinę dangą kasdami ir užpildami iškastomis durpėmis bei gruntu, dėl to buvo neteisėtai sunaikinta 0,556639 ha natūralios pelkės, už tai apskaičiuota 48 848 Eur žala, dėl jos pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTIxLTc5MC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-121-790/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-121-790/2019">2A-121-790/2019</a> tenkintas iš dalies ir iš atsakovų žemės sklypo savininko ir jo tėvo priteista solidariai 14 958,09 Eur už aplinkai padarytą žalą.
17.2. Kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTQwOS0zNTAvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-409-350/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-409-350/2015">ATP-409-350/2015</a> nustatyta, kad asmuo 2014 m. spalį–lapkritį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančio gamtinio karkaso teritorijai, plote, kuris, remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, yra natūrali žemapelkė, vykdydamas teritorijos tvarkymo darbus traktoriumi-ekskavatoriumi ir rankiniu būdu ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augalija, sunaikino apie 0,8826 ha žolinės pelkės augalijos, už tai apskaičiuota 71 240 Eur žala, dėl jos pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219-2018 tenkintas iš dalies ir iš atsakovo žemės sklypo savininkės sutuoktinio priteista 10 000 Eur už gamtai padarytą žalą atlyginti ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17.3. Teismams neskųstame 2009 m. birželio 10 d. aplinkos apsaugos pareigūno nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad asmuo nuosavame miškų ūkio paskirties 1,01 ha žemės sklype, kurį, be kitų, sudaro 0,32 ha pelkių plotas ir kuriam nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, vandens telkinių apsaugos zonos, kraštovaizdžio draustiniai, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, privačių miškų tvarkymas ir naudojimas, savavališkai pagilino (duomenys neskelbtini) upės senvagę, esančią valstybiniame žemės sklype, kraštovaizdžio draustinyje, panaudodamas iškastą gruntą, išlygino upės krantus, paaukštinęs upės krantą, sunaikino natūralią žolinę augaliją, taip neteisėtais veiksmais pakeitus upės reljefą, pagilinus (duomenys neskelbtini) upės senvagę, o krante užpylus neigiamas reljefo formas, senvagėje atsirado tėkmė, pakeistas (duomenys neskelbtini) upės hidrologinis režimas, todėl sudarkytas ir pakeistas šiai vietovei būdingas kraštovaizdis, už tai apskaičiuota 11 143,65 Lt žala, dėl jos pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2A-1374-567-2011 tenkintas visiškai ir priteista iš atsakovo žemės savininko 11 143,65 Lt aplinkai padarytai žalai atlyginti.
17.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-78-788-2016 nustatyta, kad asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo atliekami kūdros kasimo darbai, nors šiam sklypui nustatytos specialiosios sąlygos – „Pelkės ir šaltinynai“, taip buvo sunaikinta 0,4126 ha ploto pelkės, už tai, bylos duomenimis, aplinkos apsaugos pareigūnų pretenzijoje apskaičiuota 33 899,26 Eur žala.
17.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-489-2016 nustatyta, kad 2014 m. rugsėjį asmenims priklausančiame žemės sklype, kuris ribojasi su aplink (duomenys neskelbtini) ežerą esančia didesne nei 0,5 ha pelke, juosiančia beveik visą ežerą, kūdros kasimas buvo organizuotas taip, kad dalis susidariusio iškastinio grunto buvo paskleista šios pelkės 0,048 ha pelkinės augalijos plote, duomenų, kokia apskaičiuota žala, byloje nėra.
18. Baudžiamoji atsakomybė už ekologinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra aptarta BK XXXVIII skyriuje. Čia esantys nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai pirmiausiai pradedami BK 270 straipsniu. Šiame straipsnyje esančios nusikaltimo sudėtys sukonstruotos taip, kad nustatytas baudžiamumas už visų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus. Už natūralaus gamtos elemento – pelkės visišką sunaikinimą ją nusausinant nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir pagal BK 273 straipsnio 1 dalį.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek BK 270 straipsnyje, BK 273 straipsnio 1 dalyje, tiek ATPK 5113 (ANK 256) straipsnyje esančios teisės normos yra nukreipiančiosios, t. y. normos su blanketine dispozicija, o tai reiškia, kad BK 270 straipsnyje esančių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų objektyvieji požymiai bei ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje ir ANK 256 straipsnio 3 dalyje esančių administracinių nusižengimų požymiai yra nurodyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nuo 2012 m. sausio 1 d. pakeitus BK 270 straipsnį ir padidinus baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį būtiną pavojingų padarinių laipsnį (dekriminalizavus šią veiką kvalifikavusius nedidelės žalos ir nesunkių padarinių požymius), dar aktualesnis tampa tinkamas administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas.
21. Pagal nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 270 straipsnio redakciją (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901 redakcija) baudžiamoji atsakomybė už teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą taikoma, jeigu tokia veika galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai arba tokia žala buvo padaryta, arba atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai.
22. Taigi pagrindiniai kriterijai, atribojantys BK 270 straipsnyje nustatytus nusikaltimus ir ATPK 5113 (ANK 256) straipsnyje nustatytus administracinius nusižengimus tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos ir pirmiau šioje nutartyje minėtuose Sąlygose ir Apraše, yra: 1) didelės žalos padarymas (arba jos grėsmė) orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir 2) sunkių padarinių aplinkai atsiradimas (arba jų grėsmė).
23. Būtent teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi įvertinti konkrečios žalos (ar sunkių padarinių) pasireiškimo formą ir dydį bei nuspręsti, ar ši orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams padaryta žala (ar jos grėsmė) yra didelė, ar padariniai aplinkai sunkūs, ar aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ar padaryta žala ir padariniai verti tik administracinės atsakomybės.
24. Šioje byloje nagrinėjamo gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, susijusio su neatsargia žmogaus veikla ūkininkaujant, tvarkant privataus sklypo žemę, kuriai taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, kvalifikavimas pagal BK nuostatas neatsiejamas nuo to, kad būtina tokius ūkinės veiklos veiksmus pamatuoti pagal jų pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis).
25. Nusikaltimo, tai yra ne bet kokios, o pavojingos ir BK uždraustos veikos, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis veiksnių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialiojo požymio buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>, 2K-230-697/2017 ir kt.).
26. Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą). Tai reiškia, kad tokio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma turi išaiškinti tokio požymio turinį, po to įvertinti jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-376/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-376/2006">2K-376/2006</a>). BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių, t. y. kartu ir aplinkos teršimo, pažeidimo sudėtis apibūdinama pavojaus ir didelės žalos ar kitų sunkių padarinių grėsmės požymiais. Tačiau BK 270 straipsnio 2 dalyje kalbama apie realiai padarytą žalą. Pažymėtina, kad ir grėsmės (BK 270 straipsnio 1 dalis), ir realios žalos padarymo (BK 270 straipsnio 2 dalis) atvejais žalos dydis apskaičiuojamas pinigine išraiška. Todėl teismas turi įvertinti, ar apskaičiuota suma susijusi su grėsme, ar su jau padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-693/2015">2K-155-693/2015</a>, Teismų praktika Nr. 43, 2015, p. 433–439).
27. Nagrinėjamoje byloje pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytą faktinę situaciją A. P., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, besiribojantį su 32 ha ploto (duomenys neskelbtini) pelke, pažeidė teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Sąlygų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu patvirtinto Aprašo) nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, nes, ruošdamas žemės sklypą apgyvendinimui ir ūkio reikmėms, iškasdamas nepratekamus paviršinio vandens telkinius – kūdrą ir griovį, nesilaikė minėtuose teisės aktuose nustatytų draudimų – mechaniškai išardė 0,8248 ha ploto (duomenys neskelbtini) pelkės dalies augalinę dangą, ją sunaikino, transformavo į vandens telkinius.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. visos (duomenys neskelbtini) pelkės nesunaikino, su traktoriumi-ekskavatoriumi atlikdamas žemės kasimo darbus, dalį pelkės transformavo į vandenis, t. y. savo sklype buvusios pelkės dalį pavertė žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, ir kartu mechaniškai išardė šios natūralios pelkės 0,8248 ha ploto augalinę dangą, dėl to buvo padaryta 113 245,04 Eur žala gamtai. Ši žala apskaičiuota pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 (toliau – Metodika). Apeliacinės instancijos teismas, nesvarstydamas administracinės atsakomybės taikymo galimybės, tokią byloje nustatytą faktinę situaciją įvertino kaip pavojingą ir nusikalstamą, nes A. P. veiksmai pagal BK 270 straipsnio 2 dalį įvertinti kaip apysunkis kvalifikuotas nusikaltimas.
29. Apeliacinės instancijos teismo naujame nuosprendyje (77 punkte) teisingai nurodyta kasacinio teismo praktika, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, objektyvusis požymis „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kiti sunkūs padariniai aplinkai“ yra vertinamasis ir jo nustatymas tiesiogiai susijęs su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo šiurkštumu. Sprendžiant, ar padaryta žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams yra didelė, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54/2011, 2K-169-689/2018).
30. Tačiau svarbu ir tai, kad pagal pirmiau minėtą Metodiką apskaičiuotas materialinių nuostolių dydis negali būti vienintelis ir didelę žalą lemiantis kriterijus. Būtinas BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo objektyviosios pusės elementas yra realūs padariniai, kas suponuoja ne tik realios žalos įvertinimą, bet ir būtinybę nustatyti konkretų aplinkos komponentą, kuriam žala padaryta. Didelė žala padaroma tuomet, kai valstybės specialiai saugomas objektas visiškai sunaikinamas arba smarkiai apgadinamas, arba jam padaroma didelių materialinių nuostolių. Tai yra vertinamasis nusikaltimo požymis, kurio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-693/2015">2K-155-693/2015</a> ir kt.). Be to, tokio pobūdžio bylose neigiamų padarinių aplinkai faktas yra pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodinėtina aplinkybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-159/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-159/2010">2K-159/2010</a>).
31. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo naujame nuosprendyje (76–79 punktuose) pateiktas didelės žalos požymio motyvavimas nenuoseklus ir netgi prieštaringas.
32. Antai naujo nuosprendžio 71 punkte teigiama, kad A. P. žemės sklype buvo įsiterpusi dalis (duomenys neskelbtini) pelkės, tas pats teiginys yra 87 punkte, o štai 76, 78 punktuose jau nurodoma, kad kai pelkė buvo transformuojama į vandens telkinius, ji buvo visiškai sunaikinta, nors sunaikinta tik nedidelė (duomenys neskelbtini) pelkės dalis, einanti palei (duomenys neskelbtini) ežerą ir įsiterpusi į A. P. sklypą.
33. Pagal teismo įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes ir 2018 m. gruodžio 10 d. pagal Metodiką atliktą žalos apskaičiavimą (5 t., b. l. 13–14) patikslinta žala nustatyta A. P. pažeidus pelkę ir sunaikinus dalies pelkės žolinę augaliją, t. y. žala padaryta ne visiems BK 270 straipsnio dispozicijoje nurodytiems, o tik dviem gamtos elementams:
1) pelkei (pelkės žemei);
2) pelkės augalams.
34. Teismas, nuosprendžio 87 punkte teigdamas, kad žalos gamtai dydžio apskaičiavimas pagal savo prigimtį yra hipotetinis, kadangi nėra galimybės iki galo nustatyti, kaip buvo pažeista gamtinė pusiausvyra dėl dalies natūralios pelkės sunaikinimo, čia pat nuosprendžio 76 ir 78 punktuose pabrėžia pelkės vertingumą, teigdamas, kad sunaikinta pelkės augalija, jos atkūrimas negalimas. Tačiau, kaip matyti iš pagal Metodiką atliktų skaičiavimų, sunaikintos 0,8248 ha ploto augalijos vertė sudaro 17 733,20 Eur, t. y. mažiausią bendros žalos dalį.
35. Visiškai neaišku, kodėl šioje nuosprendžio dalyje teismas priėjo prie išvados, kad dėl A. P. neteisėtos veikos kilo sunkūs padariniai, ir netgi padarė išvadą, kad „padarinių aplinkai mastas itin didelis“, nors nei apeliacinės instancijos teisme pakeistame A. P. kaltinime (5 t., b. l. 98–99), nei naujo nuosprendžio 79 punkte aprašant šiam asmeniui inkriminuojamo BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo įrodytomis pripažintas aplinkybes tokie šį nusikaltimą kvalifikuojantys padariniai nenurodyti. Naujo nuosprendžio 78 punkto teiginiai, kad buvo visiškai sunaikinta natūrali gamtinė aplinka su jai būdinga ekosistema, taip pat nemotyvuoti.
36. Galiausiai, nustatęs didelės žalos požymį, pabrėžęs pažeisto objekto (pelkės) vertingumą priteisdamas civilinį ieškinį, teismas nutarė bemaž per pusę – iki 55 000 Eur dydžio sumažinti gamtai atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas ne tik į A. P. kaltę, jo turtinę padėtį, bet ir į pažeisto objekto specifiką, taip lyg leisdamas suprasti, kad sunaikintas objektas (pelkės dalis) nėra toks ir vertingas.
37. Toks teismo motyvų apibūdinant didelės žalos požymį nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, kad didelės žalos požymis nagrinėjamoje byloje neįrodytas, didelė žala aplinkai, priešingai negu nurodyta pirmiau nurodytuose kasacinės praktikos pavyzdžiuose, nustatyta vien pagal materialinių nuostolių dydį, apskaičiuotą pagal Metodiką.
38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju žala aplinkai padaryta neatsargiai ūkininkaujant privačiame A. P. sklype (duomenys neskelbtini), byloje nėra konstatuota, kad, pvz., būtų pažeisti mokslinę, ekologinę, kultūrinę, pažinimo ir kitokią vertę turintys atskiri gamtos objektai ar jų teritoriniai kompleksai, svarbūs kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti ir pažinti, taip pat su konkrečia teritorija siejami joje nuolat ar periodiškai pasireiškiantys gyvūnų rūšių migracijos, karsto, kiti gyvosios ar negyvosios gamtos reiškiniai ir procesai, kuriantys teritorijos išskirtinę vertę. Šiuo atveju A. P. ūkinę veiklą pelkėje ribojo ne įstatymu nustatyti apribojimai, o Vyriausybės nutarimu ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos taisyklės, kurios pagal dabartinį teisinį reglamentavimą perkeltos į 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 102 straipsnį ir nėra absoliučiai draudžiančios pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta atitinkamo dydžio nepratekamais paviršiniais vandens telkiniais.
39. Šiuo atveju išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl A. P. neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala pelkei ir augalams, nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais. Byloje nustatyti A. P. netinkamo ūkininkavimo veiksmai, kuriais buvo pažeistos specialiosios žemės naudojimo sąlygos jam nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 23 d. atliekant kasimo darbus savo žemės sklype, nevertintini kaip veiksmai, pasižymintys BK 270 straipsnio 2 dalyje apysunkiam nusikaltimui būdingu pavojingumu, nes atlikus tokius veiksmus nenustatytas didelės žalos padarymo orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams požymis. Už tokius veiksmus būtent administracinės atsakomybės taikymas A. P. būtų proporcinga teisinė priemonė.
40. Aplinkybė, kad 2016 m. A. P. sklypui buvo panaikintas apribojimas „XXX. Pelkės ir šaltinynai“, nešalina byloje nustatytų A. P. veiksmų priešingumo teisei, nes nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą būtina keisti, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, dėl kurių pasikeičia ta faktinė situacija, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre. Šiuo atveju tai buvo padaryta po to, kai A. P. atliko žemėtvarkos veiksmus, kurie dėl nustatytų Sąlygų buvo draudžiami veikos padarymo metu galiojusiuose teisės aktuose.
41. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. P. nenustatęs jokio šio asmens neteisėto veikimo ir kaltės, o apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas šį asmenį kaltu pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė ir aiškino šią BK normą, tinkamai neįvertino gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo pavojingumo, nesvarstė galimybės A. P. patraukti administracinėn atsakomybėn.
42. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo naujas apkaltinamasis nuosprendis naikintini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui, baudžiamasis procesas nutrauktinas, o byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir skunde nurodytų BPK pažeidimų
44. Kasacinis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Būtent bylą nagrinėjantis ir byloje įrodytomis pripažintas aplinkybes nustatantis teismas (šiuo atveju nagrinėjamoje byloje – apeliacinės instancijos teismas) turi kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo kriterijus, kurie iš jų turi įrodomąją vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka. Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
45. Taigi tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus bylos duomenis daryti kitokias išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl A. P. sklype buvusios pelkės dalies pavertimo į vandens telkinius atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje teisėjų kolegijos galimi nagrinėti tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
46. Patikrinusi teisės aspektu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, išskyrus BK 270 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų, kurios išdėstytos ankstesniame šios nutarties skyriuje, išplėstinė teisėjų kolegija kasatorių nurodytų esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų rengti naują apeliacinį procesą ir iš naujo vertinti įrodymus, neįžvelgia. Nuteistojo gynybinė pozicija, kad jis buvo teisingai išsiaiškinęs, jog jo sklype nuo prieštaraujančio teisės aktams, neleistino ūkininkavimo saugomos pelkės dalies jam įrengiant neleistino dydžio vandens telkinius nebuvo, apeliacinės instancijos teismo įvertinta laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
47. Aktualus nagrinėjamai bylai galiojęs teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (aktuali 2014 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija), nurodė dvejopą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą – specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Žemės įstatyme nustatyta, kad žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šio įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje (aktuali 2013 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija, kuri neteko galios 2019 m. birželio 6 d. įstatymu nuo 2020 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta: „Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, t. y. ūkinė ir (ar) kitokia veikla žemės sklype ribojama, įrašius šias sąlygas į Nekilnojamojo turto registrą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Taigi, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pirmiausiai vadovavosi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nustatytais įrašais apie A. P. sklypui taikomus apribojimus, o ne kitose viešose valstybinėse informacinėse sistemose ir duomenų bazėse esančia informacija ar specialisto – projektuotojo pateikta rašytine medžiaga.
48. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, priešingai nei teigia kasatoriai, šis teismas pagrįstai, remdamasis bylos duomenų visuma, paneigė nuteistojo versiją ir pateiktus pasiūlymus kitaip vertinti byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai sprendė apie Sąlygų ir Aprašo neatitinkančio ūkininkavimo veiksmais padaryto dalies pelkės transformavimo į vandens telkinius faktą.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą pagal BK 270 straipsnio 2 dalį A. P. nutraukti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. P. turtui: 1) pastatui (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui (duomenys neskelbtini).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos gamtai, kurios materialinė išraiška yra 113 245,04 Eur, atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Armanas Abramavičius
Rima Ažubalytė
Arvydas Daugėla
Aurelijus Gutauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas
